Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs, teima ant savęs savo kryžių ir teseka paskui mane – Mt. 16:24.
Kryžiaus nešimas yra artimai susijęs su savęs išsižadėjimu, nors tarp šių apibūdinimų galime pastebėti tam tikrą skirtumą. Savęs išsižadėjimas labiau reiškia neveiklų paklusnumą ir ištvermę dėl Viešpaties. O kryžiaus nešimas labiau susijęs su veikla Viešpaties tarnyboje, kuri, kaip žinome, yra priešinga mūsų prigimtiniams polinkiams. Ištikimybė savęs išsižadėjime reiškia drąsą ir uolumą, o kryžiaus nešimas reiškia pergalę, nugalėjimą. Mūsų savęs išsižadėjimai gali būti pergalėmis mūsų asmeninėse širdyse. Kiti apie tai gali visai nieko nežinoti ir neturėtų žinoti, jeigu trokštame turėti Dievo malonių gausumą. Tačiau mūsų kryžiaus nešimą gali kiti matyti, bent dalinai tie, kurie eina tuo pačiu „siauruoju keliu” – Z’00, 118 (R 2615).
* * *
Savęs išsižadėjimas krikščioniškoje reikšmėje tai nėra vien tik susilaikymas nuo naudojimosi savo teisėmis, bet susilaikymas nuo savo teisių Viešpaties labui. Kryžiaus nešimas reiškia atsidavimą ir savęs pajungimą Viešpaties valiai Jo tarnyboje, veikiant tikėjimui, vilčiai, meilei ir paklusnumui visuose gyvenimo reikaluose, ypatingai nepalankių aplinkybių metu. Vien tik tie, kurie praktikuoja tokį savęs išsižadėjimą ir tokį kryžiaus nešimą, yra tikrieji Kristaus pasekėjai, ir kaip tokie, savo kelionės pabaigoje, bus Viešpaties apdovanoti dalyvavimu garbingoje Kristaus Karalystėje – P’31, 192.
Paralelinės citatos: Pr. 22:1-12; 2 Sam. 24:24; Mt. 8:19-22; 10:37- 39; 13:44-46; 19:12,21; Lk. 5:11,27,28; 14:33; 18:27-30; 21:2-4; Apd. 20:22-24; Rom. 6:1-11; 14:1-22; 15:1-5; 1 Kor. 8:13; 9:12,15,18,19,23- 27; 10:24; Flp. 3:7-9; Tit. 2:12; 1 Pet. 2:11,16; 4:1,2.
Giesmės: 279, 8, 14, 47, 134, 192, 277 / 342, 470, 275.
Poems of Dawn, 41; Wiersze brzasku, 32: Dieviškas pakvietimas.
Tower Reading: Z’06,267; (R 3843).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šia eilute? Kaip juos priėmiau ? Kokia šių bandymų baigtis?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 11Todėl, pridėję visą stropumą, pateikite savo tikėjime dorybę [dvasios tvirtumą, drąsumą] – 2 Pet. 1:5.
Vienas iš didžiausių sunkumų kylančių Dievo žmonėms yra tai, kad net ir tuomet, kai nusprendžia elgtis teisingai ir tuo pačiu priešintis pagundoms, vis dėlto nėra pakankamai griežti ir ryžtingi veiksmuose. Daugelis sako gundytojui: Šį kartą nutariau nesiduoti apgaunamas. Tokiu būdu savo prote ir mintyse palieka atvirą galimybę, kuria gundytojas pasinaudos kitą kartą. Mūsų Viešpaties elgesys buvo pats tinkamiausias – turime atstumti gundytoją iškarto ir visiems laikams. Turime priimti tokią tvirtą poziciją, kad net pats priešininkas pripažintų jog neverta grįžti ir siūlyti tą patį gundymą. Turime pasakyti: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!” – Z’04, 10 (R 3296).
* * *
Kai mes protu įvertiname Dievą ir Kristų ir išugdome pasitikėjimą Jais širdimi – kaip krikščioniško charakterio pamatą, toliau ant šio pamato turime statyti likusias aukščiausias pirmaeiles malones, pradedant nuo dvasios tvirtumo, drąsos, kurios esmė yra pergalės viltis. Viešpats išmokė mus, kokius dalykus turi liesti ši viltis, davė pagrindą šiai vilčiai Savo Sandoroje, patvirtintoje su Priesaika, Kristaus kunigiškose pareigose ir dalyvavime Dvasioje. Tokia viltis padarys mus drąsiais, kovojant su visokiais sunkumais ir su kiekvienu priešu. Jeigu norime išlavinti tokią tvirtą laikyseną, reikalingas pastovus stropumas ir uolumas. Priešingu atveju, mūsų pastangos, jei jos nebus paremtos ištikimybe, galiausiai pasirodys nepakankamos norint pasiekti pergalę – P’26, 157.
Paralelinės citatos: Hbr. 11:1,2,39; Ps. 27:13; Rom. 8:24,25; 2 Kor. 4:18; 5:7; Joz. 1:1-9; 2 Kron. 19:11; Pat. 28:1; 1 Kor. 16:13; Flp. 1:27,28; 2 Tim.1:7.
Giesmės: 197, 174, 228, 92, 29, 58, 201 / 66, 188, 101.
Poems of Dawn, 76; Wiersze brzasku, 65: O, mano siela! Tower Reading: Z’15, 179; (R 5705).
Klausimai: Ar šią savaitę pridėjau prie tikėjimo dvasios tvirtumą, drąsumą? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
