Nežinote, kokios dvasios esate. Juk Žmogaus Sūnus atėjo ne pražudyti žmonių gyvybių, bet išgelbėti – Lk. 9:55,56.
Tie žodžiai pritaikomi visiems Viešpaties mokiniams, kurie pastoviai turi stengtis neturėti perdėtai kritiško charakterio būdo, linkusio smerkti ir naikinti kitus žmones, kai tuo tarpu sau trokšta gailestingumo. Taisyklė, kurią Viešpats įvedė, yra ta, kad galime tikėtis iš Jo gailestingumo tik tiek, kiek patys parodome jo kitiems. Polinkis kritikuoti, pasiruošimas apkaltinti ir smerkti kiekvieną, parodo piktą širdies būseną, kurios visi Dievo žmonės turi saugotis. Gailestingumas, gerumas ir meilė yra tokie charakterio elementai, kuriuos Dievas trokšta matyti dvasiniuose Izraelituose. O neturėdami tokių ypatybių, negalime ilgai išlikti Jo vaikais – Z’04, 43 (R 3315).
* * *
Daugelis Viešpaties žmonių, panašiai kaip Jonas ir Jokūbas, kai buvo apšmeižiamas Viešpats ir Jo darbas, nori kviesti Dievą, kad Jis sunaikintų darančius blogį. Jie visai nežinojo, kad tarp tokio jų elgesio ir Evangelijos patarnavimo yra disharmonija, didelis skirtumas. Tiesos tarnai turi atsiminti, kad būdami krikščionys, turi pasišvęsti pasaulio labui, gelbėti pasaulį iš mirties būsenos ir mirimo proceso. Taigi, bet kuriuo atveju, negalime savo pasišventimo tikslo padaryti negaliojančiu, trokšdami atkeršyti savo priešams bet kuria to žodžio prasme – P’32, 150.
Paralelinės citatos: Įst. 32:35; Mt. 1:21; 5:44; 18:11; 20:28; Mk. 10:45; Rom. 12:17,19; 1 Tes. 5:15; 1 Pet. 2:23; 3:9; Lk. 19:10; Jn. 3:15-17; 10:10; 12:47; Rom. 3:21-27; 4:24,25; 5:6-11; 12:19-21; 2 Kor. 5:18-21; Hbr. 10:30.
Giesmės: 167, 5, 15, 28, 132, 168, 246 / 23, 374, 376.
Poems of Dawn, 226; Wiersze brzasku, 215: Pastoriaus dukra. Tower Reading: Z’11, 205; (R 4849).
Klausimai: Ar šią savaitę patyriau Jėzaus pagalbą? Kaip? Kaip tai mane paveikė?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 19Kaip paklusnūs vaikai nesitaikstykite prie geidulių, jus anksčiau valdžiusių, kai buvote neišmanūs, bet kaip Tas, kuris jus pašaukė, yra šventas, taip ir jūs tapkite šventi visu savo elgesiu – 1 Pet. 1:14,15.
Kai kurie krikščionys klaidingai mano, kad tai Dievas atliks juose visą pakeitimo darbą, kad Dievo vaikai turi būti neveiklūs dalyviai Jo rankose. Bet Apaštalas Petras sako kitaip. Jis mums primena patiems formuoti save laikantis Dievo instrukcijų. Daug darbo turi būti atliekama mumyse ir aplink mus, o tie, kurie nedirba, kurie savo neveiklume laukia, kol Viešpats padarys stebuklus jų naudai, yra labai apgauti ir duoda priešininkui didelę galimybę pasinaudoti jais, kurią jis, be abejo, išnaudos, kad surištų jiems rankas ir kojas ir įmestų į išorinę tamsą, nebent jie atsipeikės, kad galėtų dirbti dėl savo išganymo su baime ir drebėjimu – Z’03, 55 (R 3150).
* * *
Kažkada buvome šėtono tarnais, vadovaudamiesi savo elgesyje nuodėmingumu, savanaudiškumu, pasaulietiškumu, nežinojimu ir klaida. Kaip Dievo vaikai dabar norime būti paklusnūs Tam, kuris yra Šventas, kurio tobula valia derinama kartu su išmintimi, teisingumu, meile ir jėga – priimta į širdį, pakeičia Jo vaikus į Jo charakterio panašumą. Skirtumas tarp seno ir naujo charakterio būdo yra didesnis, nei tarp dienos ir nakties – P’36, 31.
Paralelinės citatos: Gal. 4:6; 3:26; Rom. 12:2; 8:14-16; 1 Pet. 4:2; 1 Jn. 2:15; 3:3; Lk. 1:74,75; Ef. 2:10; 1 Kor. 2:12; 6:9-11; 2 Kor. 7:1; 1 Tes. 4:7; Hbr. 12:14; 2 Pet. 3:11; Kol. 1:22; Kun. 11:44; 19:2.
Giesmės: 91, 21, 74, 78, 90, 164, 267 / 376, 124, 433.
Poems of Dawn, 43; Wiersze brzasku, 35: Pasikeitimas.
Tower Reading: Z’14,184; (R 5481).
Klausimai: Kokie šią savaitę buvo mano išbandymai, susiję su šio pagrindinio teksto mintimi? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?