Patepimas, kurį gavote iš Jo, pasilieka jumyse – 1 Jn. 2:27.
Palaiminimas ir Viešpaties jėga kažkokiu būdu lydėjo Dovydą tuomet, kai buvo pateptas – nors tiksliai negalime suprasti kaip tai buvo – leido jam daryti pažangą žiniose ir pan., pritaikė jį ir paruošė tarnybos pareigoms, kurioms buvo pateptas. Ar negalime manyti, kad tai yra antitipas patepimo, kuris atėjo ant Bažnyčios nuo to momento, kai ją priėmė Viešpats? Bažnyčios patepimas nebuvo fizinis, o jai suteikti palaiminimai nebuvo laikini palaiminimai, kadangi Bažnyčios nariai augo malonėje, žiniose bei meilėje kaip Nauji Kūriniai, ir kaip tokie ateityje, Pirmajame Prisikėlime, bus padaryti tobulais ir atsisės į sostą kartu su mūsų Viešpačiu ir Vadovu, mūsų Galva – Z’03, 223 (R 3225).
* * *
Patriarchai niekada nesuprato, kad Pateptasis susidarys iš tam tikro skaičiaus asmenų. Ši paslaptis vis dėlto tapo išaiškinta Evangelijos Amžiaus Bažnyčiai, o ištikimiesiems yra garantuotos pareigos tame pateptųjų būryje. Šventa širdis ir protas, pradėtas iš Šventos Dvasios pasišventimo metu, buvo ta užuomazga jų paveldėjimo, nekintama garantija ir pažadu Dievo ištikimybės ištikimųjų atžvilgiu – P’30, 31.
Paralelinės citatos: Ps. 18:50; 20:6; 23:5; 45:7; Hbr. 1:9; Ps. 89:20-23; Iz. 11:2,3; 61:1-3; Dan. 9:24; Mt. 3:16,17; Apd. 4:27; 10:38; 2 Kor. 1:21; 1 Jn. 2:20,27; 1 Kor. 12:12,13; 15:23.
Giesmės: 1, 21, 90, 14, 165, 217, 218 / 456, 450, 275.
Poems of Dawn, 42; Wiersze brzasku, 34: Visiškas pasišventimas.
Tower Reading: Z’14, 297; (R 5549).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kaip? Su Kokiomis pasekmėmis?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 18Kas išlepęs ir vangus savo darbe, tas brolis eikvojančio, ką yra uždirbęs – Pat. 18:9.
Negalime ramiai žiūrėti į bet kurio iš Viešpačiui pasišventusių žmonių eikvojimą ir švaistymą nejausdami užuojautos, kad nors jis ir padarė didelę pažangą Viešpaties minčių supratime kitais požiūriais, tačiau šioje srityje ir toliau parodo didelį trūkumą, apsileidimą. Įvertinimas dovanos ir pagarba Davėjui reiškia rūpestingumą ir atsakingumą už visas šias dovanas, kurias gauname iš mūsų Dangiškojo Tėvo – kaip laikinuose, taip ir dvasiniuose dalykuose. Remiantis mūsų Viešpaties palyginimais, sužinome, kad Jis mūsų meilę ir uolumą matuoja atsižvelgdamas į tai, kaip mes panaudojame mums duotus talentus arba piktnaudžiaujame jais, kaip panaudojame galimybes ir dabar suteiktas laikinas ir dvasines palaimas – Z’04, 77 (R 3332).
* * *
Tingaus žmogaus dvasia, tai švaistymo, eikvojimo dvasia. Jis švaisto savo laiką, kuris yra brangus ir negrįžtamai prarandamas. Švaisto savo talentus, kuriuos galima buvo tobulinti. Praranda tarnystės galimybes, kurias gauna kiti. Švaisto savo energiją, kuri rūdija nuo neveiklumo. Praranda savo gerą vardą, kurio gali niekada nebeatgauti. Praranda draugus, kurie jį apleidžia. Praranda savo turtą, kuris yra iš jo paimamas. Gadina savo charakterį, kuris jį pažemina. Praranda savo gyvybę, kuri iš jo yra paimama. Praranda amžinybę, kurios jis netenka. Todėl tinginystė tegul būna toli nuo visų Viešpaties šventųjų – P’34, 143.
Paralelinės citatos: Pat. 6:6-11; 10:4,5,26; 12:11,24,27; 13:4; 15:19; 19:15,24; 20:4,13; 21:5,25; 22:29; 23:21; 24:30-34; 26:13-16; 27:23-27; 30:25-28; 31:13-27; Pam. 10:18; Iz. 56:10; Mt. 25:26,27; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12; Hbr. 6:12; 1 Tim. 5:8.
Giesmės: 20, 25, 32, 78, 201, 224, 225 / 417, 13, 318.
Poems of Dawn, 161; Wiersze brzasku, 150: Puodelis šalto vandens. Tower Reading: Z’05, 43; (R 3502).
Klausimai: Kiek šis tekstas padėjo man šią savaitę? Kaip aš reagavau į išsakytas šio teksto mintis? Kokios buvo pasekmės?
