Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir Jo meilė mumyse tampa tobula – 1 Jn. 4:12.
Ar aš Dievo akyse esu ko nors vertas, veikiau priklauso nuo mano meilės didumo Jam, Jo broliams, Jo reikalui ir visam pasauliui bendrai, net mano priešams, o ne nuo mano žinojimo, populiarumo ar iškalbingumo. Taigi, įvertindami charakterį, pirmoje vietoje turime tikrinti meilę, atkreipdami į ją dėmesį, kaip į pagrindinį kriterijų mūsų artumo su Viešpačiu ir kurios dėka Jis gali mus priimti. Tie, kurie gavo Šventosios Dvasios, turėtų būti malonaus charakterio būdo. Jokiu kitu būdu geriau neparodysime, kad garbiname Tą, kuris pašaukė mus iš tamsos į Savo nuostabią šviesą, kaip rodydami meilės dvasią kasdieniniuose gyvenimo reikaluose – Z’03, 56,57 (R 3150).
* * *
Šventajame Rašte skelbiama, kad Dievas yra meilė ir gyvena Savo žmonių protuose ir širdyse ne asmeniškai, bet savo Dvasia, Savo charakterio bruožais. Todėl kiekviename, kuris turi šią meilės dorybę, apsigyvena Dievas, o tas, kuris šią meilę parodo įvairiuose gyvenimo išbandymuose, galės džiaugtis, matydamas savyje ištobulintą Dievo meilę – P’35, 31.
Paralelinės citatos: Jn. 3:16; 6:54-56; 13:34; 14:21-23; 15:7- 12; 17:21; 1 Kor. 3:16; 6:19; 2 Kor. 6:16; 1 Jn. 3:16-18, 22-24; 4:7,13,15-19; Rom. 8:8-17; Gal. 4:5,6.
Giesmės: 165, 166, 23, 47, 74, 114, 105 / 422, 393, 188a.
Poems of Dawn, 97; Wiersze brzasku, 86: Mano vardu.
Tower Reading: Z’11,205; (R 4849).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 22Ar nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose? – Lk. 2:49.
Ar ne visi turėtume turėti Mokytojo dvasią, išreikštą Jo žodžiais? Tikrieji Viešpaties šventieji neturi savo
asmeninių reikalų, kadangi pasišvęsdami jie viską, ką turėjo, atidavė Viešpačiui. Būdami Viešpaties turto globėjais, jie negali mirties valandoje savo turto reikalų pavesti tvarkyti savo vaikams ar draugams, gal būt, jų žalai ir pakenkimui. Kaip turto prievaizdai ir prižiūrėtojai, šias gėrybes turime panaudoti iki mirties taip išmintingai, kaip sugebame, nes mūsų prievaizdavimas baigiasi mirtimi ir mes turėsime duoti apyskaitą – Z’03, 53 (R 3148).
* * *
Tobulam berniukui Jėzui buvo natūraliu dalyku angažuotis ir įsitraukti į reikalus, susijusius su Dievu. Todėl Jam atrodė keista, kodėl Juozapas ir Marija nepastebėjo Jo poelgio teisingumo. Čia parodyta pamoka kaip jauniems, taip ir seniems – pamoka, kad yra teisinga įsitraukti į reikalus, susijusius su Dievu. Palaiminti yra tie, kurie to imasi spontaniškai. Ir tegul nesistebi, jei kiti, net artimiausi ir jam brangiausi, nesupranta jų elgesio, traktuodami juos, kaip besielgiančius jų atžvilgiu neteisingai arba neapgalvotai. Tegul jie būna patenkinti mintimi, kad tam tikrą dieną ir jie tai supras, o šiuo metu, jei kiti juos ir smerkia, tegul pasitenkina Viešpaties pagyrimu – P’35, 117.
Paralelinės citatos: Ps. 40:7-9; Hbr. 10:7,9; Jn. 2:16,17; 4:31-34; 7:14,15,46; 9:4; Mt. 7:28,29; 10:37; Iz. 50:4; Lk. 4:22,32; Joz. 1:8; Iz. 8:20;Jer. 8:9; Lk. 24:27; Apd. 17:11; Ps. 1:1-3; 1 Pet. 1:10,11.
Giesmės: 309, 49, 315, 154, 116, 260, 22/ 116, 171, 13.
Poems of Dawn, 47; Wiersze brzasku, 39: Piligrimas. Tower Reading: Z’12, 30; (R 4957).
Klausimai: Ar šią savaitę studijavau ir skelbiau Dievo Žodį? Kodėl? Kaip? Kokių pasiekiau rezultatų?
