Išminties pradžia yra VIEŠPATIES baimė [pagarba] – Ps. 111:10.
Tai vienintelis tinkamas kūrinių požiūris į savo Kūrėją, mūsų egzistavimo Autorių, visos visatos Kūrėją, Saugotoją ir Viešpatį. Todėl, kai Jis kalba, mūsų ausys turi su pagarba klausyti Jo balso ir visomis savo jėgomis turime būti pasirengę vykdyti Jo įsakymus. Mūsų saugumas, mūsų laimė ir tas charakterio kilnumas, kuris skatina meilei ir dėkingumui, kuris iš karto išmintingai atkreipia dėmesį į pamokymus, instrukcijas ir auga žiniose bei išmintyje – pirmiausia pilnai priklauso nuo mūsų aukščiausios pagarbos Viešpačiui. Ir todėl Viešpats nori paskatinti ir ugdyti mumyse tinkamą, sūnišką pagarbą, kuri priklauso Jo vardui – Z’96, 155 (R 2002).
* * *
Išmintis apima ne tik žinias, bet taip pat ir praktišką žinių pritaikymą geriems tikslams. Patys kilniausi ir geriausi dalykai yra tie, kurie susiję su žmogumi, jo tinkamu santykiu su Dievu ir savo artimu. Todėl yra akivaizdu, kad išminties šaltinis yra pagarba Dievui, nes tai duoda galimybę pasiekti tinkamus tarpusavio ryšius su Dievu ir žmogumi ir realizuoti savo pašaukimą – P’35, 183.
Paralelinės citatos: Įst. 4:6; 5:29; 6:2; 10:12; Jobo 28:28; Ps. 111:1-9; 25:8-14; Pat. 1:7-9, 21-23; 2:1-11; Pam. 8:12; Sof. 3:7; Mal. 3:16; Mt. 11:25-30; Lk. 1:49,50; Jn. 14:15-17; Apd. 10:35. Giesmės: 11, 55, 83, 63, 202, 130, 176 / 475, 474, 456.
Poems of Dawn, 88, Wiersze brzasku, 77: Mano pasitikėjimas Jame.
Tower Reading: Z’06,299; (R 3861).
Klausimai: Ar šią savaitę atidaviau pagarbą Dievui? Kas man tame padėjo ar trukdė? Ar šio išbandymo pagalba patyriau gėrį?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 18Kas išlepęs ir vangus savo darbe, tas brolis eikvojančio, ką yra uždirbęs – Pat. 18:9.
Negalime ramiai žiūrėti į bet kurio iš Viešpačiui pasišventusių žmonių eikvojimą ir švaistymą nejausdami užuojautos, kad nors jis ir padarė didelę pažangą Viešpaties minčių supratime kitais požiūriais, tačiau šioje srityje ir toliau parodo didelį trūkumą, apsileidimą. Įvertinimas dovanos ir pagarba Davėjui reiškia rūpestingumą ir atsakingumą už visas šias dovanas, kurias gauname iš mūsų Dangiškojo Tėvo – kaip laikinuose, taip ir dvasiniuose dalykuose. Remiantis mūsų Viešpaties palyginimais, sužinome, kad Jis mūsų meilę ir uolumą matuoja atsižvelgdamas į tai, kaip mes panaudojame mums duotus talentus arba piktnaudžiaujame jais, kaip panaudojame galimybes ir dabar suteiktas laikinas ir dvasines palaimas – Z’04, 77 (R 3332).
* * *
Tingaus žmogaus dvasia, tai švaistymo, eikvojimo dvasia. Jis švaisto savo laiką, kuris yra brangus ir negrįžtamai prarandamas. Švaisto savo talentus, kuriuos galima buvo tobulinti. Praranda tarnystės galimybes, kurias gauna kiti. Švaisto savo energiją, kuri rūdija nuo neveiklumo. Praranda savo gerą vardą, kurio gali niekada nebeatgauti. Praranda draugus, kurie jį apleidžia. Praranda savo turtą, kuris yra iš jo paimamas. Gadina savo charakterį, kuris jį pažemina. Praranda savo gyvybę, kuri iš jo yra paimama. Praranda amžinybę, kurios jis netenka. Todėl tinginystė tegul būna toli nuo visų Viešpaties šventųjų – P’34, 143.
Paralelinės citatos: Pat. 6:6-11; 10:4,5,26; 12:11,24,27; 13:4; 15:19; 19:15,24; 20:4,13; 21:5,25; 22:29; 23:21; 24:30-34; 26:13-16; 27:23-27; 30:25-28; 31:13-27; Pam. 10:18; Iz. 56:10; Mt. 25:26,27; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12; Hbr. 6:12; 1 Tim. 5:8.
Giesmės: 20, 25, 32, 78, 201, 224, 225 / 417, 13, 318.
Poems of Dawn, 161; Wiersze brzasku, 150: Puodelis šalto vandens. Tower Reading: Z’05, 43; (R 3502).
Klausimai: Kiek šis tekstas padėjo man šią savaitę? Kaip aš reagavau į išsakytas šio teksto mintis? Kokios buvo pasekmės?
