VIEŠPATIES angelas stovyklauja aplink tuos, kurie Jo bijo, ir juos išgelbsti – Ps. 34:7.
Kaip sustiprina krikščionio pasitikėjimą suvokimas, jog nors ir gali jam priešintis žemiškos jėgos, ir pats gali būti nepajėgus atremti savo priešų, ir prie viso to dar gali patvirtinti, kad ne vien kovoja su savo kūnu ir krauju, bet kovoja taip pat ir su piktomis dvasiomis, kurios yra aukštai – prieš šėtoną ir jo tamsybės tarnus – tačiau žino, kad didesnis yra Tas, kuris yra mūsų pusėje, nei visi tie, kurie yra prieš mus, ir kad visi dangiški pulkai pildo Dievo valios nurodymus ir gali būti panaudoti, norint pastūmėti į priekį Dievo reikalus pagal Dievišką išmintį! – Z’97, 120 (R 2139).
* * *
Mūsų Viešpats Jėzus yra ypatingas Dievo Pasiuntinys ir šioje eilutėje yra pavadintas „Viešpaties Angelu”. Tie, kurie bijo Viešpaties, yra Jo šventieji, o jų baimė Jehovai, reiškia pagarbą Jam. Jie yra ypatingi šėtono taikiniai, kuris panaudodamas jų kūnus ir pasaulį stengiasi sugundyti juos nuodėmei, klaidai, savanaudiškumui ir pasaulietiškumui. Jie būtų bejėgiai atsispirti jo apgaulėms, jeigu pats Viešpats Jėzus nestovyklautų aplink juos su Savo stipria gynyba, atremdamas priešininko atakas Savo Galia, Žodžiu ir apvaizda, kurių dėka išlaisvina šventuosius. Kad galėtume patirti tokį išlaisvinimą, reikia pasinaudoti Jo apsauga ir bendradarbiauti su Juo, atremiant šėtono puolimus. Tokiu būdu šventieji turi dalį kartu su Jėzumi dalyvauti pergalėje po pergalės, šiame šventajame kare, kovojant Dievo pusėje – P’26, 157.
Paralelinės citatos: Pr. 19:16; 32:1,2; 1 Kar. 19:5; 2 Kar. 6:17; Ps. 34:7; 68:17; 63:9; 103:20,21; Dan. 3:28; 6:22; Mt. 4:11; 18:10; Lk. 1:19; 2:9-14; 22:43; Apd. 12:7; 27:23; Hbr. 1:14.
Giesmės: 330, 63, 121, 293, 294, 301, 328 / 456, 171, 407.
Poems of Dawn, 183; Wiersze brzasku, 173: Jūsų Tėvas žino, ko jums reikia.
Tower Reading: Z’15, 55; (R 5633).
Klausimai: Kokius išlaisvinimus patyriau šią savaitę? Kokias sąlygas įvykdžiau, kad juos patirčiau? Kaip jaučiausi išsilaisvinęs?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 19Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa – Jn. 17:17.
Mūsų Viešpats visada jungia pažangą ir augimą mūsų dvasiniame gyvenime su gauta Tiesa ir paklusnumu jai. Kiekvienas Dievo vaikas turi saugotis tų mokslų, kurie tvirtina, kad yra svarbesni nei Dievo Žodis, ir kad Kristus, ar Šventoji Dvasia, šiems krikščionims kalba nepriklausomai nuo Dievo Žodžio. Tokia jų būsena ugdo dvasinį išdidumą bei pasididžiavimą ir nuveda iki to, kad Šventojo Rašto įspėjimai ir priminimai tampa neveiksmingi, kadangi šie apgauti žmonės galvoja, jog turi didesnį mokytoją, gyvenantį juose. O šėtonas, pasinaudodamas šiomis apgaulėmis, padaro taip, kad šie apgautieji pasiduotų jo valiai – Z’03, 377 (R 3250).
* * *
Savęs pašventimas atskiria mus nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo ir pašvenčia tarnauti Viešpačiui. Priklausomai nuo tobulėjimo laipsnio, pasišventimas laiko mūsų valią mirusia, aukoja mūsų kūnus Viešpačiui ir daro mūsų charakterius panašius Jo charakteriui. Dievo Žodis mus pašvenčia, pirmiausiai išugdydamas mūsų širdyse pasišventusį tikėjimą ir meilę, kas padeda mums atiduoti save kaip aukas Viešpačiui. Toliau, tęsia šį darbą pradėdamas mumyse ugdyti naują širdį, protą ir valią bei parengdamas mus pasišventimui mirčiai, išlaikydamas mumyse esančią žmogišką valią mirties būsenoje, o Dievo valią gyvą mumyse. Dar vėliau, Dievo Žodis tęsia darbą skatindamas mūsų augimą, apvalymą, sustiprinimą ir charakterio bruožų pusiausvyrą. Tolimesnis procesas, tai mūsų ištobulinimas; ir visas šis darbas Jėzaus tarnavimo dėka – P’35, 117,118.
Paralelinės citatos: Jer. 1:5; Apd. 26:17,18; Rom. 15:16; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Gal. 2:20; 6:14; Ef. 1:3,4; 3:19; 4:7,12-16; 5:25-27; Kol. 2:11; 1 Tes. 4:3,4; 5:23; 2 Tes. 2:13,14; 2 Tim. 2:21; Hbr. 2:11.
Giesmės: 49, 4, 47, 78, 196, 198, 267 / 100, 123, 37.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk man! Tower Reading: Z’13, 292; (R 5319).
Klausimai: Kokią turėjo reikšmę man ši eilutė šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
