Išminties pradžia yra VIEŠPATIES baimė [pagarba] – Ps. 111:10.
Tai vienintelis tinkamas kūrinių požiūris į savo Kūrėją, mūsų egzistavimo Autorių, visos visatos Kūrėją, Saugotoją ir Viešpatį. Todėl, kai Jis kalba, mūsų ausys turi su pagarba klausyti Jo balso ir visomis savo jėgomis turime būti pasirengę vykdyti Jo įsakymus. Mūsų saugumas, mūsų laimė ir tas charakterio kilnumas, kuris skatina meilei ir dėkingumui, kuris iš karto išmintingai atkreipia dėmesį į pamokymus, instrukcijas ir auga žiniose bei išmintyje – pirmiausia pilnai priklauso nuo mūsų aukščiausios pagarbos Viešpačiui. Ir todėl Viešpats nori paskatinti ir ugdyti mumyse tinkamą, sūnišką pagarbą, kuri priklauso Jo vardui – Z’96, 155 (R 2002).
* * *
Išmintis apima ne tik žinias, bet taip pat ir praktišką žinių pritaikymą geriems tikslams. Patys kilniausi ir geriausi dalykai yra tie, kurie susiję su žmogumi, jo tinkamu santykiu su Dievu ir savo artimu. Todėl yra akivaizdu, kad išminties šaltinis yra pagarba Dievui, nes tai duoda galimybę pasiekti tinkamus tarpusavio ryšius su Dievu ir žmogumi ir realizuoti savo pašaukimą – P’35, 183.
Paralelinės citatos: Įst. 4:6; 5:29; 6:2; 10:12; Jobo 28:28; Ps. 111:1-9; 25:8-14; Pat. 1:7-9, 21-23; 2:1-11; Pam. 8:12; Sof. 3:7; Mal. 3:16; Mt. 11:25-30; Lk. 1:49,50; Jn. 14:15-17; Apd. 10:35. Giesmės: 11, 55, 83, 63, 202, 130, 176 / 475, 474, 456.
Poems of Dawn, 88, Wiersze brzasku, 77: Mano pasitikėjimas Jame.
Tower Reading: Z’06,299; (R 3861).
Klausimai: Ar šią savaitę atidaviau pagarbą Dievui? Kas man tame padėjo ar trukdė? Ar šio išbandymo pagalba patyriau gėrį?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 19Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa – Jn. 17:17.
Mūsų Viešpats visada jungia pažangą ir augimą mūsų dvasiniame gyvenime su gauta Tiesa ir paklusnumu jai. Kiekvienas Dievo vaikas turi saugotis tų mokslų, kurie tvirtina, kad yra svarbesni nei Dievo Žodis, ir kad Kristus, ar Šventoji Dvasia, šiems krikščionims kalba nepriklausomai nuo Dievo Žodžio. Tokia jų būsena ugdo dvasinį išdidumą bei pasididžiavimą ir nuveda iki to, kad Šventojo Rašto įspėjimai ir priminimai tampa neveiksmingi, kadangi šie apgauti žmonės galvoja, jog turi didesnį mokytoją, gyvenantį juose. O šėtonas, pasinaudodamas šiomis apgaulėmis, padaro taip, kad šie apgautieji pasiduotų jo valiai – Z’03, 377 (R 3250).
* * *
Savęs pašventimas atskiria mus nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo ir pašvenčia tarnauti Viešpačiui. Priklausomai nuo tobulėjimo laipsnio, pasišventimas laiko mūsų valią mirusia, aukoja mūsų kūnus Viešpačiui ir daro mūsų charakterius panašius Jo charakteriui. Dievo Žodis mus pašvenčia, pirmiausiai išugdydamas mūsų širdyse pasišventusį tikėjimą ir meilę, kas padeda mums atiduoti save kaip aukas Viešpačiui. Toliau, tęsia šį darbą pradėdamas mumyse ugdyti naują širdį, protą ir valią bei parengdamas mus pasišventimui mirčiai, išlaikydamas mumyse esančią žmogišką valią mirties būsenoje, o Dievo valią gyvą mumyse. Dar vėliau, Dievo Žodis tęsia darbą skatindamas mūsų augimą, apvalymą, sustiprinimą ir charakterio bruožų pusiausvyrą. Tolimesnis procesas, tai mūsų ištobulinimas; ir visas šis darbas Jėzaus tarnavimo dėka – P’35, 117,118.
Paralelinės citatos: Jer. 1:5; Apd. 26:17,18; Rom. 15:16; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Gal. 2:20; 6:14; Ef. 1:3,4; 3:19; 4:7,12-16; 5:25-27; Kol. 2:11; 1 Tes. 4:3,4; 5:23; 2 Tes. 2:13,14; 2 Tim. 2:21; Hbr. 2:11.
Giesmės: 49, 4, 47, 78, 196, 198, 267 / 100, 123, 37.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk man! Tower Reading: Z’13, 292; (R 5319).
Klausimai: Kokią turėjo reikšmę man ši eilutė šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
