Išminties pradžia yra VIEŠPATIES baimė [pagarba] – Ps. 111:10.
Tai vienintelis tinkamas kūrinių požiūris į savo Kūrėją, mūsų egzistavimo Autorių, visos visatos Kūrėją, Saugotoją ir Viešpatį. Todėl, kai Jis kalba, mūsų ausys turi su pagarba klausyti Jo balso ir visomis savo jėgomis turime būti pasirengę vykdyti Jo įsakymus. Mūsų saugumas, mūsų laimė ir tas charakterio kilnumas, kuris skatina meilei ir dėkingumui, kuris iš karto išmintingai atkreipia dėmesį į pamokymus, instrukcijas ir auga žiniose bei išmintyje – pirmiausia pilnai priklauso nuo mūsų aukščiausios pagarbos Viešpačiui. Ir todėl Viešpats nori paskatinti ir ugdyti mumyse tinkamą, sūnišką pagarbą, kuri priklauso Jo vardui – Z’96, 155 (R 2002).
* * *
Išmintis apima ne tik žinias, bet taip pat ir praktišką žinių pritaikymą geriems tikslams. Patys kilniausi ir geriausi dalykai yra tie, kurie susiję su žmogumi, jo tinkamu santykiu su Dievu ir savo artimu. Todėl yra akivaizdu, kad išminties šaltinis yra pagarba Dievui, nes tai duoda galimybę pasiekti tinkamus tarpusavio ryšius su Dievu ir žmogumi ir realizuoti savo pašaukimą – P’35, 183.
Paralelinės citatos: Įst. 4:6; 5:29; 6:2; 10:12; Jobo 28:28; Ps. 111:1-9; 25:8-14; Pat. 1:7-9, 21-23; 2:1-11; Pam. 8:12; Sof. 3:7; Mal. 3:16; Mt. 11:25-30; Lk. 1:49,50; Jn. 14:15-17; Apd. 10:35. Giesmės: 11, 55, 83, 63, 202, 130, 176 / 475, 474, 456.
Poems of Dawn, 88, Wiersze brzasku, 77: Mano pasitikėjimas Jame.
Tower Reading: Z’06,299; (R 3861).
Klausimai: Ar šią savaitę atidaviau pagarbą Dievui? Kas man tame padėjo ar trukdė? Ar šio išbandymo pagalba patyriau gėrį?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 10Meilė ... nesidžiaugia neteisybe, bet džiaugiasi tiesa – 1 Kor. 13:4,6.
Ar gėrio ir blogio principai yra taip tvirtai nustatyti mano mintyse, ir ar aš taip pritariu gėriui ir neapkenčiu blogio, jog neparemsiu blogio, bet jį pasmerksiu net ir tada, kai galėčiau turėti tam tikrą naudą iš to? Ar aš taip pritariu gėriui ir tiesai, kad galėčiau džiaugtis Tiesa ir jos pasisekimu, net jei tai sugriautų mano ankščiau turėtas pažiūras, ar pakenktų kai kuriems mano žemiškiems reikalams? Meilė Dievui, apie kurią Apaštalas čia sako kaip apie Viešpaties žmonių dvasią, tai meilė daug aukštesnė už savanaudiškumą ir besiremianti nustatytais principais, kuriuos su kiekviena diena turime vis aiškiau pažinti ir tiksliau jų laikytis, nesvarbu, kiek tai mums kainuotų – Z’03, 57 (R 3150).
* * *
Neteisybė tai yra netiesa teorijoje ir praktikoje. Meilė paremta gėrio principų mylėjimu, negali džiaugtis netiesa. Nors ji užjaučia brolius ir užjaučia, gailisi pasaulio dėl jame esančio neteisingumo, kuris ją skaudina ir kelia liūdesį, tačiau, tuo pačiu metu, meilė tokiame laipsnyje bjaurisi netiesa, kokiame džiaugiasi Tiesa teorijoje ir praktikoje. Meilė gali tik džiaugtis Dievo Planu ir Dvasia, nes tai yra įkūnijimas kiekvieno gero principo tikėjime ir elgesyje. Meilė džiaugiasi Tiesos principais, siekiais, konfliktais, kūryba, pasisekimais, triumfu ir Tiesos dvasia, ir tai dėl to, jog jai malonu matyti gerus principus ir dalykus – P’32, 167.
Paralelinės citatos: Ps. 10:3; Rom. 1:32; 2 Jn. 4; Neh. 8:10-12; Ps. 9:2; 13:5; 19:8; 40:16; 46:4; 89:15; 97:11,12; 119:1,16,55,111,165; Iz. 12; Jer. 15:16; Hbr. 10:34; 1 Pet. 1:8; Apd. 11:18,22,23.
Giesmės: 95, 130, 136, 165, 149, 179, 204 / 53a, 203, 380.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk! Tower Reading: Z’02, 197; (R 3033).
Klausimai: Ar šią savaitę džiaugiausi netiesa ar Tiesa? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
