Padoriai elkimės, kaip dieną – Rom. 13:13.
Kiekvienas turėtų stengtis būti sąžiningu ne tik piniginiuose reikaluose, bet ir elgesyje su artimais, su broliais, o visų labiausiai savo įsitikinimuose, kurie susiję su Dievu ir tikėjimu. Būtent šioje srityje esame išbandomi. Šio išbandymo tikslas yra palikti tuos, kurie labiau myli žmonių malonę negu Dievo ir kurie nesąžiningai nori išpažinti bei skelbti melą ir meluoti. Tokiems bus leista susigadinti savo amžiną gerovę, o tuo pačiu jie pasirodys netinkamais Karalystei; tai galiausiai, kokiam darbui jie dar galės būti tinkamais – Z’03, 122 (R 3181).
* * *
Dievo žmonės turi gyventi sąžiningai. Jų elgesys turi būti gyvu teisingumo paveikslu ir jo parodymu. Būdami teisingi širdyje, jie turėtų visiems atiduoti tai, kas kam priklauso. Turėtų visada taip elgtis, kad niekada nereikėtų gėdytis kitų akivaizdoje. Turėtų elgtis sąžiningai, lyg tai darytų Tūkstantmetinės Karalystės dienoje, ir taip – lyg kad būtų matomi Dievo ir visų žmonių – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Flp. 4:8; Kol. 1:12,13; Gg. 2:7,17; 1 Kor. 13:12; Apr. 22:5; 1 Pet. 2:12; 2 Pet. 3:11,12; 2 Kor. 6:7; Ef. 6:13- 18; 1 Pet. 4:7,8; 1 Tes. 5:4-8; Jn. 9:4.
Giesmės: 164, 307, 13, 192, 114, 277, 58 / 474, 275, 342.
Poems of Dawn, 118; Wiersze brzasku, 111: Tebūnie Tavo valia.
Tower Reading: Z’12, 287; (R 5097).
Klausimai: Ar šią savaitę elgiausi taip, lyg kad būčiau Dievo Karalystėje? Kokiose aplinkybėse? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 16Tave pavadins nauju vardu ... būsi šlovės karūna ir karališkas vainikas VIEŠPATIES, tavo Dievo rankoje – Iz. 62:2,3.
Niekada neturėtume pamiršti, kad esame „ypatingi žmonės”, atskirti nuo daugumos vardinių krikščionių, nuo pasaulio, turintys aukštesnes viltis, aukštesnius tikslus, geidžiantys geresnių dalykų, t. y., turintys aukštesnes ambicijas, apdovanoti aiškesniu supratimu gilesnių Dievo dalykų, pakviesti iš buvusios tamsos į Jo stebinančią šviesą. Ir jei taip esame atskirti nuo pasaulio ir krikščionių, kurie daugumoje turi pasaulietinę dvasią, tai nieko nuostabaus, kad nesame santaikoje su jais, kad jie ignoruoja mus, arba priešinasi mums! – Z’03, 164 (R 3199).
* * *
Žodis vardas Šventajame Rašte reiškia: pavadinimą, prigimtį, charakterį, garbę, tarnybos pareigas ir darbus. Kristaus Bažnyčiai buvo pažadėtas naujas vardas, ypatingai tai liečia naują prigimtį ir naujas pareigas. Ir kaip tokia, Ji Viešpaties rankoje turėjo tapti puikia, gražia karūna, su daugeliu spindinčių brangakmenių, atspindinčių Dieviškos Tiesos, Dievo charakterio ir Jo darbų puikumą ir grožį – tam, kad galėtų palaiminti visą žmonijos šeimą – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Ps. 122:6; 102:13-16; Iz. 60:1-3; Apr. 2:17; 21:2,9, 10,17,23,24; Ezech. 48:35; Jer. 11:16; 33:16; Hbr. 12:22; Gal. 4:26; Pat. 12:4; Ps. 132:18; Gg. 3:11; Apr. 19:12; 1 Tes. 2:19;
Giesmės: 310, 8, 72, 152, 201, 204, 314 / 75, 100, 238.
Poems of Dawn, 203; Wiersze brzasku, 196: Mūsų palaimintoji viltis.
Tower Reading: Z’11, 413; (R 4913).
Klausimai: Kaip ši mūsų viltis palietė mane šią savaitę? Kokiuose išbandymuose? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?