Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui – 2 Tim. 3:16,17.
Gerai būtų, jeigu mes atsimintume, kad visos Dvasios malonės, visa pažanga gaunant žinių Dievo reikaluose, ką jau pasiekėme kaip pagalbą, artėdami prie Dievo ir šventumo, pasiekėme tyrinėdami Senąjį Šventojo Rašto Testamentą ir mūsų Viešpaties bei Jo įkvėptų Apaštalų žodžius. Todėl mums visai nereikia eiti ieškoti kitų šaltinių, norint gauti tikros išminties, kuri turėtų mus paruošti pažadėtam išgelbėjimui – Z’97, 170 (R 2165).
* * *
Šventasis Raštas yra Dievo įkvėptas ir todėl suteikia Dievo žmogui pakankamai Dieviškų minčių apie tai, kuo turi tikėti kaip tiesa, o ką atmesti kaip klaidą, nuo ko apvalyti savo charakterį ir ką daryti, kad jį galima būtų išsiugdyti. Todėl, atiduodamas savo širdį ir protą Šventojo Rašto įtakai, Dievo žmogus apsivalo nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo, ir taip jis pilnai tobulėja kiekviename gerame žodyje ir dorybėje, todėl tampa pilnai pasiruošęs „kiekvienam geram darbui” – P’36, 64.
Paralelinės citatos: Įst. 6:6,7; 2 Sam. 23:2; Lk. 1:70; Mt. 22:43; 26:54,56; Jn. 5:39; 10:35; Mk. 12:24; 2 Pet. 1:19-21; Apd. 20:20,27; Rom. 3:2; 15:4; Ps. 19:7-11; 119:9,11,97-104; 1 Tim. 6:11; 2 Tim. 2:21,25; 4:2; Hbr. 3:7; 4:12; 10:24; 2 Kor. 9:8; Ef. 2:10; Tit. 2:14.
Giesmės: 22, 49, 79, 154, 296, 311, 315 / 175, 295, 101.
Poems of Dawn, 7; Wiersze brzasku, 4: Dievo Žodis.
Tower Reading: Z’03, 186; (R 3210).
Klausimai: Kaip taikiau šį tekstą šią savaitę? Kodėl? Kas man tame trukdė, o kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 14Nes, pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas – Mt. 12:37.
Visus mūsų išsakytus žodžius Dievas priima, kaip parodymą mūsų širdies. Jeigu mūsų žodžiai yra maištingi, nelojalūs, lengvabūdiški, su panieka, nemalonūs, nedėkingi, bedieviški ar nešvarūs, tai ir širdis yra teisiama remiantis taisykle „burna kalba tai, ko pertekusi širdis”. Kaip netobulos būtybės ne visada galime būti tobuli žodyje ir elgesyje. Nepaisant mūsų geriausių pastangų, vis tiek kartais klysime kaip žodyje, taip ir elgesyje, tačiau ir tada turime atidžiai ir ištikimai stengtis tobulai pažaboti, suvaldyti mūsų žodžius ir poelgius – Z’96, 32 (R 1937).
* * *
Žodžiai visada parodo to asmens mintis, išskyrus veidmainiškus žodžius. Taikliai ir tinkamai pasakyti žodžiai, perduodant teisingas mintis, gauna pripažinimą iš tų, kurie teisingai įvertina juos. O žodžiai niekingi, perduodantys blogas mintis, teisingai užsitarnauja pasmerkimą iš tų pusės, kurių širdys yra kilnios ir taurios. Jeigu mūsų širdys ir mintys yra geros ir teisingos, tai ir mūsų žodžiai bus geri ir teisingi, o jeigu mūsų širdys ir mintys yra blogos ir neteisingos, tai ir mūsų žodžiai bus blogi ir neteisingi – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Mt. 12:22-37; Ps. 10:7,8; 12:3,4; 34:13; 41:5- 9; 50:23; 52:2-4; 64:2-5; 77:12; 102:8; 119:13,27,46,54,172; 145:5- 7,11,12; 140:3,11; Pat. 10:11,19-21,31,32; 12:5,6,13,17-19; 15:1,4,28; 18:8,21,23; 26:20-23,28; Mt. 5:22,37; Ef. 4:25; Jok. 1:26; 3:5-10.
Giesmės: 116, 44, 70, 130, 136, 260, 272 / 188a, 433, 317.
Poems of Dawn, 282; Wiersze brzasku, 269: Ir stojo tyla.
Tower Reading: Z’14,166; (R 5470).
Klausimai: Kokius gerus ar blogus žodžius kalbėjau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės juos pasakius?
