Pažinimas daro pasipūtusį, bet meilė ugdo – 1 Kor. 8:1.
Visi, kurie stengiasi mokyti Dievo Plano kitus, patys yra pastatyti į ypatingų pagundų pavojų. Todėl garbė tarnauti Viešpačiui ir Jo žmonėms reikalauja didesnių Šventosios Dvasios malonių ir daugiau žinių. Taigi, jei kas nori būti kitų mokytoju ir Viešpaties skelbėju, turi tobulinti įvairias Šventosios Dvasios malones, kad jų pagalba, kartu su romumu ir žinojimu (sujungtu su meile), galėtų statyti save ir tuos, kuriems jis tarnauja – Z’97, 277 (R2218).
* * *
Natūrali žinių ir žinojimo tendencija yra padaryti pasipūtusiu žinių turėtoją. Tokio asmens apsigynimas nuo išdidumo, tai nuolankus pripažinimas, jog žinojimas, kurį turi, tai nėra jo paties išradimas, bet Dievo dovana. O meilės būdingas polinkis, yra pasibjaurėjimas blogiu, blogio vengimas ir opozicijos blogiui ugdymas mumyse, malonių ir dangiškų troškimų ugdymas, pašvęsto mūsų kūno panaudojimas ir taip pat sustiprinimas, subalansavimas ir Kristaus panašumo elementų ištobulinimas – P’32, 48.
Paralelinės citatos: Rom. 11:25; 12:16; Pat. 3:7; 26:12; Iz. 5:21; 1 Kor. 13; Jn. 15:9-17; Rom. 12:9,10; 1 Tim. 1:5; 1 Pet. 1:22; 1 Jn. 4:7-21.
Giesmės: 165, 166, 90, 91, 95, 198, 201 / 370, 381, 321.
Poems of Dawn, 159; Wiersze brzasku, 148: Ne dabar, mano vaike.
Tower Reading: Z’12, 110; (R 5000).
Klausimai: Kokius išbandymus susijusius su šia eilute, turėjau šią savaitę? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 14Nes, pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas – Mt. 12:37.
Visus mūsų išsakytus žodžius Dievas priima, kaip parodymą mūsų širdies. Jeigu mūsų žodžiai yra maištingi, nelojalūs, lengvabūdiški, su panieka, nemalonūs, nedėkingi, bedieviški ar nešvarūs, tai ir širdis yra teisiama remiantis taisykle „burna kalba tai, ko pertekusi širdis”. Kaip netobulos būtybės ne visada galime būti tobuli žodyje ir elgesyje. Nepaisant mūsų geriausių pastangų, vis tiek kartais klysime kaip žodyje, taip ir elgesyje, tačiau ir tada turime atidžiai ir ištikimai stengtis tobulai pažaboti, suvaldyti mūsų žodžius ir poelgius – Z’96, 32 (R 1937).
* * *
Žodžiai visada parodo to asmens mintis, išskyrus veidmainiškus žodžius. Taikliai ir tinkamai pasakyti žodžiai, perduodant teisingas mintis, gauna pripažinimą iš tų, kurie teisingai įvertina juos. O žodžiai niekingi, perduodantys blogas mintis, teisingai užsitarnauja pasmerkimą iš tų pusės, kurių širdys yra kilnios ir taurios. Jeigu mūsų širdys ir mintys yra geros ir teisingos, tai ir mūsų žodžiai bus geri ir teisingi, o jeigu mūsų širdys ir mintys yra blogos ir neteisingos, tai ir mūsų žodžiai bus blogi ir neteisingi – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Mt. 12:22-37; Ps. 10:7,8; 12:3,4; 34:13; 41:5- 9; 50:23; 52:2-4; 64:2-5; 77:12; 102:8; 119:13,27,46,54,172; 145:5- 7,11,12; 140:3,11; Pat. 10:11,19-21,31,32; 12:5,6,13,17-19; 15:1,4,28; 18:8,21,23; 26:20-23,28; Mt. 5:22,37; Ef. 4:25; Jok. 1:26; 3:5-10.
Giesmės: 116, 44, 70, 130, 136, 260, 272 / 188a, 433, 317.
Poems of Dawn, 282; Wiersze brzasku, 269: Ir stojo tyla.
Tower Reading: Z’14,166; (R 5470).
Klausimai: Kokius gerus ar blogus žodžius kalbėjau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės juos pasakius?
