Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir Jo meilė mumyse tampa tobula – 1 Jn. 4:12.
Ar aš Dievo akyse esu ko nors vertas, veikiau priklauso nuo mano meilės didumo Jam, Jo broliams, Jo reikalui ir visam pasauliui bendrai, net mano priešams, o ne nuo mano žinojimo, populiarumo ar iškalbingumo. Taigi, įvertindami charakterį, pirmoje vietoje turime tikrinti meilę, atkreipdami į ją dėmesį, kaip į pagrindinį kriterijų mūsų artumo su Viešpačiu ir kurios dėka Jis gali mus priimti. Tie, kurie gavo Šventosios Dvasios, turėtų būti malonaus charakterio būdo. Jokiu kitu būdu geriau neparodysime, kad garbiname Tą, kuris pašaukė mus iš tamsos į Savo nuostabią šviesą, kaip rodydami meilės dvasią kasdieniniuose gyvenimo reikaluose – Z’03, 56,57 (R 3150).
* * *
Šventajame Rašte skelbiama, kad Dievas yra meilė ir gyvena Savo žmonių protuose ir širdyse ne asmeniškai, bet savo Dvasia, Savo charakterio bruožais. Todėl kiekviename, kuris turi šią meilės dorybę, apsigyvena Dievas, o tas, kuris šią meilę parodo įvairiuose gyvenimo išbandymuose, galės džiaugtis, matydamas savyje ištobulintą Dievo meilę – P’35, 31.
Paralelinės citatos: Jn. 3:16; 6:54-56; 13:34; 14:21-23; 15:7- 12; 17:21; 1 Kor. 3:16; 6:19; 2 Kor. 6:16; 1 Jn. 3:16-18, 22-24; 4:7,13,15-19; Rom. 8:8-17; Gal. 4:5,6.
Giesmės: 165, 166, 23, 47, 74, 114, 105 / 422, 393, 188a.
Poems of Dawn, 97; Wiersze brzasku, 86: Mano vardu.
Tower Reading: Z’11,205; (R 4849).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 9Taigi, kaip priėmėte Kristų Jėzų Viešpatį, taip elkitės jame, įsišakniję, statydamiesi jame ir stiprėdami tikėjimu, kaip buvote išmokyti, būdami pertekę dėkojimo – Kol. 2:6,7.
Bendrai paėmus, klaidingų doktrinų mokytojai mano, kad nėra būtina ir nepatartina būti sutvirtintiems tikėjime, nes jie galvoja, kad būti sutvirtintu tikėjime, reiškia būti fanatiku. Žinoma tai tiesa, kai kalbame apie nesąžiningus asmenis, kurie priima ir atkakliai laikosi to, ko niekada nepatvirtino nei sveika logika, nei Biblijos autoritetas. Tačiau tas, kuris nuoširdžiu tikėjimu ir pasiremdamas Dievo autoritetu, priima Jo Žodį, nėra tuo neprotingu fanatiku. Ir tik tie, kurie taip elgiasi, yra sutvirtinti Tiesoje. Skirtumas tarp stipraus, tvirto krikščionio ir fanatiko yra tas, kad vienas yra sutvirtintas Tiesoje, o kitas sutvirtintas klaidoje – Z’03, 199 (R 3215).
* * *
Mes priimame Jėzų Kristų savo Viešpačiu, atsisakydami savo valios ir priimdami Jo valią, kuri tampa mūsų asmenine valia. Taip turėtų būti visada. Esame įsišakniję Jame, nes tik iš Jo įsisaviname tai, kas patenkina mūsų būtinus poreikius. Esame statomi Jame, jeigu ugdome charakterį, panašų į Jo. Mes esame sustiprinti tikėjime pagal Jo Žodį, jeigu nepajudinami liekame Jo Žodyje. Ir jei, rodydami dėkingumą, augame šiame tikėjime, tai tampame turtingais tikėjime – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 1:12; Flp. 1:27; 1 Tes. 4:1; Judo 3,20; Ef. 2:20-22; 3:17; 4:1; Kol. 1:23; 3:17; Iz. 61:3; 1 Kor. 3:9,11; 1 Pet. 2:5; 2 Pet. 2:12; Apd. 20:32; 2 Kor. 1:21.
Giesmės: 267, 6, 87, 113, 172, 37, 324 / 123, 132, 415.
Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas.
Tower Reading: Z’14, 311; (R 5557).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo? Kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?