Turintys kertiniu akmeniu patį Jėzų Kristų, ant kurio darniai auga visas pastatas į šventą šventyklą Viešpatyje, ant kurio ir jūs esate drauge statomi kaip Dievo buveinė Dvasioje – Ef. 2:20-22.
Vis bėgant dienai po dienos, prisiminkime savo trejopą ryšį su šia Dievo Šventykla: (1) Kaip gyvi akmenys vis dar esame ruošimo procese. (2) Kaip Karališkos Kunigijos nariai, nešdami Sandoros Skrynią, pereiname iš Padangtės būsenos į tikros Dievo Šventyklos būseną. Kai kurie iš mūsų jau ten įėjo, kiti dar kelyje. (3) Kaip Dievo žmonės turime žinoti, kad atėjo laikas, kai turime išmokti giedoti dvasioje ir supratime naują giesmę apie Dievo gailestingumą, teisingumą, meilę ir tiesą. Būkime ištikimi visuose šiuose dalykuose atlikdami savo dalį, nes greitai mūsų kelionė baigsis ir Viešpaties šlovė pripildys Šventyklą – Z’03, 443 (R 3282).
* * *
Kristus yra gyvojo Dievo Šventykla. Jos pamatiniais akmenimis yra Evangelijos Amžiaus Apaštalai ir pranašai: Jėzus – pagrindinis kertinis akmuo, o visi kiti ištikimieji – kiti akmenys. Evangelijos Amžiaus metu Dievas ir Kristus šiuos akmenis paruošia. Juos kiekvieną atskirai ir darniai vienas su kitu yra būtina paruošti: kirsti, laužti, dailinti, įpjauti, šlifuoti, trinti, poliruoti. Šiam paruošimui būdinga vienybė, harmonija ir įvairovė. Kada jie bus darniai, glaustai ir puikiai patalpinti toje Šventykloje, tada jie bus pripildyti Viešpaties šlovės ir taps Dievo poilsio vieta, kur Dievas susitiks su žmonėmis, ir vieta, iš kurios Jis laimins pasaulį – P’35, 118.
Paralelinės citatos: Mt. 16:16-18; 1 Pet. 2:4,5; Iz. 28:16; Mt. 21:42; Ps. 118:22,23; Ef. 4:14-16; 1 Kor. 6:19; 2 Kor. 6:16; Jn. 14:16-18,23; Rom. 8:9.
Giesmės: 281, 67, 21, 23, 6, 7, 58 / 462, 407, 108.
Poems of Dawn, 193; Wiersze brzasku, 186: Balsas prieblandoje. Tower Reading: Z’15, 188; (R 5713).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokią turėjau pagalbą ir kokias kliūtis? Kokiose aplinkybėse tai įvyko? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 19Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa – Jn. 17:17.
Mūsų Viešpats visada jungia pažangą ir augimą mūsų dvasiniame gyvenime su gauta Tiesa ir paklusnumu jai. Kiekvienas Dievo vaikas turi saugotis tų mokslų, kurie tvirtina, kad yra svarbesni nei Dievo Žodis, ir kad Kristus, ar Šventoji Dvasia, šiems krikščionims kalba nepriklausomai nuo Dievo Žodžio. Tokia jų būsena ugdo dvasinį išdidumą bei pasididžiavimą ir nuveda iki to, kad Šventojo Rašto įspėjimai ir priminimai tampa neveiksmingi, kadangi šie apgauti žmonės galvoja, jog turi didesnį mokytoją, gyvenantį juose. O šėtonas, pasinaudodamas šiomis apgaulėmis, padaro taip, kad šie apgautieji pasiduotų jo valiai – Z’03, 377 (R 3250).
* * *
Savęs pašventimas atskiria mus nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo ir pašvenčia tarnauti Viešpačiui. Priklausomai nuo tobulėjimo laipsnio, pasišventimas laiko mūsų valią mirusia, aukoja mūsų kūnus Viešpačiui ir daro mūsų charakterius panašius Jo charakteriui. Dievo Žodis mus pašvenčia, pirmiausiai išugdydamas mūsų širdyse pasišventusį tikėjimą ir meilę, kas padeda mums atiduoti save kaip aukas Viešpačiui. Toliau, tęsia šį darbą pradėdamas mumyse ugdyti naują širdį, protą ir valią bei parengdamas mus pasišventimui mirčiai, išlaikydamas mumyse esančią žmogišką valią mirties būsenoje, o Dievo valią gyvą mumyse. Dar vėliau, Dievo Žodis tęsia darbą skatindamas mūsų augimą, apvalymą, sustiprinimą ir charakterio bruožų pusiausvyrą. Tolimesnis procesas, tai mūsų ištobulinimas; ir visas šis darbas Jėzaus tarnavimo dėka – P’35, 117,118.
Paralelinės citatos: Jer. 1:5; Apd. 26:17,18; Rom. 15:16; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Gal. 2:20; 6:14; Ef. 1:3,4; 3:19; 4:7,12-16; 5:25-27; Kol. 2:11; 1 Tes. 4:3,4; 5:23; 2 Tes. 2:13,14; 2 Tim. 2:21; Hbr. 2:11.
Giesmės: 49, 4, 47, 78, 196, 198, 267 / 100, 123, 37.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk man! Tower Reading: Z’13, 292; (R 5319).
Klausimai: Kokią turėjo reikšmę man ši eilutė šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?