Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs, teima ant savęs savo kryžių ir teseka paskui mane – Mt. 16:24.
Kryžiaus nešimas yra artimai susijęs su savęs išsižadėjimu, nors tarp šių apibūdinimų galime pastebėti tam tikrą skirtumą. Savęs išsižadėjimas labiau reiškia neveiklų paklusnumą ir ištvermę dėl Viešpaties. O kryžiaus nešimas labiau susijęs su veikla Viešpaties tarnyboje, kuri, kaip žinome, yra priešinga mūsų prigimtiniams polinkiams. Ištikimybė savęs išsižadėjime reiškia drąsą ir uolumą, o kryžiaus nešimas reiškia pergalę, nugalėjimą. Mūsų savęs išsižadėjimai gali būti pergalėmis mūsų asmeninėse širdyse. Kiti apie tai gali visai nieko nežinoti ir neturėtų žinoti, jeigu trokštame turėti Dievo malonių gausumą. Tačiau mūsų kryžiaus nešimą gali kiti matyti, bent dalinai tie, kurie eina tuo pačiu „siauruoju keliu” – Z’00, 118 (R 2615).
* * *
Savęs išsižadėjimas krikščioniškoje reikšmėje tai nėra vien tik susilaikymas nuo naudojimosi savo teisėmis, bet susilaikymas nuo savo teisių Viešpaties labui. Kryžiaus nešimas reiškia atsidavimą ir savęs pajungimą Viešpaties valiai Jo tarnyboje, veikiant tikėjimui, vilčiai, meilei ir paklusnumui visuose gyvenimo reikaluose, ypatingai nepalankių aplinkybių metu. Vien tik tie, kurie praktikuoja tokį savęs išsižadėjimą ir tokį kryžiaus nešimą, yra tikrieji Kristaus pasekėjai, ir kaip tokie, savo kelionės pabaigoje, bus Viešpaties apdovanoti dalyvavimu garbingoje Kristaus Karalystėje – P’31, 192.
Paralelinės citatos: Pr. 22:1-12; 2 Sam. 24:24; Mt. 8:19-22; 10:37- 39; 13:44-46; 19:12,21; Lk. 5:11,27,28; 14:33; 18:27-30; 21:2-4; Apd. 20:22-24; Rom. 6:1-11; 14:1-22; 15:1-5; 1 Kor. 8:13; 9:12,15,18,19,23- 27; 10:24; Flp. 3:7-9; Tit. 2:12; 1 Pet. 2:11,16; 4:1,2.
Giesmės: 279, 8, 14, 47, 134, 192, 277 / 342, 470, 275.
Poems of Dawn, 41; Wiersze brzasku, 32: Dieviškas pakvietimas.
Tower Reading: Z’06,267; (R 3843).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šia eilute? Kaip juos priėmiau ? Kokia šių bandymų baigtis?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 14Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo – Mt. 5:7.
Ne visi apie tai žino, bet yra faktas, kad puikiausia charakterio ypatybė, kokią žmogus gali išsiugdyti ir kuri atneša daugiausia palaimos, yra parodymas Dieviško
gailestingumo, užuojautos ir geranoriškumo. Viešpats atkreipia ypatingą dėmesį į gailestingumo dorybę, pranešdamas, kad neatsižvelgiant į tai, kokie dideli būtų mūsų pasiekimai žinių ar malonės srityse, bet jei neturime tos vienos, niekada Jis mūsų nepriims. Jeigu neturėsime gailestingumo kitiems, tai mūsų dangiškasis Tėvas nebus gailestingas ir mums. Negalvokime, kad ta malonė yra vien tik išorinė atleidimo ir geranoriškumo forma; mūsų Viešpats išaiškino tą dalyką sakydamas: „Jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų, taip ir jūsų dangiškasis Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”. Gailestingumą patirs tik tie, kurie yra gailestingi; o jei Dievas neparodys mums gailestingumo, tai viskas prarasta, nes iš prigimties buvome rūstybės vaikai, todėl, kaip ir visi kiti, esame po teisingu pasmerkimu – Z’01, 332; 00, 70 (R 2895, 2585).
* * *
Gailestingumą galime parodyti ir ugdyti vien tik blogose sąlygose, kadangi tai yra gailestis, užuojauta, atnešanti pagalbą silpniems ir nelaimingiems. Silpnumai ir nelaimės paliečia fiziškai, protiškai, morališkai ir religiniais aspektais, o visos šios silpnybės ir nelaimės reikalauja iš mūsų gailestingumo taikymo. Šios dorybės tobulinimas yra susijęs su jos augimu. Iš pradžių, fizinis silpnumas ir nelaimės skatina praktikuoti gailestingumą; šiek tie vėliau, ši dorybė išmoksta įsiklausyti į protinio silpnumo ir nelaimių šauksmus; dar vėliau, išmoksta atkreipti dėmesį į moralinius silpnumus ir nepasisekimus; ir galiausiai, ši dorybė rūpinasi religiniu silpnumu ir nepasisekimu. Kiekvienu atveju yra tai trigubu palaiminimu: laimina tą, kuris parodo gailestingumą, tą kuris gauna, ir tą, kuris mato. Paprastai gailestingas žmogus patiria gailestingumą iš savo draugų, tačiau nuo Dievo visada patiria gailestingumą kiekvieno būtinumo metu. Paprastai, Viešpats suteikia Savo gailestingumo gailestingam žmogui tiek, kiek jis parodė jo kitiems – P’33, 177.
Paralelinės citatos: Ps. 18:25; 41:1; Pat. 3:3; 11:17; 14:21,22,31; 21:21; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 1:16; Hbr. 6:10,11; Jok. 2:13; Mt. 18:35; Mich. 6:8; Lk. 6:36; Rom. 12:8;
Giesmės: 198, 15, 277, 28, 210, 260, 119 / 351, 368, 474.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’05,230; (R 3603).
Klausimai: Kokius gailestingumo darbus atlikau šią savaitę? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
