Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite – Hbr. 13:5.
Savanaudiškos maldos yra per daug brangios. Vieni pasiekė turtus, o pametė Tiesą ir galimybę jai tarnauti. Kiti atgavo sveikatą vien tik tam, kad įsitikintų, jog, kartu su ja gavo kitus išbandymus, ne mažiau sunkius. Dar kiti atgavo savo mylimus iš mirties nasrų, kad po to galėtų įsitikinti, jog geriau būtų buvę, jei Dievas nebūtų išklausęs jų prašymų, o geriau būtų padarę, jei būtų priėmę Viešpaties išmintį ir apvaizdą su pasitikėjimu, pasitenkinimu ir kantriai, nesiskundžiant. Dvasiniai Izraelitai turi išmintingai naudoti tuos dalykus, kurie pasiekiami, viską priimti kaip Dievo dovanas su dėkojimu. O jų prašymai turėtų būti prašymai dvasinių dovanų, kartu su kantria ištverme ir širdies pasitenkinimu – Z’02, 250 (R 3061).
* * *
Jeigu krikščionio gyvenime dominuotų godumas, jis ne tik padarytų jį savanaudžiu, bet taip pat paskatintų kenkti kitiems, todėl godumas tai nėra dorybė, kurią galėtų ugdyti savyje tas, kurio aukščiausiu tikslu yra atiduoti viską kitų gėriui. Pasitenkinimo dvasia tuo, ką turime, taps sveiku godaus būdo apribojimu – P’34, 15.
Paralelinės citatos: Iš. 18:21; 20:17; Jobo 31:24,25,28; Ps. 10:3; 119:36; Pat. 11:24; 21:25,26; 23:4,5; 30:8; Iz. 5:8; Mt. 6:19-21, 24,25,31-33; 16:26; 1 Tim. 6:6-10; Ps. 37:16; Pat. 16:8; 17:1; Pam. 4:6; 1 Kor. 7:17, 20-22; Flp. 4:11,12.
Giesmės: 145, 22, 60, 94, 170, 321, 322 / 75, 456, 8.
Poems of Dawn, 278; Wiersze brzasku, 262: Tai taip pat praeis!
Tower Reading: Z’11,349; (R 4876).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau godus, ar pasitenkinau viskuo? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 17Negesinkite Dvasios – 1 Tes. 5:19.
Viešpaties Dvasia, kuri yra tarp Jo žmonių, yra prilyginta „šventos meilės liepsnai”, parodytai Viešpačiui ir visiems, kurie susiję su Viešpaties reikalais. Ši liepsna, Dievo Evangelijos dėka, būna uždegama kiekviename žmoguje asmeniškai, kai gauna Šventosios Dvasios, ir bendrai, tai susiję su Bažnyčia, vedant ir vadovaujant tai Dvasiai. Ir proporcingai nuo to, kiek Bažnyčia auga žiniose, meilėje ir bendravime su Viešpačiu, tai tokiame laipsnyje ir ši „šventos meilės liepsna” padaro ją šio pasaulio šviesa, miestu ant kalno, kurio negalima paslėpti – Z’03, 25 (R 3135).
* * *
Iš šios eilutės aišku, kad Dvasia tai nėra Jehova; nes jeigu taip būtų, tai šis priminimas būtų nereikalingas ir absurdiškas. Koks nelogiškas ir nereikalingas būtų priminimas mums, kad negesintume, nenaikintume Visagalio, Egzistuojančio iš Savęs Dievo! Šis priminimas bus išmintingas ir reikalingas tada, kai suprasime, kad ši Dvasia tai Dievo charakterio bruožai mumyse. Kaip žvakės šviesą galime užgesinti, taip ir Dvasią, šventą šviesą, galime užgesinti nuodėme, klaida, egoizmu ir pasaulietiškumu, jei šie blogiai užvaldys mus. Nors žvakę, kartą užgesintą, galime vėl uždegti, tačiau Dvasią, kartą užgesintą, uždegti jau nebegalime. Todėl su visu stropumu stenkimės neužgesinti šios labai brangios šviesos, nes kitaip liksime amžinoje tamsoje. Kokia baisi būtų ta tamsa! – P’33, 111.
Paralelinės citatos: Rom. 8:1-16; 1 Kor. 2:10-16; Iz. 11:2,3; Jn. 7:39; 1:12,13; Gal. 5:22,23; Ef. 1:17,18; 1 Jn. 4:1,6; 2 Tim. 1:7; Ef. 4:30; Iz. 7:13; 63:10.
Giesmės: 90, 267, 95, 125, 196, 1, 249 / 5, 203, 347a.
Poems of Dawn, 89; Wiersze brzasku, 78: Pripildyti Kristaus Dvasios. Tower Reading: Z’12, 343; (R 5129).
Klausimai: Ar šią savaitę stengiausi, kad ši Dievo dvasia didėtų, ar gesinau ją? Kaip? Kas tam padėjo ir kas trukdė?