Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir Jo meilė mumyse tampa tobula – 1 Jn. 4:12.
Ar aš Dievo akyse esu ko nors vertas, veikiau priklauso nuo mano meilės didumo Jam, Jo broliams, Jo reikalui ir visam pasauliui bendrai, net mano priešams, o ne nuo mano žinojimo, populiarumo ar iškalbingumo. Taigi, įvertindami charakterį, pirmoje vietoje turime tikrinti meilę, atkreipdami į ją dėmesį, kaip į pagrindinį kriterijų mūsų artumo su Viešpačiu ir kurios dėka Jis gali mus priimti. Tie, kurie gavo Šventosios Dvasios, turėtų būti malonaus charakterio būdo. Jokiu kitu būdu geriau neparodysime, kad garbiname Tą, kuris pašaukė mus iš tamsos į Savo nuostabią šviesą, kaip rodydami meilės dvasią kasdieniniuose gyvenimo reikaluose – Z’03, 56,57 (R 3150).
* * *
Šventajame Rašte skelbiama, kad Dievas yra meilė ir gyvena Savo žmonių protuose ir širdyse ne asmeniškai, bet savo Dvasia, Savo charakterio bruožais. Todėl kiekviename, kuris turi šią meilės dorybę, apsigyvena Dievas, o tas, kuris šią meilę parodo įvairiuose gyvenimo išbandymuose, galės džiaugtis, matydamas savyje ištobulintą Dievo meilę – P’35, 31.
Paralelinės citatos: Jn. 3:16; 6:54-56; 13:34; 14:21-23; 15:7- 12; 17:21; 1 Kor. 3:16; 6:19; 2 Kor. 6:16; 1 Jn. 3:16-18, 22-24; 4:7,13,15-19; Rom. 8:8-17; Gal. 4:5,6.
Giesmės: 165, 166, 23, 47, 74, 114, 105 / 422, 393, 188a.
Poems of Dawn, 97; Wiersze brzasku, 86: Mano vardu.
Tower Reading: Z’11,205; (R 4849).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 12Įsakymo tikslas yra meilė iš tyros širdies, geros sąžinės ir nuoširdaus tikėjimo – 1 Tim. 1:5.
Turime gerai atsiminti, kad galutinis tikslas visų Dievo veiksmų mūsų atžvilgiu ir dėl mūsų, ir visų mums duotų Dievo pažadų svarbiausias tikslas yra meilės ugdymas, kuri yra panašumas į Dievą, nes Dievas yra meilė. Norint išsiugdyti šią meilę mumyse tokioje prasmėje ir tokiame laipsnyje, kokiame nori Viešpats, būtina, kad ši meilė eitų iš tyros širdies, būtų pilnoje taikoje su Viešpačiu ir Jo meilės įstatymu ir būtų visiškai priešiška priešininko atžvilgiu ir jo savanaudiškumo įstatymui – Z’00, 360 (R 2733).
* * *
Subrendusio krikščioniško charakterio puikūs bruožai, panašiai kaip ir Dieviško charakterio bruožai, yra išmintis, teisingumas, meilė ir jėga. Nors šie visi charakterio bruožai vienas kitą palaiko, tačiau vienas iš šių bruožų, kuris šviečia ryškiausiai, yra meilė. Likusių trijų bruožų tikslas – ugdyti meilę, o galutinis tikslas charakterio išugdyme – Dieviškos meilės aukščiausioji valdžia, kuri būtų darnoje su išmintimi, teisingumu ir jėga, kuri būtų palaikoma šių charakterio bruožų ir iš jų kiltų – P’36, 31.
Paralelinės citatos: Mt. 7:12; Rom. 13:8-10; Jn. 13:35; Ef. 1:4; Gal. 5:14; Kol. 3:14; 1 Kor. 13; Jok. 2:8; 1 Jn. 3:18,19; 1 Pt. 1:22; 3:8; 4:8; Hbr. 9:14; Apd. 15:8,9; 1 Kor. 6:11; Tit. 3:5; Flp. 2:13.
Giesmės: 201, 165, 105, 125, 154, 130, 1 / 57, 37, 275.
Poems of Dawn, 79; Wiersze brzasku, 69: Meilės alchemija.
Tower Reading: Z’15,261; (R 5755).
Klausimai: Kokį darbą šis tekstas atliko mano labui? Kaip? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo aplinkybės? Kokie buvo rezultatai?
