Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus duos Šventąją Dvasią tiems, kurie Jį prašo – Lk. 11:13.
Jeigu visi pasišventę Viešpaties žmonės galėtų pasiekti tokią būseną, kai pagrindiniu jų gyvenimo tikslu ir visos jų pagrindinės maldų mintys būtų prašymas daugiau Šventosios Dvasios, šventumo dvasios, Tiesos dvasios, Kristaus Dvasios, sveiko mąstymo dvasios, kokią tada palaimą gautų visi! Jei tada jie grumtųsi su Viešpačiu iki pat aušros, jų įsikibimas į Jį tikrai atneštų trokštamą palaiminimą. Nors Viešpats apreiškė Save Savo žmonėms, norėdamas duoti tą palaiminimą, tačiau Jis jo nesuteikia, kol jie neišmoks jo vertinti ir nuoširdžiai jo trokšti – Z’01, 271 (R 2864).
* * *
Kada mūsų Viešpats pasakė savo mokiniams, kad jie yra blogi, nemanė, kad jų ketinimai yra blogi, greičiau, kad jie yra puolę prote ir širdyje. Vis dėlto tai turėjo reikšti, kad jie dar turėjo Dievo paveikslo likučių, kurių dėka žino kaip duoti natūralių gerų dovanų savo vaikams ir sugeba jas duoti. Mūsų Viešpats įrodo, kad jei netobulas žmogus gali padaryti kažką gero, tai tuo labiau absoliučiai Tobula Asmenybė gali padaryti daug daugiau gėrio, tai reiškia, gali suteikti ir suteiks Savo Šventosios Dvasios Savo vaikams, kurie Jo to prašo. Šventosios Dvasios dovana yra pati didžiausia dvasinė dovana; iš tikrųjų, tai yra suma visų mūsų dabartinių dvasinių palaimų ir yra „rankpinigiais” mūsų amžino paveldėjimo. Todėl prašymai Šventosios Dvasios turėtų būti pagrindine tema visų mūsų maldų, išsakytų mūsų Dangiškajam Tėvui. Dievas visa tai duoda tiems, kurie yra Jo – P’30, 183, 184.
Paralelinės citatos: Ps. 103:13; Pat. 1:23; 3:12; Joel. 2:29; Mt. 7:7-11; 21:22; Mk. 11:24; Jn. 14:16; 15:7; 4:10; Ef 1:3; Tit. 3:4,5.
Giesmės: 35, 239, 1, 90, 91, 95, 198 / 417, 100, 238.
Poems of Dawn, 102; Wiersze brzasku, 91: Viešpatie, duok man tai! Tower Reading: Z’15, 38; (R 5623).
Klausimai: Ar šią savaitę meldžiausi ir prašiau Šventosios Dvasios? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 14Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo – Mt. 5:7.
Ne visi apie tai žino, bet yra faktas, kad puikiausia charakterio ypatybė, kokią žmogus gali išsiugdyti ir kuri atneša daugiausia palaimos, yra parodymas Dieviško
gailestingumo, užuojautos ir geranoriškumo. Viešpats atkreipia ypatingą dėmesį į gailestingumo dorybę, pranešdamas, kad neatsižvelgiant į tai, kokie dideli būtų mūsų pasiekimai žinių ar malonės srityse, bet jei neturime tos vienos, niekada Jis mūsų nepriims. Jeigu neturėsime gailestingumo kitiems, tai mūsų dangiškasis Tėvas nebus gailestingas ir mums. Negalvokime, kad ta malonė yra vien tik išorinė atleidimo ir geranoriškumo forma; mūsų Viešpats išaiškino tą dalyką sakydamas: „Jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų, taip ir jūsų dangiškasis Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”. Gailestingumą patirs tik tie, kurie yra gailestingi; o jei Dievas neparodys mums gailestingumo, tai viskas prarasta, nes iš prigimties buvome rūstybės vaikai, todėl, kaip ir visi kiti, esame po teisingu pasmerkimu – Z’01, 332; 00, 70 (R 2895, 2585).
* * *
Gailestingumą galime parodyti ir ugdyti vien tik blogose sąlygose, kadangi tai yra gailestis, užuojauta, atnešanti pagalbą silpniems ir nelaimingiems. Silpnumai ir nelaimės paliečia fiziškai, protiškai, morališkai ir religiniais aspektais, o visos šios silpnybės ir nelaimės reikalauja iš mūsų gailestingumo taikymo. Šios dorybės tobulinimas yra susijęs su jos augimu. Iš pradžių, fizinis silpnumas ir nelaimės skatina praktikuoti gailestingumą; šiek tie vėliau, ši dorybė išmoksta įsiklausyti į protinio silpnumo ir nelaimių šauksmus; dar vėliau, išmoksta atkreipti dėmesį į moralinius silpnumus ir nepasisekimus; ir galiausiai, ši dorybė rūpinasi religiniu silpnumu ir nepasisekimu. Kiekvienu atveju yra tai trigubu palaiminimu: laimina tą, kuris parodo gailestingumą, tą kuris gauna, ir tą, kuris mato. Paprastai gailestingas žmogus patiria gailestingumą iš savo draugų, tačiau nuo Dievo visada patiria gailestingumą kiekvieno būtinumo metu. Paprastai, Viešpats suteikia Savo gailestingumo gailestingam žmogui tiek, kiek jis parodė jo kitiems – P’33, 177.
Paralelinės citatos: Ps. 18:25; 41:1; Pat. 3:3; 11:17; 14:21,22,31; 21:21; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 1:16; Hbr. 6:10,11; Jok. 2:13; Mt. 18:35; Mich. 6:8; Lk. 6:36; Rom. 12:8;
Giesmės: 198, 15, 277, 28, 210, 260, 119 / 351, 368, 474.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’05,230; (R 3603).
Klausimai: Kokius gailestingumo darbus atlikau šią savaitę? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
