Patepimas, kurį gavote iš Jo, pasilieka jumyse – 1 Jn. 2:27.
Palaiminimas ir Viešpaties jėga kažkokiu būdu lydėjo Dovydą tuomet, kai buvo pateptas – nors tiksliai negalime suprasti kaip tai buvo – leido jam daryti pažangą žiniose ir pan., pritaikė jį ir paruošė tarnybos pareigoms, kurioms buvo pateptas. Ar negalime manyti, kad tai yra antitipas patepimo, kuris atėjo ant Bažnyčios nuo to momento, kai ją priėmė Viešpats? Bažnyčios patepimas nebuvo fizinis, o jai suteikti palaiminimai nebuvo laikini palaiminimai, kadangi Bažnyčios nariai augo malonėje, žiniose bei meilėje kaip Nauji Kūriniai, ir kaip tokie ateityje, Pirmajame Prisikėlime, bus padaryti tobulais ir atsisės į sostą kartu su mūsų Viešpačiu ir Vadovu, mūsų Galva – Z’03, 223 (R 3225).
* * *
Patriarchai niekada nesuprato, kad Pateptasis susidarys iš tam tikro skaičiaus asmenų. Ši paslaptis vis dėlto tapo išaiškinta Evangelijos Amžiaus Bažnyčiai, o ištikimiesiems yra garantuotos pareigos tame pateptųjų būryje. Šventa širdis ir protas, pradėtas iš Šventos Dvasios pasišventimo metu, buvo ta užuomazga jų paveldėjimo, nekintama garantija ir pažadu Dievo ištikimybės ištikimųjų atžvilgiu – P’30, 31.
Paralelinės citatos: Ps. 18:50; 20:6; 23:5; 45:7; Hbr. 1:9; Ps. 89:20-23; Iz. 11:2,3; 61:1-3; Dan. 9:24; Mt. 3:16,17; Apd. 4:27; 10:38; 2 Kor. 1:21; 1 Jn. 2:20,27; 1 Kor. 12:12,13; 15:23.
Giesmės: 1, 21, 90, 14, 165, 217, 218 / 456, 450, 275.
Poems of Dawn, 42; Wiersze brzasku, 34: Visiškas pasišventimas.
Tower Reading: Z’14, 297; (R 5549).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kaip? Su Kokiomis pasekmėmis?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
