Mes nepriklausome nei nakčiai, nei tamsai. Todėl nemiegokime kaip kiti – 1 Tes. 5:5,6.
Krikščionis, kaip Viešpaties mokinys, kaip mokinys Kristaus mokykloje, yra ruošiamas pareigoms Tūkstantmetinėje Karalystėje dalyvauti jos stebuklingose palaimose ir apdovanojimuose. Todėl Šventajame Rašte pastebime dažno priminimo būtinumą, kad Dievo žmonės būtų budrūs – ne iš tų, kurie miega, kurie be darbo dykinėja, arba, kurie apsunkinti šio laikino gyvenimo rūpesčių, bet kad jie karšta dvasia tarnautų Viešpačiui. Jų tarnavimas Viešpačiui, visų pirma, yra atvesti save pačius iki kuo artimesnės harmonijos su Viešpaties valia ir kuo artimesnio panašumo į Dievo paliktą pavyzdį; o antra, padėti mokant ir rodant pavyzdį kitiems pašauktiesiems, einantiems tuo pačiu siauruoju keliu – Z’03, 70 (R 3155).
* * *
Šventojo Rašto simbolikoje naktis reiškia nuodėmę, o tamsa simbolizuoja klaidą. Toje naktyje ir klaidose randasi nelaiminga ir kenčianti žmonijos giminė, kuria manipuliuoja šėtonas. Tos nakties metu šviečia Viešpaties šviesa ir kai kurie, skirtingai nuo pasaulio, buvo pažadinti. Jie matydami tos šviesos spindulius ir sekdami šviesą, yra vedami prie teisingumo ir tiesos. Jie, tai yra Dievo žmonės, pastoviai reaguoja, atkreipia savo dėmesį į šią šviesą ir vaikšto šviesoje – P’36, 31.
Paralelinės citatos: Rom. 13:11-13; Ef. 5:8,11,14; Kol. 1:12,13; 3:8; Ef. 6:13-18; 1 Tes. 5:1-4,7,8; Flp. 4:8; Iz. 9:2; Mt. 25:5; 1 Jn. 2:8; 1 Pet. 5:8,9.
Giesmės: 297, 272, 47, 4, 183, 196, 78 / 450, 171, 468.
Poems of Dawn, 214; Wiersze brzasku, 207: Štai priartėjo diena.
Tower Reading: Z’13,181; (R 5256).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kodėl? Kodėl jis toks tapo? Kokios buvo pasekmės? Ką turėčiau padaryti?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
