Taigi, ką nepažindami garbinate, tą aš jums skelbiu – Apd. 17:23.
Apaštalo elgesio būdas yra vertas dėmesio ir sektinas. Visi išmintingi žmonės nepasitiki naujovėm ir linkę sakyti, kad viskas, kas vertinga, yra jau nuo seniai. Mes, kaip ir Apaštalas, turime padaryti viską, kad galėtume parodyti, jog tikroji Evangelija nėra naujoji, bet senoji teologija. Kad ji nėra nauja, bet sena Evangelija, paskelbta Abraomui ir ta, kuri skelbta paties Viešpaties Jėzaus ir visų Jo Apaštalų. Įrodydami, kad šiandien vyraujančios klaidos kilo „tamsiaisiais viduramžiais“, turime kartu parodyti ir tai, kad mes nekuriame naujos teorijos, tokios pat klaidingos, bet, kad atsikratėme „tamsiųjų viduramžių“ klaidų ir grįžome prie pirmųjų Evangelijos principų ir nuostatų bei nurodymų, kaip paskelbė Viešpats ir Jo įgalioti atstovai, Apaštalai – Z’03, 29 (R 3138).
* * *
Nedaug yra dalykų, duodančių didesnių rezultatų Dievo tarnams, kaip taktiškumas. Kai kas gali būti labai talentingas, bet jeigu neturės takto, jo daroma gera įtaka bus silpna, tačiau žmogus taktiškas, nors turi nedaug gabumų, pasiekia geresnių rezultatų, nei žmonės be takto, nors jie ir turėtų didelių gabumų. Paulius yra pavyzdys, sujungiant didelį taktą su dideliais sugebėjimais, todėl pasiekė geriausių rezultatų. Su Atėniečiais jis elgėsi taktiškai ir panaudodamas visus sugebėjimus. Jeigu jis nebūtų taktiškas ir turėtų vien tik talentą, nebūtų pasiekęs jokių rezultatų, bet priešingai, iškart būtų nuteistas mirčiai pagal jų įstatymą, kuris reikalavo mirties, esant toms aplinkybėms. Pasielgsime gerai, jei panašiai kaip ir jis, panaudosime mūsų talentus, o dar geriau, kai panaudosime taktiškumą, tačiau geriausiai pasielgsime panaudodami talentus ir taktiškumą, nes tokiu būdu pasieksime geriausių rezultatų – P’36, 95.
Paralelinės citatos: Pat. 15:1; 25:15; 1 Kor. 9:19-22; 2 Kor. 12:6; Ts. 8:1-3; 1 Sam. 10:27; 11:7,12-15; 25:18-37; 2 Sam. 3:28-37; 20:16-22; 1 Kar. 3:24-28; Apd. 16:3; Flp. 1:10-22; Apd. 23:6-10; 21:20-25.
Giesmės: 280, 136, 95, 198, 315, 145, 44 / 379, 57, 132.
Poems of Dawn, 147; Wiersze brzasku, 140: Tik. Tower Reading: Z’03, 27; (R 3138).
Klausimai: Ar šią savaitę skelbdamas Tiesą buvau taktiškas? Kodėl? Kokios buvo aplinkybės? Kas man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?
