Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs, teima ant savęs savo kryžių ir teseka paskui mane – Mt. 16:24.
Kryžiaus nešimas yra artimai susijęs su savęs išsižadėjimu, nors tarp šių apibūdinimų galime pastebėti tam tikrą skirtumą. Savęs išsižadėjimas labiau reiškia neveiklų paklusnumą ir ištvermę dėl Viešpaties. O kryžiaus nešimas labiau susijęs su veikla Viešpaties tarnyboje, kuri, kaip žinome, yra priešinga mūsų prigimtiniams polinkiams. Ištikimybė savęs išsižadėjime reiškia drąsą ir uolumą, o kryžiaus nešimas reiškia pergalę, nugalėjimą. Mūsų savęs išsižadėjimai gali būti pergalėmis mūsų asmeninėse širdyse. Kiti apie tai gali visai nieko nežinoti ir neturėtų žinoti, jeigu trokštame turėti Dievo malonių gausumą. Tačiau mūsų kryžiaus nešimą gali kiti matyti, bent dalinai tie, kurie eina tuo pačiu „siauruoju keliu” – Z’00, 118 (R 2615).
* * *
Savęs išsižadėjimas krikščioniškoje reikšmėje tai nėra vien tik susilaikymas nuo naudojimosi savo teisėmis, bet susilaikymas nuo savo teisių Viešpaties labui. Kryžiaus nešimas reiškia atsidavimą ir savęs pajungimą Viešpaties valiai Jo tarnyboje, veikiant tikėjimui, vilčiai, meilei ir paklusnumui visuose gyvenimo reikaluose, ypatingai nepalankių aplinkybių metu. Vien tik tie, kurie praktikuoja tokį savęs išsižadėjimą ir tokį kryžiaus nešimą, yra tikrieji Kristaus pasekėjai, ir kaip tokie, savo kelionės pabaigoje, bus Viešpaties apdovanoti dalyvavimu garbingoje Kristaus Karalystėje – P’31, 192.
Paralelinės citatos: Pr. 22:1-12; 2 Sam. 24:24; Mt. 8:19-22; 10:37- 39; 13:44-46; 19:12,21; Lk. 5:11,27,28; 14:33; 18:27-30; 21:2-4; Apd. 20:22-24; Rom. 6:1-11; 14:1-22; 15:1-5; 1 Kor. 8:13; 9:12,15,18,19,23- 27; 10:24; Flp. 3:7-9; Tit. 2:12; 1 Pet. 2:11,16; 4:1,2.
Giesmės: 279, 8, 14, 47, 134, 192, 277 / 342, 470, 275.
Poems of Dawn, 41; Wiersze brzasku, 32: Dieviškas pakvietimas.
Tower Reading: Z’06,267; (R 3843).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šia eilute? Kaip juos priėmiau ? Kokia šių bandymų baigtis?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 19Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa – Jn. 17:17.
Mūsų Viešpats visada jungia pažangą ir augimą mūsų dvasiniame gyvenime su gauta Tiesa ir paklusnumu jai. Kiekvienas Dievo vaikas turi saugotis tų mokslų, kurie tvirtina, kad yra svarbesni nei Dievo Žodis, ir kad Kristus, ar Šventoji Dvasia, šiems krikščionims kalba nepriklausomai nuo Dievo Žodžio. Tokia jų būsena ugdo dvasinį išdidumą bei pasididžiavimą ir nuveda iki to, kad Šventojo Rašto įspėjimai ir priminimai tampa neveiksmingi, kadangi šie apgauti žmonės galvoja, jog turi didesnį mokytoją, gyvenantį juose. O šėtonas, pasinaudodamas šiomis apgaulėmis, padaro taip, kad šie apgautieji pasiduotų jo valiai – Z’03, 377 (R 3250).
* * *
Savęs pašventimas atskiria mus nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo ir pašvenčia tarnauti Viešpačiui. Priklausomai nuo tobulėjimo laipsnio, pasišventimas laiko mūsų valią mirusia, aukoja mūsų kūnus Viešpačiui ir daro mūsų charakterius panašius Jo charakteriui. Dievo Žodis mus pašvenčia, pirmiausiai išugdydamas mūsų širdyse pasišventusį tikėjimą ir meilę, kas padeda mums atiduoti save kaip aukas Viešpačiui. Toliau, tęsia šį darbą pradėdamas mumyse ugdyti naują širdį, protą ir valią bei parengdamas mus pasišventimui mirčiai, išlaikydamas mumyse esančią žmogišką valią mirties būsenoje, o Dievo valią gyvą mumyse. Dar vėliau, Dievo Žodis tęsia darbą skatindamas mūsų augimą, apvalymą, sustiprinimą ir charakterio bruožų pusiausvyrą. Tolimesnis procesas, tai mūsų ištobulinimas; ir visas šis darbas Jėzaus tarnavimo dėka – P’35, 117,118.
Paralelinės citatos: Jer. 1:5; Apd. 26:17,18; Rom. 15:16; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Gal. 2:20; 6:14; Ef. 1:3,4; 3:19; 4:7,12-16; 5:25-27; Kol. 2:11; 1 Tes. 4:3,4; 5:23; 2 Tes. 2:13,14; 2 Tim. 2:21; Hbr. 2:11.
Giesmės: 49, 4, 47, 78, 196, 198, 267 / 100, 123, 37.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk man! Tower Reading: Z’13, 292; (R 5319).
Klausimai: Kokią turėjo reikšmę man ši eilutė šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
