Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus duos Šventąją Dvasią tiems, kurie Jį prašo – Lk. 11:13.
Jeigu visi pasišventę Viešpaties žmonės galėtų pasiekti tokią būseną, kai pagrindiniu jų gyvenimo tikslu ir visos jų pagrindinės maldų mintys būtų prašymas daugiau Šventosios Dvasios, šventumo dvasios, Tiesos dvasios, Kristaus Dvasios, sveiko mąstymo dvasios, kokią tada palaimą gautų visi! Jei tada jie grumtųsi su Viešpačiu iki pat aušros, jų įsikibimas į Jį tikrai atneštų trokštamą palaiminimą. Nors Viešpats apreiškė Save Savo žmonėms, norėdamas duoti tą palaiminimą, tačiau Jis jo nesuteikia, kol jie neišmoks jo vertinti ir nuoširdžiai jo trokšti – Z’01, 271 (R 2864).
* * *
Kada mūsų Viešpats pasakė savo mokiniams, kad jie yra blogi, nemanė, kad jų ketinimai yra blogi, greičiau, kad jie yra puolę prote ir širdyje. Vis dėlto tai turėjo reikšti, kad jie dar turėjo Dievo paveikslo likučių, kurių dėka žino kaip duoti natūralių gerų dovanų savo vaikams ir sugeba jas duoti. Mūsų Viešpats įrodo, kad jei netobulas žmogus gali padaryti kažką gero, tai tuo labiau absoliučiai Tobula Asmenybė gali padaryti daug daugiau gėrio, tai reiškia, gali suteikti ir suteiks Savo Šventosios Dvasios Savo vaikams, kurie Jo to prašo. Šventosios Dvasios dovana yra pati didžiausia dvasinė dovana; iš tikrųjų, tai yra suma visų mūsų dabartinių dvasinių palaimų ir yra „rankpinigiais” mūsų amžino paveldėjimo. Todėl prašymai Šventosios Dvasios turėtų būti pagrindine tema visų mūsų maldų, išsakytų mūsų Dangiškajam Tėvui. Dievas visa tai duoda tiems, kurie yra Jo – P’30, 183, 184.
Paralelinės citatos: Ps. 103:13; Pat. 1:23; 3:12; Joel. 2:29; Mt. 7:7-11; 21:22; Mk. 11:24; Jn. 14:16; 15:7; 4:10; Ef 1:3; Tit. 3:4,5.
Giesmės: 35, 239, 1, 90, 91, 95, 198 / 417, 100, 238.
Poems of Dawn, 102; Wiersze brzasku, 91: Viešpatie, duok man tai! Tower Reading: Z’15, 38; (R 5623).
Klausimai: Ar šią savaitę meldžiausi ir prašiau Šventosios Dvasios? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 19Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa – Jn. 17:17.
Mūsų Viešpats visada jungia pažangą ir augimą mūsų dvasiniame gyvenime su gauta Tiesa ir paklusnumu jai. Kiekvienas Dievo vaikas turi saugotis tų mokslų, kurie tvirtina, kad yra svarbesni nei Dievo Žodis, ir kad Kristus, ar Šventoji Dvasia, šiems krikščionims kalba nepriklausomai nuo Dievo Žodžio. Tokia jų būsena ugdo dvasinį išdidumą bei pasididžiavimą ir nuveda iki to, kad Šventojo Rašto įspėjimai ir priminimai tampa neveiksmingi, kadangi šie apgauti žmonės galvoja, jog turi didesnį mokytoją, gyvenantį juose. O šėtonas, pasinaudodamas šiomis apgaulėmis, padaro taip, kad šie apgautieji pasiduotų jo valiai – Z’03, 377 (R 3250).
* * *
Savęs pašventimas atskiria mus nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo ir pašvenčia tarnauti Viešpačiui. Priklausomai nuo tobulėjimo laipsnio, pasišventimas laiko mūsų valią mirusia, aukoja mūsų kūnus Viešpačiui ir daro mūsų charakterius panašius Jo charakteriui. Dievo Žodis mus pašvenčia, pirmiausiai išugdydamas mūsų širdyse pasišventusį tikėjimą ir meilę, kas padeda mums atiduoti save kaip aukas Viešpačiui. Toliau, tęsia šį darbą pradėdamas mumyse ugdyti naują širdį, protą ir valią bei parengdamas mus pasišventimui mirčiai, išlaikydamas mumyse esančią žmogišką valią mirties būsenoje, o Dievo valią gyvą mumyse. Dar vėliau, Dievo Žodis tęsia darbą skatindamas mūsų augimą, apvalymą, sustiprinimą ir charakterio bruožų pusiausvyrą. Tolimesnis procesas, tai mūsų ištobulinimas; ir visas šis darbas Jėzaus tarnavimo dėka – P’35, 117,118.
Paralelinės citatos: Jer. 1:5; Apd. 26:17,18; Rom. 15:16; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Gal. 2:20; 6:14; Ef. 1:3,4; 3:19; 4:7,12-16; 5:25-27; Kol. 2:11; 1 Tes. 4:3,4; 5:23; 2 Tes. 2:13,14; 2 Tim. 2:21; Hbr. 2:11.
Giesmės: 49, 4, 47, 78, 196, 198, 267 / 100, 123, 37.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk man! Tower Reading: Z’13, 292; (R 5319).
Klausimai: Kokią turėjo reikšmę man ši eilutė šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
