Viskas yra tyra tyriems, bet suteptiems ir netikintiems nieko nėra tyra; ir jų protas, ir jų sąžinė yra sutepti. Jie viešai pareiškia pažįstą Dievą, bet Jo išsigina darbais. Jie yra pasibjaurėtini, nepaklusnūs ir netikę jokiam geram darbui – Tit. 1:15, 16.
Kokia tai baisi būsena ir kaip atsargūs turi būti visi Dievo žmonės – ne vien, kad turėtų švarias širdis ir švarias mintis, bet kartu išsaugotų ir savo sąžinę, kad ji būtų labai jautri, artimoje harmonijoje su Dievo Žodžiu! Tokią būseną galime pasiekti tik tada, kai griežtai ir dažnai save teisiame, pasiremdami pavyzdžiu, kurį davė mūsų Dievas – pasiremdami Jo meilės įstatymu.
„Norėčiau pagauti, kai prie manęs artės
Nors mažiausias išdidumo ir geismo troškimas;
Užgesinti greitai įsiliepsnojančią ugnį
Ir sulaikyti savo valios paklydimus”
– Z’99, 214 (R 2516).
* * *
Žmogiškos širdies bruožas yra prisirišimas prie kiekvieno dalyko, su kuriuo žmogus susiduria: jam šis dalykas yra geras arba blogas, priklausomai nuo to, ar jis pats yra geras, ar blogas. Tie, kurie yra švarūs, priskiria švarumą tam, su kuo susiduria, tačiau nešvarūs suteršia ir sutepa viską, ką tik bepaliestų. Tas skirtingumas yra todėl, kad yra skirtumas jų moraliniuose bruožuose. Jeigu asmuo, kuris jau kartą priklausė Dievui tampa nešvarus, tai teršia labiau nei tas, kuris niekada nebuvo švarus. Jis, kaip būtybė, yra suterštas – P’36, 14.
Paralelinės citatos: Mt. 15:11; Lk. 11:39-41; Apd. 10:15,28; Rom. 14:14,17,20,23; 1 Kor. 6:12; 10:23-25; 1 Tim. 5:8; 2 Tim. 3:5; Hbr. 6:4- 8; 10:26-31; 2 Pet. 2:20-22; 1 Jn. 5:16; Judo 11-13.
Giesmės: 20, 13, 1, 196, 198, 266, 267 / 415, 450, 53a.
Poems of Dawn, 254; Wiersze brzasku, 237: Dievo rūstybė.
Tower Reading: Z’15,245; (R 5746).
Klausimai: Ar šią savaitę susilaikiau nuo savimeilės ir tuštybės nuodėmių? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 4Nes Dievas mato ne taip, kaip žmogus mato: žmogus žvelgia į išorę, bet VIEŠPATS žvelgia į širdį – 1 Sam. 16:7.
Jeigu nebematome to, kad Dievas žiūri į mus ir domisi mūsų valia, ir jeigu galvojame, kad Dievas vertina mus pagal kūną, tai būkime tikri, kad palaipsniui pateksime į tamsą, netvarką ir drąsos netekimą. Tačiau, iš kitos pusės, neužmirškime, kad dvasia, t. y. valia, yra laikoma gyva dėka savo teisingumo, dėl to, kad ji sutinka su Dievo valia. Todėl nebūkime apsileidę mūsų valios ar intencijos atžvilgiu, valdančios mūsų elgesį gyvenime, bet atsiminkime, kad kiekvienas apsileidimas reikš palaipsnį dvasinio gyvenimo praradimą. Visada mes galime turėti tinkamus troškimus; todėl tik visiškai lojali, ištikima valia gali būti priimta Dievo per Kristų – Z’03, 171 (R 3200).
* * *
Teisimo kriterijus daugiau priklauso nuo asmens charakterio. Kiekviename žmoguje pasireiškia tokie charakterio bruožai, kaip paviršutiniškumas ir klaidingumas, todėl jis teisia pasiremdamas išoriniais dalykais. Jehovos charakteris pasireiškia tame, kad Jis teisia kitu būdu. Vietoj to, kad mus vertintų, pasiremiant išoriniais simptomais, Jis žvelgia į dalyko esmę ir vertina mus, pasiremdamas tuo, kas yra iš tikrųjų, o ne pagal tai, kaip kam atrodo. Visi dalykai yra apnuoginti ir atidengti prieš Jo viską matančias akis. Kiek tai yra įmanoma, stenkimės teisti nesiremdami išvaizda, bet pasiremdami tikrove, tikrais dalykais – P’33,78,79.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; 2 Kron. 19:7; Jobo 34:19; 37:24; Mt. 22:16; Jn. 7:24; Apd. 10:34,35; Rom. 2:16; 2 Kor. 10:7; Gal. 2:6; Ef. 6:8,9; Kol. 3:25; Jok. 2:1-6.
Giesmės: 196, 198, 293, 47, 97, 74, 99 / 452, 336, 374.
Poems of Dawn, 139; Wiersze brzasku, 132: Jei tik suprastume.
Tower Reading: Z’15, 88; (R 5656).
Klausimai: Ar šią savaitę teisiau, pasiremdamas išvaizda, ar santaikoje su tikrove, kas iš tikrųjų buvo? Kodėl? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
