Mes nepriklausome nei nakčiai, nei tamsai. Todėl nemiegokime kaip kiti – 1 Tes. 5:5,6.
Krikščionis, kaip Viešpaties mokinys, kaip mokinys Kristaus mokykloje, yra ruošiamas pareigoms Tūkstantmetinėje Karalystėje dalyvauti jos stebuklingose palaimose ir apdovanojimuose. Todėl Šventajame Rašte pastebime dažno priminimo būtinumą, kad Dievo žmonės būtų budrūs – ne iš tų, kurie miega, kurie be darbo dykinėja, arba, kurie apsunkinti šio laikino gyvenimo rūpesčių, bet kad jie karšta dvasia tarnautų Viešpačiui. Jų tarnavimas Viešpačiui, visų pirma, yra atvesti save pačius iki kuo artimesnės harmonijos su Viešpaties valia ir kuo artimesnio panašumo į Dievo paliktą pavyzdį; o antra, padėti mokant ir rodant pavyzdį kitiems pašauktiesiems, einantiems tuo pačiu siauruoju keliu – Z’03, 70 (R 3155).
* * *
Šventojo Rašto simbolikoje naktis reiškia nuodėmę, o tamsa simbolizuoja klaidą. Toje naktyje ir klaidose randasi nelaiminga ir kenčianti žmonijos giminė, kuria manipuliuoja šėtonas. Tos nakties metu šviečia Viešpaties šviesa ir kai kurie, skirtingai nuo pasaulio, buvo pažadinti. Jie matydami tos šviesos spindulius ir sekdami šviesą, yra vedami prie teisingumo ir tiesos. Jie, tai yra Dievo žmonės, pastoviai reaguoja, atkreipia savo dėmesį į šią šviesą ir vaikšto šviesoje – P’36, 31.
Paralelinės citatos: Rom. 13:11-13; Ef. 5:8,11,14; Kol. 1:12,13; 3:8; Ef. 6:13-18; 1 Tes. 5:1-4,7,8; Flp. 4:8; Iz. 9:2; Mt. 25:5; 1 Jn. 2:8; 1 Pet. 5:8,9.
Giesmės: 297, 272, 47, 4, 183, 196, 78 / 450, 171, 468.
Poems of Dawn, 214; Wiersze brzasku, 207: Štai priartėjo diena.
Tower Reading: Z’13,181; (R 5256).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kodėl? Kodėl jis toks tapo? Kokios buvo pasekmės? Ką turėčiau padaryti?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 13Jūsų Tėvas žino, ko jums reikia – Mt. 6:8.
Mūsų prašymai, maldavimai ir šauksmai, kuriuos siunčiame Viešpačiui, turi būti tokie: širdies šventumo, jos pripildymo Viešpaties Dvasia, dvasinio maisto, pastiprinimo, atgaivinimo ir jėgų. Jeigu kalbėsime apie laikinus, natūralius dalykus, tai Jis žino, kokį kelią pasirinkome, ir kas būtų mums, kaip krikščionims, naudingiausia mūsų gėriui. Šį reikalą turime palikti Jam. Jis nebūtų patenkintas, jeigu mes Jo įkyriai prašytume dalykų, kurių mums nedavė, kadangi toks mūsų elgesys nebūtų tikėjimo Juo pavyzdys, bet priešingai – rodytume pavyzdį nepasitikėjimo, nuogąstavimo, išgąsčio, nerimo, kad Jis mus pamiršo, arba, kad neatsižvelgė į Savo pažadą duoti mums reikalingų dalykų – Z’04, 90 (R 3337).
* * *
Mums reikalingi žemiški ir dangiški dalykai, tačiau nežinome smulkmenų, kiek ir kokių. Taip pat nežinome kokia tvarka, kokiu laiku, kokioje vietoje arba kokiu geriausiu būdu šie būtini dalykai bus mums patenkinti. Todėl turėtume susilaikyti ir neduoti Viešpačiui konkrečių pamokinimų, kokiu būdu ir kaip tie poreikiai bus patenkinti. Tegul mums užtenka sąmoningo supratimo, kad Dievas žino visas smulkmenas dėl tų reikalingų dalykų ir žino kaip, kada ir kur juos patenkinti. Neabejokime Jo pasiruošimu aprūpinti šiais dalykais, kadangi kaip mūsų Tėvas, Jis labiau pasigaili mūsų, nei žemiškas tėvas savo vaikų. Todėl mes laukime Jo, dėkingi ir pasitenkinę Jo aprūpinimu – P’30, 183.
Paralelinės citatos: Ps. 38:9; 69:17-19; 139:2; Mt. 6:32-34; Lk. 11:13;
Jn. 16:23,24; Flp. 4:6,19; 1 Jn. 5:14,15.
Giesmės: 121, 301, 67, 99, 293, 63, 333 / 87, 368, 23.
Poems of Dawn, 109; Wiersze brzasku, 100: Aš nežinau. Tower Reading: Z’15, 38; (R 5623).
Klausimai: Kokie šios savaitės atsitikimai parodė, kad esu po Viešpaties apvaizdos akimi? Ar pasitikėjau šią savaitę, o gal buvau neramus? Kas man padėjo, kas trukdė? Ko išmokau iš šių išbandymų?