Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats Kristus – Lk. 2:10,11.
Nors negalime sutikti su tuo, kad ši diena yra tikroji mūsų brangaus Atpirkėjo gimimo diena, mes tvirtiname, jog Jis gimė apie Spalio 1 dieną (žiūr. Šventojo Rašto studijų II Tomą, 54 psl.), tačiau nerasdami Viešpaties nurodymo, kad turėtume minėti Jo gimimo dieną, galvojame, kad nėra taip svarbu, kokią dieną šis visiems svarbus įvykis yra pagerbtas. Todėl šią, visuotinai ir iškilmingai minimą dieną, galime prisijungti prie tų visų, kurių širdys dega meile ir dėkingumu Dievui ir Gelbėtojui. O paprotys duoti vieni kitiems mažas dovanėles šioje dienoje, atrodo yra tikrai geras. Dievas yra Davėjas visų gerų ir tobulų dovanų. Dievas nuolatos duoda, o mes pastoviai gauname iš Jo; bet pati didžiausia ir svarbiausia iš visų Jo dovanų yra dovanojimas Savo Sūnaus, kad taptų mūsų Atpirkėju – Z’03, 457 (R 3289).
* * *
Geroji naujiena apie didelį džiaugsmą visiems žmonėms pranašiškai nurodo į tokius palaiminimus kaip: nuodėmių atleidimą, pažadinant visus iš mirties; išsamų Tiesos pažinimą; žmonijos giminės atvedimą į tokias sąlygas, kurios bus nepalankios nuodėmei ir klaidai, o palankios tiesai ir teisingumui; naudingą, palankią įtaką, kuri veiks į visus traukdama prie Kristaus; Jo valdžios pripažinimą, suklumpant kiekvienam keliui ir pripažįstant kiekvienai burnai, kad Jis yra Viešpats; suteikimą visiems Šventosios Dvasios ir privilegijos eiti Šventumo keliu. Tai palaiminimai, kuriuos, Sandora, patvirtinta su Priesaika, užtikrina „sėklai“, ir tai palaiminimai, kuriuos ji suteiks žmonijai. Išpirkos kaina – tobulas žmogus, turėjo jau būti, kad jį būtų galima paaukoti, nes tai yra visų šių palaimų pagrindas. Todėl turėjo gimti žmogiškoje prigimtyje Tas, kuris turėjo tapti Viešpačiu ir Kristumi. O kai Jis gimė, Angelas galėjo paskelbti tai kaip pranašaujamą didelį džiaugsmą, kaip embrioninį įvykį, kuris turėjo palaimingą pradžią gimus Kūdikiui Betliejuje, ir turės savo vaisius žmogaus restitucijos metu – P’30, 184.
Paralelinės citatos: Pr. 12:3; Ps. 22:27-29; Iz. 9:6; 29:18,24; 35:5,6,10; Lk. 2:30-32,34; Jn. 1:9; 12:32; Rom. 14:9; Flp. 2:9-11.
Giesmės: 342, 345, 347, 246, 144, 16, 15 / 101, 452, 108.
Poems of Dawn, 259; Wiersze brzasku, 241: Ateis Geresnė Diena. Tower Reading: Z’15,376; (R 3700).
Klausimai: Ar šią savaitę Evangelija man buvo geroji naujiena? Kodėl? Kokiu būdu? Kaip tai paveikė mano elgesį?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 14Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo – Mt. 5:7.
Ne visi apie tai žino, bet yra faktas, kad puikiausia charakterio ypatybė, kokią žmogus gali išsiugdyti ir kuri atneša daugiausia palaimos, yra parodymas Dieviško
gailestingumo, užuojautos ir geranoriškumo. Viešpats atkreipia ypatingą dėmesį į gailestingumo dorybę, pranešdamas, kad neatsižvelgiant į tai, kokie dideli būtų mūsų pasiekimai žinių ar malonės srityse, bet jei neturime tos vienos, niekada Jis mūsų nepriims. Jeigu neturėsime gailestingumo kitiems, tai mūsų dangiškasis Tėvas nebus gailestingas ir mums. Negalvokime, kad ta malonė yra vien tik išorinė atleidimo ir geranoriškumo forma; mūsų Viešpats išaiškino tą dalyką sakydamas: „Jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų, taip ir jūsų dangiškasis Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”. Gailestingumą patirs tik tie, kurie yra gailestingi; o jei Dievas neparodys mums gailestingumo, tai viskas prarasta, nes iš prigimties buvome rūstybės vaikai, todėl, kaip ir visi kiti, esame po teisingu pasmerkimu – Z’01, 332; 00, 70 (R 2895, 2585).
* * *
Gailestingumą galime parodyti ir ugdyti vien tik blogose sąlygose, kadangi tai yra gailestis, užuojauta, atnešanti pagalbą silpniems ir nelaimingiems. Silpnumai ir nelaimės paliečia fiziškai, protiškai, morališkai ir religiniais aspektais, o visos šios silpnybės ir nelaimės reikalauja iš mūsų gailestingumo taikymo. Šios dorybės tobulinimas yra susijęs su jos augimu. Iš pradžių, fizinis silpnumas ir nelaimės skatina praktikuoti gailestingumą; šiek tie vėliau, ši dorybė išmoksta įsiklausyti į protinio silpnumo ir nelaimių šauksmus; dar vėliau, išmoksta atkreipti dėmesį į moralinius silpnumus ir nepasisekimus; ir galiausiai, ši dorybė rūpinasi religiniu silpnumu ir nepasisekimu. Kiekvienu atveju yra tai trigubu palaiminimu: laimina tą, kuris parodo gailestingumą, tą kuris gauna, ir tą, kuris mato. Paprastai gailestingas žmogus patiria gailestingumą iš savo draugų, tačiau nuo Dievo visada patiria gailestingumą kiekvieno būtinumo metu. Paprastai, Viešpats suteikia Savo gailestingumo gailestingam žmogui tiek, kiek jis parodė jo kitiems – P’33, 177.
Paralelinės citatos: Ps. 18:25; 41:1; Pat. 3:3; 11:17; 14:21,22,31; 21:21; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 1:16; Hbr. 6:10,11; Jok. 2:13; Mt. 18:35; Mich. 6:8; Lk. 6:36; Rom. 12:8;
Giesmės: 198, 15, 277, 28, 210, 260, 119 / 351, 368, 474.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’05,230; (R 3603).
Klausimai: Kokius gailestingumo darbus atlikau šią savaitę? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
