Nes Dievas nėra neteisingas, kad pamirštų jūsų darbą ir meilę, kurią parodėte Jo vardui, praeityje ir dabar tarnaudami šventiesiems – Hbr. 6:10.
Nei vienas Dievo vaikas neturėtų leisti, kad dabartinės Pjūties dienos, su savo brangiomis tarnybos ir bendradarbiavimo galimybėmis su kitais, prabėgtų neišnaudotos. Jis turi pats kasdien stengtis aukštai pakelti karališką vėliavą ir viešai parodyti dorybes To, kuris jį pašaukė iš tamsybės į šviesą. Turi padėti ir bendradarbiauti su tais, kuriuos Viešpats Savo apvaizdos dėka paskyrė į tokias vietas, kuriose turi daugiau atsakomybės ir progos viešai tarnauti – Z’03, 59 (R 3152).
* * *
Veikla ir darbas, kuris atliekamas iš meilės, ir kurį atlieka šventieji vienas kito tobulėjimui, ir tobulėjimui į Kristaus panašumą, visų pirma, turėtų būti atliekamas Jo vardui ir Dievo garbei. Tokios pastangos ir toks darbas, atliekamas iš meilės – o, kokia nuostabi mintis! – Dievo yra pripažįstamas ir įvertinamas, o Jo teisingumas neleidžia Jam viso to pamiršti – P’33, 46.
Paralelinės citatos: Pat. 14:31; 22:9; 28:27; 31:20; Mt. 10:40- 42; 18:5,6; Apd. 11:29; 24:17; Rom. 12:13; 15:25,26; 2 Kor. 8,9; 1 Tes. 1:3,6,7; 2 Tim. 1:18.
Giesmės: 46, 11, 19, 45, 235, 286, 333 / 175, 318, 15.
Poems of Dawn, 220; Wiersze brzasku, 211: Ji padarė tai, ką galėjo.
Tower Reading: Z’15,380; (R 5818).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip šiuos išbandymus pergyvenau? Kaip jie baigėsi?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 7Štai Dievo Avinėlis – Jn. 1:36.
Visi Viešpaties tarnai turėtų atkreipti dėmesį į Viešpatį, o ne į save pačius. Tegul kiekvienas iš mūsų nukreipia savo energiją rodyti žmonėms Dievo Avinėlį, o ne save. Kuklumas yra brangakmenis, nesvarbu, kur jį randame; tai viena iš Dvasios malonių, kurią visi Viešpaties pasišventusieji turi stengtis kuo didesniame lygyje išugdyti ir gerai nupoliruoti. Atsiminkime, kad geriausias Jėzaus sekimas, tai ėjimas Jo keliais ir, tiek kiek leidžia mūsų galimybės, pastangos, elgtis tiksliai taip, kaip Jis elgtųsi, jei būtų šiandien; mokydamiesi iš to, ką Jis darė ir kalbėjo asmeniškai, ir iš instrukcijų, kurias Jis mums paliko per Apaštalus, apie dalyvavimą Jo kentėjimų kelyje, apie kelią į garbę ir apdovanojimą Jo Karalystėje – Z’99, 14,15 (R 2417).
* * *
Kristus yra Dievo Avinėlis, kadangi būdamas nekaltas, be dėmės, tapo atskirtas dešimtąją Nisano, ir kaip Paschos Avinėlis nuteistas mirčiai keturioliktąją Nisano už Dievo žmones. Kaip Avinėlis atsidavė mirčiai; o Dievo Namų durų staktos viršus ir durų staktos šulai, pašlakstyti Jo Krauju, sulaiko antrosios mirties ranką nuo kenkimo mums. Turime privilegiją valgyti Jo keptą kūną su nerauginta tyrumo ir tiesos duona bei karčiomis persekiojimų žolėmis ir t. t., visą tą laiką stovime apsijuosę ir apsiavę, su lazda rankoje, keliaujame į antitipinį Kanaaną – P’32, 95.
Paralelinės citatos: Iz. 45:22; 65:1,2; Hbr. 12:2; Pr. 22:7,8; Iš. 12:3;
Iz. 53:7; Jn. 1:29; Apd. 8:32; 1 Pet. 1:19; Apr. 5:6-14; 14:1,4; 19:7-9;21:14,22,23; 22:1,3.
Giesmės: 190, 5, 28, 168, 178, 157, 155 / 351, 257, 442.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Vesk mane. Tower Reading: Z’12, 107; (R 4998).
Klausimai: Ar šią savaitę žiūrėjau į Dievo Avinėlį? Kaip? Kokie buvo rezultatai?