Patepimas, kurį gavote iš Jo, pasilieka jumyse – 1 Jn. 2:27.
Palaiminimas ir Viešpaties jėga kažkokiu būdu lydėjo Dovydą tuomet, kai buvo pateptas – nors tiksliai negalime suprasti kaip tai buvo – leido jam daryti pažangą žiniose ir pan., pritaikė jį ir paruošė tarnybos pareigoms, kurioms buvo pateptas. Ar negalime manyti, kad tai yra antitipas patepimo, kuris atėjo ant Bažnyčios nuo to momento, kai ją priėmė Viešpats? Bažnyčios patepimas nebuvo fizinis, o jai suteikti palaiminimai nebuvo laikini palaiminimai, kadangi Bažnyčios nariai augo malonėje, žiniose bei meilėje kaip Nauji Kūriniai, ir kaip tokie ateityje, Pirmajame Prisikėlime, bus padaryti tobulais ir atsisės į sostą kartu su mūsų Viešpačiu ir Vadovu, mūsų Galva – Z’03, 223 (R 3225).
* * *
Patriarchai niekada nesuprato, kad Pateptasis susidarys iš tam tikro skaičiaus asmenų. Ši paslaptis vis dėlto tapo išaiškinta Evangelijos Amžiaus Bažnyčiai, o ištikimiesiems yra garantuotos pareigos tame pateptųjų būryje. Šventa širdis ir protas, pradėtas iš Šventos Dvasios pasišventimo metu, buvo ta užuomazga jų paveldėjimo, nekintama garantija ir pažadu Dievo ištikimybės ištikimųjų atžvilgiu – P’30, 31.
Paralelinės citatos: Ps. 18:50; 20:6; 23:5; 45:7; Hbr. 1:9; Ps. 89:20-23; Iz. 11:2,3; 61:1-3; Dan. 9:24; Mt. 3:16,17; Apd. 4:27; 10:38; 2 Kor. 1:21; 1 Jn. 2:20,27; 1 Kor. 12:12,13; 15:23.
Giesmės: 1, 21, 90, 14, 165, 217, 218 / 456, 450, 275.
Poems of Dawn, 42; Wiersze brzasku, 34: Visiškas pasišventimas.
Tower Reading: Z’14, 297; (R 5549).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kaip? Su Kokiomis pasekmėmis?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 16Tave pavadins nauju vardu ... būsi šlovės karūna ir karališkas vainikas VIEŠPATIES, tavo Dievo rankoje – Iz. 62:2,3.
Niekada neturėtume pamiršti, kad esame „ypatingi žmonės”, atskirti nuo daugumos vardinių krikščionių, nuo pasaulio, turintys aukštesnes viltis, aukštesnius tikslus, geidžiantys geresnių dalykų, t. y., turintys aukštesnes ambicijas, apdovanoti aiškesniu supratimu gilesnių Dievo dalykų, pakviesti iš buvusios tamsos į Jo stebinančią šviesą. Ir jei taip esame atskirti nuo pasaulio ir krikščionių, kurie daugumoje turi pasaulietinę dvasią, tai nieko nuostabaus, kad nesame santaikoje su jais, kad jie ignoruoja mus, arba priešinasi mums! – Z’03, 164 (R 3199).
* * *
Žodis vardas Šventajame Rašte reiškia: pavadinimą, prigimtį, charakterį, garbę, tarnybos pareigas ir darbus. Kristaus Bažnyčiai buvo pažadėtas naujas vardas, ypatingai tai liečia naują prigimtį ir naujas pareigas. Ir kaip tokia, Ji Viešpaties rankoje turėjo tapti puikia, gražia karūna, su daugeliu spindinčių brangakmenių, atspindinčių Dieviškos Tiesos, Dievo charakterio ir Jo darbų puikumą ir grožį – tam, kad galėtų palaiminti visą žmonijos šeimą – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Ps. 122:6; 102:13-16; Iz. 60:1-3; Apr. 2:17; 21:2,9, 10,17,23,24; Ezech. 48:35; Jer. 11:16; 33:16; Hbr. 12:22; Gal. 4:26; Pat. 12:4; Ps. 132:18; Gg. 3:11; Apr. 19:12; 1 Tes. 2:19;
Giesmės: 310, 8, 72, 152, 201, 204, 314 / 75, 100, 238.
Poems of Dawn, 203; Wiersze brzasku, 196: Mūsų palaimintoji viltis.
Tower Reading: Z’11, 413; (R 4913).
Klausimai: Kaip ši mūsų viltis palietė mane šią savaitę? Kokiuose išbandymuose? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?