Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite – Hbr. 13:5.
Savanaudiškos maldos yra per daug brangios. Vieni pasiekė turtus, o pametė Tiesą ir galimybę jai tarnauti. Kiti atgavo sveikatą vien tik tam, kad įsitikintų, jog, kartu su ja gavo kitus išbandymus, ne mažiau sunkius. Dar kiti atgavo savo mylimus iš mirties nasrų, kad po to galėtų įsitikinti, jog geriau būtų buvę, jei Dievas nebūtų išklausęs jų prašymų, o geriau būtų padarę, jei būtų priėmę Viešpaties išmintį ir apvaizdą su pasitikėjimu, pasitenkinimu ir kantriai, nesiskundžiant. Dvasiniai Izraelitai turi išmintingai naudoti tuos dalykus, kurie pasiekiami, viską priimti kaip Dievo dovanas su dėkojimu. O jų prašymai turėtų būti prašymai dvasinių dovanų, kartu su kantria ištverme ir širdies pasitenkinimu – Z’02, 250 (R 3061).
* * *
Jeigu krikščionio gyvenime dominuotų godumas, jis ne tik padarytų jį savanaudžiu, bet taip pat paskatintų kenkti kitiems, todėl godumas tai nėra dorybė, kurią galėtų ugdyti savyje tas, kurio aukščiausiu tikslu yra atiduoti viską kitų gėriui. Pasitenkinimo dvasia tuo, ką turime, taps sveiku godaus būdo apribojimu – P’34, 15.
Paralelinės citatos: Iš. 18:21; 20:17; Jobo 31:24,25,28; Ps. 10:3; 119:36; Pat. 11:24; 21:25,26; 23:4,5; 30:8; Iz. 5:8; Mt. 6:19-21, 24,25,31-33; 16:26; 1 Tim. 6:6-10; Ps. 37:16; Pat. 16:8; 17:1; Pam. 4:6; 1 Kor. 7:17, 20-22; Flp. 4:11,12.
Giesmės: 145, 22, 60, 94, 170, 321, 322 / 75, 456, 8.
Poems of Dawn, 278; Wiersze brzasku, 262: Tai taip pat praeis!
Tower Reading: Z’11,349; (R 4876).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau godus, ar pasitenkinau viskuo? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 20Būkite tad gudrūs, kaip žalčiai, ir neklastingi, kaip karveliai – Mt. 10:16.
O, kad visi brangūs Viešpaties vaikai galėtų suprasti išminties vertę, jiems stengiantis tarnauti Tiesai! Mūsų Viešpats ne tik mokino mus, kad būtume išmintingais kaip žalčiai ir be klastos kaip karveliai, bet šį pamokinimą parėmė Savo asmeniniu poelgiu ir kitoje vietoje pasakė Apaštalams: „Dar daug ką aš turiu jums sakyti, tačiau dabar jūs to negalite pakelti”. Turėtume taip pat žinoti, kad yra tinkamas ir netinkamas laikas skelbiant tam tikras tiesas ir kad yra protingi ir neprotingi skelbimo būdai. Neužtenka to, kad nesakome netiesos, neužtenka to, kad sakome tiesą. Turėtume būti atidūs, kad kalbėtume tiesą su meile, o ugdoma meilė pasinaudoja išmintimi, kad galėtų pasiekti dar daugiau gėrio – Z’04, 91 (R 3339).
* * *
Turėti žalčio išmintį ir būti be klastos kaip karveliai, reiškia sujungti taktą su atviraširdiškumu. O tai Karalystės šaukliui yra reikalinga, ateinant su gerąja Žinia bei bendraujant su žmonėmis, kurie dažniausiai neteisingai supranta skelbiančius, kartais iškraipo jų mokinimus, o kartais ir juos pačius persekioja. Taktas ir atviraširdiškumas turi išlaikyti pusiausvyrą ir turi būti vienas su kitu suderintas. Mūsų taktas neturėtų būti veidmainiškas, o mūsų atviraširdiškumas – be takto. Aukščiausios pirmaeilės malonės daugiausia pasitarnauja tam, kad išlaikytumėm gerą pusiausvyrą. Viso to gera pasekmė yra Bažnyčios surinkimas ir ugdymas, liudijimas pasauliui ir bendradarbiavimas, griaunant šėtono imperiją su minimalia opozicija – P’32, 150.
Paralelinės citatos: Lk. 10:3; Rom. 16:19; Ef. 5:15; 1 Kor. 14:20; Flp. 2:15; 1 Kor. 9:19-23; 2 Kor. 12:6; Ts. 8:1-3; 1 Kar. 3:24-28; Apd. 23:6-10.
Giesmės: 44, 95, 125, 136, 145, 164, 198 / 175, 53a, 132.
Poems of Dawn, 201; Wiersze brzasku, 194: Dar tik trumpai. Tower Reading: Z’12, 393; (R 5151).
Klausimai: Ar šią savaitę sujungiau taktą su atviraširdiškumu? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
