Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite – Hbr. 13:5.
Savanaudiškos maldos yra per daug brangios. Vieni pasiekė turtus, o pametė Tiesą ir galimybę jai tarnauti. Kiti atgavo sveikatą vien tik tam, kad įsitikintų, jog, kartu su ja gavo kitus išbandymus, ne mažiau sunkius. Dar kiti atgavo savo mylimus iš mirties nasrų, kad po to galėtų įsitikinti, jog geriau būtų buvę, jei Dievas nebūtų išklausęs jų prašymų, o geriau būtų padarę, jei būtų priėmę Viešpaties išmintį ir apvaizdą su pasitikėjimu, pasitenkinimu ir kantriai, nesiskundžiant. Dvasiniai Izraelitai turi išmintingai naudoti tuos dalykus, kurie pasiekiami, viską priimti kaip Dievo dovanas su dėkojimu. O jų prašymai turėtų būti prašymai dvasinių dovanų, kartu su kantria ištverme ir širdies pasitenkinimu – Z’02, 250 (R 3061).
* * *
Jeigu krikščionio gyvenime dominuotų godumas, jis ne tik padarytų jį savanaudžiu, bet taip pat paskatintų kenkti kitiems, todėl godumas tai nėra dorybė, kurią galėtų ugdyti savyje tas, kurio aukščiausiu tikslu yra atiduoti viską kitų gėriui. Pasitenkinimo dvasia tuo, ką turime, taps sveiku godaus būdo apribojimu – P’34, 15.
Paralelinės citatos: Iš. 18:21; 20:17; Jobo 31:24,25,28; Ps. 10:3; 119:36; Pat. 11:24; 21:25,26; 23:4,5; 30:8; Iz. 5:8; Mt. 6:19-21, 24,25,31-33; 16:26; 1 Tim. 6:6-10; Ps. 37:16; Pat. 16:8; 17:1; Pam. 4:6; 1 Kor. 7:17, 20-22; Flp. 4:11,12.
Giesmės: 145, 22, 60, 94, 170, 321, 322 / 75, 456, 8.
Poems of Dawn, 278; Wiersze brzasku, 262: Tai taip pat praeis!
Tower Reading: Z’11,349; (R 4876).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau godus, ar pasitenkinau viskuo? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 4Išeikite iš jos, mano žmonės, kad nedalyvautumėte jos nuodėmėse ir kad negautumėte jos nelaimių – Apr. 18:4.
Kiekvienas, kuris yra vertas vardo „mano žmonės”, išgirs Viešpaties balsą, bus paklusnus, išeis iš Babilono ir „negaus jos nelaimių”. Taigi, jų paklusnumas išeinant tuoj pat, kai tik pastebės tikrąją Babilono padėtį, parodys, kad niekada nepritarė jo nuodėmėms. Tačiau tie, kurie supratę jo padėtį ir šventvagiškas doktrinas toje šviesoje, kuri dabar šviečia ir toliau lieka Babilone, priskiriami prie tų, kurie remia tuos piktžodžiavimus ir pilnai užsitarnauja gauti šių „nelaimių” – tiek pat, kiek ir babiloniška „raugių” klasė, ir net daugiau, kadangi jie turi didesnę šviesą – Z’00, 3 (R 2553).
* * *
Kur buvo Dievo žmonės, jeigu ne įvairiuose krikščioniškose sektose? Kur daugiau yra nusidedama ir prieštaraujama šviesai, jei ne šiose sektose? Ir kas patirs sunkesnes slogas, jei ne šios sektos? Todėl, tinkama ir teisinga, kad Dievas apsaugo Savo žmones nuo susitepimo jų nuodėmėmis ir išlaisvina juos nuo nelaimių, pakviesdamas palikti Babiloną! Antraeilėje reikšmėje ši eilutė taikoma Viešpaties žmonėms, išeinantiems iš mažojo Babilono sektų – P’32, 15.
Paralelinės citatos: Iz. 47:10; 48:20; 52:11; Jer. 50:8; 51;6,9; 2 Kor. 6:17; 7:1; Zach. 2:7; Pr. 19:16,17,29; Lk. 17:32; Mt. 24:15- 20; Judo 23; Sk. 16:21; Apr. 16:19; 18:1-24.
Giesmės: 332, 18, 25, 41, 216, 310, 333 / 66, 171, 376.
Poems of Dawn, 128; Wiersze brzasku, 120: Eikime į priekį.
Tower Reading: Z’14,179; (R 5478).
Klausimai: Ar „išėjome iš jo” fiziškai, simpatizavimo, doktrininėje ir dvasinėje reikšmėje, ar išėjome iš tikrųjų? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
