Išminties pradžia yra VIEŠPATIES baimė [pagarba] – Ps. 111:10.
Tai vienintelis tinkamas kūrinių požiūris į savo Kūrėją, mūsų egzistavimo Autorių, visos visatos Kūrėją, Saugotoją ir Viešpatį. Todėl, kai Jis kalba, mūsų ausys turi su pagarba klausyti Jo balso ir visomis savo jėgomis turime būti pasirengę vykdyti Jo įsakymus. Mūsų saugumas, mūsų laimė ir tas charakterio kilnumas, kuris skatina meilei ir dėkingumui, kuris iš karto išmintingai atkreipia dėmesį į pamokymus, instrukcijas ir auga žiniose bei išmintyje – pirmiausia pilnai priklauso nuo mūsų aukščiausios pagarbos Viešpačiui. Ir todėl Viešpats nori paskatinti ir ugdyti mumyse tinkamą, sūnišką pagarbą, kuri priklauso Jo vardui – Z’96, 155 (R 2002).
* * *
Išmintis apima ne tik žinias, bet taip pat ir praktišką žinių pritaikymą geriems tikslams. Patys kilniausi ir geriausi dalykai yra tie, kurie susiję su žmogumi, jo tinkamu santykiu su Dievu ir savo artimu. Todėl yra akivaizdu, kad išminties šaltinis yra pagarba Dievui, nes tai duoda galimybę pasiekti tinkamus tarpusavio ryšius su Dievu ir žmogumi ir realizuoti savo pašaukimą – P’35, 183.
Paralelinės citatos: Įst. 4:6; 5:29; 6:2; 10:12; Jobo 28:28; Ps. 111:1-9; 25:8-14; Pat. 1:7-9, 21-23; 2:1-11; Pam. 8:12; Sof. 3:7; Mal. 3:16; Mt. 11:25-30; Lk. 1:49,50; Jn. 14:15-17; Apd. 10:35. Giesmės: 11, 55, 83, 63, 202, 130, 176 / 475, 474, 456.
Poems of Dawn, 88, Wiersze brzasku, 77: Mano pasitikėjimas Jame.
Tower Reading: Z’06,299; (R 3861).
Klausimai: Ar šią savaitę atidaviau pagarbą Dievui? Kas man tame padėjo ar trukdė? Ar šio išbandymo pagalba patyriau gėrį?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 13Meilė ... nemąsto piktai – 1 Kor. 13:5.
Kuris tik apsileidžia ir nesilaiko Viešpaties uždraudimo dėl „piktų įtarinėjimų”, ruošia tinklą, į kurį pats įklius, kad ir kaip „atsargiai” jis elgtųsi kitų reikalų atžvilgiu. Nes širdis, prisotinta abejojimo ir įtarinėjimo savo artimųjų atžvilgiu, yra beveik pasiruošusi nepasitikėti Dievu. Surūgusi ir apkartusi dvasia kovoja su Dievo dvasia, su meilės dvasia. Viena arba kita dvasia nugalės. Pikta dvasia turi būti pašalinta, jei ne, tai ji gali suteršti krikščionį taip, kad jis gali būti „atmestas”. Antra vertus, jeigu naujoji prigimtis, kaip ta „nugalėtoja” įveiks kliūtis, nugalėdama piktus įtarinėjimus, reiškia, kad jau pusė kovos su dabartiniais sunkumais ir priešiškumais bus laimėta – Z’05, 212 (R 3594).
* * *
Meilė, savo pilnoje reikšmėje, yra gera valia, pasireiškianti įvairiu būdu, priklausomai nuo aplinkybių. Jeigu meilės turėtojas tapo nuskriaustas, tai skriaudžiančiajam jis priskiria gerus motyvus, nors ta tema gali ir neturėti tikslių žinių. Tokia dvasia negali turėti įtarinėjimų, ji nepriskirs kito asmens nenaudai blogų motyvų jo pasakytiems žodžiams ir poelgiams – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Mt. 9:3,4,33-35; Pat. 10:12; 24:17; Ps. 119:139; Apd. 11:23; 1 Jn. 3:14; 4:7,8; 2 Jn. 4; 1 Tim. 6:4; 1 Pet. 1:22; 4:8; 3:8; Kol. 3:2-14.
Giesmės: 165, 1, 4, 15, 166, 198, 201 / 23, 374, 373.
Poems of Dawn, 139; Wiersze brzasku, 132: Jei tik suprastume.
Tower Reading: Z’13,195; (R 5265).
Klausimai: Ar šią savaitę būdamas meilės įtakoje įtarinėjau, ar priešingai – neįtarinėjau? Kas tame man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?