Padoriai elkimės … ne lėbaudami ir girtaudami – Rom. 13:13.
Kai kurie yra pasigėrę geismu turėti pinigų ir turtų, kiti geidžia pelningo užsiėmimo, dar kiti gražiai apsirengti arba pasigėrę dėl muzikos ar meno; bet mes, kaip Viešpaties žmonės, jau pastebėjome blykstelėjimą naujos dienos ir supratome tą didįjį Dievo darbą, kuris „tą dieną” bus atliktas. Todėl mes visa širdimi turime įsitraukti į Dievo darbą, kad tie reikalai, kurie pasauliečių žmonių yra pripažinti kaip jiems tinkami ir teisingi, būtų toli nuo mūsų minčių ir elgesio. Nes žinome, kad žmonės pasauliečiai nėra tiek prabudę, kaip mes, ir nemato ateities taip gerai, kaip mes matome – Z’03, 123 (R 3179).
* * *
Jei krikščionis nekreips dėmesio į savo elgesį, taps apsvaigintas klaida, nuodėme, savanaudiškumu ir pasaulietiškumu. Toks apsvaigimas ir girtumas neišvengiamai nuves iki dvasinio maišto ir sukilimo, kur užsimirštama apie bet kokią teisę, bet kokį įstatymą ir tvarką, o yra taikoma prievarta dvasiniame gyvenime ir sveikatoje tų asmenų, kurie atsiranda ir stovi jam ant kelio. Dažnai būna, kad tokio elgesio palikti pėdsakai, tai naikinimas ir griovimas. Todėl stipri Dievo įstatymo ranka turi nubrėžti ribą šiam maištui antroje mirtyje – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Pat. 23:20; Lk. 21:34; 1 Pet. 4:3; Rom. 8:29; 1 Kor. 6:9; 1 Pet. 2:11,21,22; Gal. 5:16-26; 6:18; Ef. 5:5,11,14,16; Kol. 3:8-10,12.
Giesmės: 130, 315, 71, 78, 83, 136, 1 / 376, 116, 15.
Poems of Dawn, 46; Wiersze brzasku, 38: Siauras kelias.
Tower Reading: Z’13, 323; (R 5338).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai atitiko šios eilutės mintis? Kaip šiuos išbandymus priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 13Jūsų Tėvas žino, ko jums reikia – Mt. 6:8.
Mūsų prašymai, maldavimai ir šauksmai, kuriuos siunčiame Viešpačiui, turi būti tokie: širdies šventumo, jos pripildymo Viešpaties Dvasia, dvasinio maisto, pastiprinimo, atgaivinimo ir jėgų. Jeigu kalbėsime apie laikinus, natūralius dalykus, tai Jis žino, kokį kelią pasirinkome, ir kas būtų mums, kaip krikščionims, naudingiausia mūsų gėriui. Šį reikalą turime palikti Jam. Jis nebūtų patenkintas, jeigu mes Jo įkyriai prašytume dalykų, kurių mums nedavė, kadangi toks mūsų elgesys nebūtų tikėjimo Juo pavyzdys, bet priešingai – rodytume pavyzdį nepasitikėjimo, nuogąstavimo, išgąsčio, nerimo, kad Jis mus pamiršo, arba, kad neatsižvelgė į Savo pažadą duoti mums reikalingų dalykų – Z’04, 90 (R 3337).
* * *
Mums reikalingi žemiški ir dangiški dalykai, tačiau nežinome smulkmenų, kiek ir kokių. Taip pat nežinome kokia tvarka, kokiu laiku, kokioje vietoje arba kokiu geriausiu būdu šie būtini dalykai bus mums patenkinti. Todėl turėtume susilaikyti ir neduoti Viešpačiui konkrečių pamokinimų, kokiu būdu ir kaip tie poreikiai bus patenkinti. Tegul mums užtenka sąmoningo supratimo, kad Dievas žino visas smulkmenas dėl tų reikalingų dalykų ir žino kaip, kada ir kur juos patenkinti. Neabejokime Jo pasiruošimu aprūpinti šiais dalykais, kadangi kaip mūsų Tėvas, Jis labiau pasigaili mūsų, nei žemiškas tėvas savo vaikų. Todėl mes laukime Jo, dėkingi ir pasitenkinę Jo aprūpinimu – P’30, 183.
Paralelinės citatos: Ps. 38:9; 69:17-19; 139:2; Mt. 6:32-34; Lk. 11:13;
Jn. 16:23,24; Flp. 4:6,19; 1 Jn. 5:14,15.
Giesmės: 121, 301, 67, 99, 293, 63, 333 / 87, 368, 23.
Poems of Dawn, 109; Wiersze brzasku, 100: Aš nežinau. Tower Reading: Z’15, 38; (R 5623).
Klausimai: Kokie šios savaitės atsitikimai parodė, kad esu po Viešpaties apvaizdos akimi? Ar pasitikėjau šią savaitę, o gal buvau neramus? Kas man padėjo, kas trukdė? Ko išmokau iš šių išbandymų?
