Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę … Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta – Jn. 14:27.
Kuo labiau mes įveikiame pasaulį, kūną ir velnią, tai tuo daugiau stengiamės vykdyti mūsų Tėvo valią, kuris yra danguje. O kuo labiau mes siekiame vienybės ir bendravimo su mūsų brangiuoju Gelbėtoju, ir kuo labiau stengiamės daryti tai, kas Jo akims yra malonu, tai tuo daugiau patiriame džiaugsmo ir ramybės, ko joks žmogus negali iš mūsų atimti, ir kas išbandymų, sunkumų ir persekiojimų metu tampa dar labiau brangu ir vertinga. „Taip ir jūs dabar, tiesa esate nuliūdę. Bet aš vėl jus išvysiu, tai džiaugsis jūsų širdis, ir jūsų džiaugsmo niekas neatims iš jūsų” (Jn. 16:22) – Z’97, 306 (R 2230).
* * *
Ramybė yra širdies ir proto poilsis. Pirmiausia, gauname ramybę, nes žinome, kad atleistos mums nuodėmės Kristaus aukos nuopelnų dėka, todėl turime ramybę su Dievu. Antra, ją turime todėl, kad žinome, jog esame taikoje su Dievo gera valia mūsų pasišventime, todėl gauname Dievo ramybę. Nei viena, nei kita prasme jokiu būdu neleiskime, kad kas nors ją atimtų iš mūsų širdžių, bet išsaugokime mūsų ramybę su Dievu ir Dievuje – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Jobo 34:29; Ps. 4:8; 25:12,13; 85:8; 119:165; 125:1; Pat. 3:17,24; Iz. 26:3; 28:12; 32:2,17,18; 53:5; Mt. 11:28-30; Jn. 16:33; Rom. 5:1; 8:6; 14:17; 15:13,33; Ef. 2:14-7; Flp. 4:6,7,9; Kol. 3:15; 2 Tes. 3:16.
Giesmės: 330, 63, 110, 99, 120, 244, 293 / 433, 116, 475.
Poems of Dawn, 210; Wiersze brzasku, 203: Dar truputį.
Tower Reading: Z’11, 150; (R 4817).
Klausimai: Ar šią savaitę pilnai ilsėjausi Viešpatyje? Kokiose aplinkybėse? Kas tam trukdė, kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 5Turėdami vyriausią kunigą Dievo namams, ateikime su tyra širdimi ir giliu tikėjimu – Hbr. 10:21,22.
Atsiminkime, kad Dievas, kuris pradėjo gerą darbą nesikeičia. Ir jeigu mūsų širdis tebėra iki šiol harmonijoje su Juo, o mūsų tikėjimas didžiuoju išpirkimu, sutaikinimu ir toliau yra aiškus ir pastovus, jei mūsų pasišventimas ir toliau yra pilnas ir visiškas, o visuose mūsų reikaluose nesistengiame vykdyti savo valios, bet pildome Jo valią – tada iš tikrųjų galime turėti pilną tikėjimą. Žinodami, kad Dievas nesikeičia ir, kad mes vis dar esame taikoje su Jo pažadais ir patvarkymais, suprantame, kad visa Jo maloninga apvaizda veikia iki šiol mūsų naudai. Tai yra visiškas tikėjimo pilnumas – pilnas pasitikėjimas Viešpačiu – Z’00, 170 (R 2642).
* * *
Būdami Dievo vaikais, turime Kristų kaip mūsų Vyriausiąjį Kunigą. Tai mums garantuoja, kad visos mūsų nežinomos ir daromos nenoromis silpnybės ir ydos yra pridengtos, o viso to dėka galime likti Viešpaties malonėje. Tuo pasiremiant kunigai galėjo priartėti prie auksinės žvakidės ir matyti jos puikią šviesą; prie stalo su padėtinėmis duonomis ir valgyti stiprinantį maistą; prie aukuro, kad galėtų aukoti kvepiančius smilkalus; priartėti prie antros uždangos, kurią jie praėjo mirdami, taip tiesiogiai atsistodami Dievo akivaizdoje su ištikima ir švaria širdimi, pilnai pasitikėdami Viešpačiu ir Jo aprūpinimu. Taigi priartėkime arčiau! – P’36, 165.
Paralelinės citatos: Hbr. 3:1,6; 4:14,16; 7:27; 1 Tim. 3:15; Ps. 51:6; 1 Jn. 3:21; Jn. 1:47; Apd. 8:37; Hbr. 11:1-39; Ps. 118:8,9; 125:1; Pat. 3:5; Iz. 26:3; 30:15; Mk. 9:23,24; Lk. 17:5; Rom. 4:18-21; 15:13; Kol. 1:23; Hbr. 13:5,6; Jok. 1:6; 1 Pet. 1:5,7,9,21; 1 Jn. 5:4.
Giesmės: 137, 99, 110, 120, 174, 197, 293 / 175, 336, 132.
Poems of Dawn, 34; Wiersze brzasku, 22: Jėzus. Tower Reading: Z’14, 88; (R 5424).
Klausimai: Kokia turėjo reikšmę man ši citata? Kaip ją pritaikiau praktiškai? Kokios buvo pasekmės?
