Padoriai elkimės … ne lėbaudami ir girtaudami – Rom. 13:13.
Kai kurie yra pasigėrę geismu turėti pinigų ir turtų, kiti geidžia pelningo užsiėmimo, dar kiti gražiai apsirengti arba pasigėrę dėl muzikos ar meno; bet mes, kaip Viešpaties žmonės, jau pastebėjome blykstelėjimą naujos dienos ir supratome tą didįjį Dievo darbą, kuris „tą dieną” bus atliktas. Todėl mes visa širdimi turime įsitraukti į Dievo darbą, kad tie reikalai, kurie pasauliečių žmonių yra pripažinti kaip jiems tinkami ir teisingi, būtų toli nuo mūsų minčių ir elgesio. Nes žinome, kad žmonės pasauliečiai nėra tiek prabudę, kaip mes, ir nemato ateities taip gerai, kaip mes matome – Z’03, 123 (R 3179).
* * *
Jei krikščionis nekreips dėmesio į savo elgesį, taps apsvaigintas klaida, nuodėme, savanaudiškumu ir pasaulietiškumu. Toks apsvaigimas ir girtumas neišvengiamai nuves iki dvasinio maišto ir sukilimo, kur užsimirštama apie bet kokią teisę, bet kokį įstatymą ir tvarką, o yra taikoma prievarta dvasiniame gyvenime ir sveikatoje tų asmenų, kurie atsiranda ir stovi jam ant kelio. Dažnai būna, kad tokio elgesio palikti pėdsakai, tai naikinimas ir griovimas. Todėl stipri Dievo įstatymo ranka turi nubrėžti ribą šiam maištui antroje mirtyje – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Pat. 23:20; Lk. 21:34; 1 Pet. 4:3; Rom. 8:29; 1 Kor. 6:9; 1 Pet. 2:11,21,22; Gal. 5:16-26; 6:18; Ef. 5:5,11,14,16; Kol. 3:8-10,12.
Giesmės: 130, 315, 71, 78, 83, 136, 1 / 376, 116, 15.
Poems of Dawn, 46; Wiersze brzasku, 38: Siauras kelias.
Tower Reading: Z’13, 323; (R 5338).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai atitiko šios eilutės mintis? Kaip šiuos išbandymus priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 2Tai VIEŠPATS! Tedaro, kas gera Jo akyse – 1 Sam. 3:18.
Mes nežinome, kas geriau tinka mūsų aukščiausiai gerovei. Kartais tie daiktai ir dalykai, kurių prašome ir kurių trokštame, galvodami, kad jie yra geri, tikrumoje gali būti mums nenaudingi. Palaiminti, kurie tikėjimu gali prasiskverbti pro kiekvieno išbandymo tamsą, sunkumus, supratimo trūkumą ir tvirtinti, kad „
Viešpats pažįsta tuos, kurie yra Jo” ir, kad Jis pakreipia ir tvarko taip, jog visi daiktai išvien kartu veikia jų pačių gerovei. Turime kantriai laukti Viešpaties ir ištvermingai priimti kiekvieną Jo apvaizdos siųstą išbandymą, visai neabejodami išmintimi, meile ir galia To, kuriam tarnaujame – Z’01, 147, 317 (R 2806, 2887).
* * *
Visuose savo reikaluose krikščionis turi pripažinti Viešpaties apvaizdą, ar tai būtų pageidaujami ar nepageidaujami atsitikimai, apdovanojimai ar bausmės. Kiekvienu atveju nuoširdžiai turime priimti Viešpaties valią. Nors tai bus sunku, esant nepageidaujamiems išbandymams, ypač kai tai būna bausmės, tačiau tada tuo labiau reikalingas paklusnumas, kadangi paklusnumo trūkumas atveda iki visiškos savivalės, kuri nuveda mus iki visiško pralaimėjimo ir didelės nelaimės. Todėl mums yra geriau, taip kaip ir Samueliui, kuris simbolizuoja Mažąjį Būrelį, kuriam užteko vien pažvelgimo į jį, negu kaip Heliui, kuris simbolizuoja Didžiąją Minią, kuriam buvo reikalinga bausmė už didelę savivalės dalį – P’33, 162.
Paralelinės citatos: Mt. 26:39,42; Jn. 5:30; 6:38; Flp. 2:8; Apd. 21:10-14; 1 Pet. 2:23; 4:19; Ps. 31:5; 39:9; Lk. 23:46; Jobo 1:21; Iz. 39:8.
Giesmės: 67, 38, 43, 57, 228, 222, 305 / 402, 439, 374.
Poems of Dawn, 184; Wiersze brzasku, 174: Tebūnie Jo valia, ne mano. Tower Reading: Z’13, 251; (R 5296).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man padėjo juos priimti ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
