Nes Dievas nėra neteisingas, kad pamirštų jūsų darbą ir meilę, kurią parodėte Jo vardui, praeityje ir dabar tarnaudami šventiesiems – Hbr. 6:10.
Nei vienas Dievo vaikas neturėtų leisti, kad dabartinės Pjūties dienos, su savo brangiomis tarnybos ir bendradarbiavimo galimybėmis su kitais, prabėgtų neišnaudotos. Jis turi pats kasdien stengtis aukštai pakelti karališką vėliavą ir viešai parodyti dorybes To, kuris jį pašaukė iš tamsybės į šviesą. Turi padėti ir bendradarbiauti su tais, kuriuos Viešpats Savo apvaizdos dėka paskyrė į tokias vietas, kuriose turi daugiau atsakomybės ir progos viešai tarnauti – Z’03, 59 (R 3152).
* * *
Veikla ir darbas, kuris atliekamas iš meilės, ir kurį atlieka šventieji vienas kito tobulėjimui, ir tobulėjimui į Kristaus panašumą, visų pirma, turėtų būti atliekamas Jo vardui ir Dievo garbei. Tokios pastangos ir toks darbas, atliekamas iš meilės – o, kokia nuostabi mintis! – Dievo yra pripažįstamas ir įvertinamas, o Jo teisingumas neleidžia Jam viso to pamiršti – P’33, 46.
Paralelinės citatos: Pat. 14:31; 22:9; 28:27; 31:20; Mt. 10:40- 42; 18:5,6; Apd. 11:29; 24:17; Rom. 12:13; 15:25,26; 2 Kor. 8,9; 1 Tes. 1:3,6,7; 2 Tim. 1:18.
Giesmės: 46, 11, 19, 45, 235, 286, 333 / 175, 318, 15.
Poems of Dawn, 220; Wiersze brzasku, 211: Ji padarė tai, ką galėjo.
Tower Reading: Z’15,380; (R 5818).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip šiuos išbandymus pergyvenau? Kaip jie baigėsi?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
