Ir tas yra pažadas, kurį Jis pats mums pažadėjo: amžinąjį gyvenimą – 1 Jono 2:25
Visi turėtume suprasti, kad turime nuveikti tam tikrą darbą mums duotų garbingų Dievo pažadų srityje. Jei kalbėsime apie laikinus mūsų gyvenimo dalykus, tai Dievas pažadėjo, kad duonos ir vandens mums nepristigs. Tačiau tai nereiškia, kad turime nesirūpinti ir neišnaudoti tinkamos progos apsirūpinti laikinais gyvenimo dalykais. Taip pat Jis pažadėjo, kad dalyvausime būsimoje Karalystėje, tačiau nuo mūsų priklauso, ar padarysime mūsų pašaukimą ir išrinkimą tikru. Dievas yra visiškai pajėgus ir visiškai pasirengęs atlikti visa Savo dalį, susijusią su kiekvienu reikalu. Tačiau mūsų labui, Jis kviečia mus, kad parodytume tikėjimą darbais, t. y., bendradarbiaujant su Juo, protingai išnaudotume visas tinkamas galimybes – Z’03, 175 (R 3204).
* * *
Amžinasis gyvenimas – tai nėra natūrali, įgimta žmogaus nuosavybė, bet Dievo dovana, suteikta tiems, kurių charakteriai yra santaikoje su Jo charakteriu. Ištikimųjų atžvilgiu šis pažadas yra tikras ir patvirtintas Jehovos priesaika. Jeigu esame ištikimi, tai mūsų tikėjimas su nepajudinamu tikrumu gali laukti Jo pažadų išsipildymo. Koks įkvėpimas ištikimybei turėtų būti toks pažadas! – P’30, 77.
Paralelinės citatos: Ps. 21:4; 133:3; Dan. 12:3; Mt. 19:29; Lk. 20:36; Jn. 3:14-17; 4:14; 5:24,25,29,39; 6:27,40,47, 50-58, 68; 10:10,28; 12:50; 17:2,3; Apd. 13:46, 48; Rom. 2:7; 5:21; 6:22,23; 1 Kor. 15:53,54; 2 Kor. 5:1.
Giesmės: 208, 5, 9, 15, 62, 246, 255 / 13, 1, 475.
Poems of Dawn, 251; Wiersze brzasku, 235: Ištikimybė.
Tower Reading: Z’15, 12; (R 5608).
Klausimai: Kokią turėjo įtaką šis tekstas man šią savaitę? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 2Tai VIEŠPATS! Tedaro, kas gera Jo akyse – 1 Sam. 3:18.
Mes nežinome, kas geriau tinka mūsų aukščiausiai gerovei. Kartais tie daiktai ir dalykai, kurių prašome ir kurių trokštame, galvodami, kad jie yra geri, tikrumoje gali būti mums nenaudingi. Palaiminti, kurie tikėjimu gali prasiskverbti pro kiekvieno išbandymo tamsą, sunkumus, supratimo trūkumą ir tvirtinti, kad „
Viešpats pažįsta tuos, kurie yra Jo” ir, kad Jis pakreipia ir tvarko taip, jog visi daiktai išvien kartu veikia jų pačių gerovei. Turime kantriai laukti Viešpaties ir ištvermingai priimti kiekvieną Jo apvaizdos siųstą išbandymą, visai neabejodami išmintimi, meile ir galia To, kuriam tarnaujame – Z’01, 147, 317 (R 2806, 2887).
* * *
Visuose savo reikaluose krikščionis turi pripažinti Viešpaties apvaizdą, ar tai būtų pageidaujami ar nepageidaujami atsitikimai, apdovanojimai ar bausmės. Kiekvienu atveju nuoširdžiai turime priimti Viešpaties valią. Nors tai bus sunku, esant nepageidaujamiems išbandymams, ypač kai tai būna bausmės, tačiau tada tuo labiau reikalingas paklusnumas, kadangi paklusnumo trūkumas atveda iki visiškos savivalės, kuri nuveda mus iki visiško pralaimėjimo ir didelės nelaimės. Todėl mums yra geriau, taip kaip ir Samueliui, kuris simbolizuoja Mažąjį Būrelį, kuriam užteko vien pažvelgimo į jį, negu kaip Heliui, kuris simbolizuoja Didžiąją Minią, kuriam buvo reikalinga bausmė už didelę savivalės dalį – P’33, 162.
Paralelinės citatos: Mt. 26:39,42; Jn. 5:30; 6:38; Flp. 2:8; Apd. 21:10-14; 1 Pet. 2:23; 4:19; Ps. 31:5; 39:9; Lk. 23:46; Jobo 1:21; Iz. 39:8.
Giesmės: 67, 38, 43, 57, 228, 222, 305 / 402, 439, 374.
Poems of Dawn, 184; Wiersze brzasku, 174: Tebūnie Jo valia, ne mano. Tower Reading: Z’13, 251; (R 5296).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man padėjo juos priimti ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
