Mat mes, įtikėjusieji, įeiname į atilsį – Hbr. 4:3.
Tiek kiek mes pasitikime Viešpačiu, tai tiek ir ilsimės Jame. Tas, kuris pilnai tiki, pilnai ir ilsisi; o tas, kuris iš dalies tiki, iš dalies ilsisi. Ideali dvasinio Izraelito būsena, tai pasiekimas tobulo poilsio, tobulo sabatos laikymosi, esant dabartiniams išbandymams, bei laukimas ir siekimas kito tobulesnio poilsio – to tikro poilsio ištobulintame būvyje, to poilsio, kuris lieka Dievo žmonėms. „Taigi stenkimės įeiti į aną atilsį, t. y. [sabatą], kad niekas nenupultų, pasekdamas tuo pačiu nepaklusnumo, netikėjimo (t. y., kūniško Izraelio) pavyzdžiu” (Hbr. 4:9-11) – Z’99, 253 (R 2534).
* * *
Žydų kas savaitę atliekama sabata, su jos poilsiu nuo darbo ir pagarbos atidavimu Dievui, tiksliai simbolizuoja Tūkstantmetinę Sabatą su jos poilsiu nuo prakeikimo ir tarnavimą Dievui. Išteisinimo per tikėjimą pagrindu priskiriamas mums Tūkstantmetinis poilsis tobulume ir suteikiama galimybė per tikėjimą turėti poilsį Kristaus užbaigtame darbe. Savo pasišventime stropiai dirbkime net iki mirties, kad galėtume įeiti į poilsį, kuris išlieka Dievo žmonėms garbingoje Dievo Karalystėje – P’33, 79.
Paralelinės citatos: Iz. 26:3; Hbr. 4:3-11; 3:14,18; Mt. 11:28- 30; Jn. 14:27; 16:33; 20:19; Apd. 10:36; Rom. 2:10; 5:1; 14:17; 15:13,33; Ef. 2:14-17; Flp. 4:7,9; Kol. 1:20; 3:15; 2 Tes. 3:16.
Giesmės: 244, 48, 97, 107, 176, 179, 305 / 109, 108, 1.
Poems of Dawn, 178; Wiersze brzasku, 167: Tobula Dievo ramybė.
Tower Reading: Z’14, 104; (R 5433).
Klausimai: Ar šią savaitę džiaugiausi tikėjimo poilsiu? Kaip? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 27Todėl nuo šiol mes nė vieno nebepažįstame pagal kūną – 2 Kor. 5:16.
Apaštalas nenorėjo pasakyti, kad turime nekreipti dėmesio į savo ir kitų Kristaus mokinių silpnas kūno puses. Su visomis kūniškomis silpnybėmis privalome kovoti ir net dažnai, naujos širdies, proto ir valios naudai, elgtis su jomis griežtai ir negailestingai. Tačiau turime aiškiai atskirti juos nuo jų silpno, mirtingo kūno. Turime rodyti meilę ir palankumą broliui ar seseriai, net ir tuomet, kai jų naudai, taip pat ir Bažnyčios naudai, turime pabarti juos, priminti arba kitaip pataisyti jų blogą elgesį. Apaštalas duoda apibrėžimą, kaip atskirti tas dvi skirtingas klases. Štai jis: neatgimusi valia užsiima kūno reikalais, o atgimusi valia užsiima Dvasios reikalais – Z’03, 170 (R 3200).
* * *
Pažinti kitus kūno požiūriu reiškia galvoti ir vertinti juos atsižvelgiant į jų žmogišką prigimtį. Tas žino kitus pagal kūną, kuris traktuoja ir įvertina kitus pagal tai, kas susiję su jų žemiška prigimtimi, kaip pavyzdžiui, grožis, lytis, turtai, jėga, pareigos, reputacija, giminystė ir t. t. Jeigu sakome, kad tam tikrų brolių ar seserų atžvilgiu esame labiau palankūs dėl šios ar kitokios naudos, nei tuomet, kai tos naudos neturėtume, tai reiškia, kad žinome juos kūno požiūriu. Mūsų įvertinimas kitų turėtų būti paremtas jų požiūriu į mūsų Viešpatį ir Jo Tiesą. Kuo daugiau juose matome Kristaus panašumo, tuo labiau turime juos vertinti; kuo mažiau matome Kristaus panašumo, tuo mažiau turime juos vertinti, tokiu būdu pažindami juos pagal Dvasią – P’36, 95.
Paralelinės citatos: Įst. 33:9; 1 Sam. 2:29; 1 Tim. 5:21; 2 Kor. 11:22; Gal. 2:11-14; Mt. 10:37; 12:48-50; Jn. 2:4; 6:63; 15:14; Gal. 2:5,6; 5:6.
Giesmės: 170, 230, 6, 105, 78, 23, 21 / 108, 251, 351.
Poems of Dawn, 307; Wiersze brzasku, 305: Tikrai, dar nesijaučiu senas.
Tower Reading: Z’13, 300; (R 5325).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas tame man padėjo ar trukdė? Kokios buvo pasekmės?
