Ir tas yra pažadas, kurį Jis pats mums pažadėjo: amžinąjį gyvenimą – 1 Jono 2:25
Visi turėtume suprasti, kad turime nuveikti tam tikrą darbą mums duotų garbingų Dievo pažadų srityje. Jei kalbėsime apie laikinus mūsų gyvenimo dalykus, tai Dievas pažadėjo, kad duonos ir vandens mums nepristigs. Tačiau tai nereiškia, kad turime nesirūpinti ir neišnaudoti tinkamos progos apsirūpinti laikinais gyvenimo dalykais. Taip pat Jis pažadėjo, kad dalyvausime būsimoje Karalystėje, tačiau nuo mūsų priklauso, ar padarysime mūsų pašaukimą ir išrinkimą tikru. Dievas yra visiškai pajėgus ir visiškai pasirengęs atlikti visa Savo dalį, susijusią su kiekvienu reikalu. Tačiau mūsų labui, Jis kviečia mus, kad parodytume tikėjimą darbais, t. y., bendradarbiaujant su Juo, protingai išnaudotume visas tinkamas galimybes – Z’03, 175 (R 3204).
* * *
Amžinasis gyvenimas – tai nėra natūrali, įgimta žmogaus nuosavybė, bet Dievo dovana, suteikta tiems, kurių charakteriai yra santaikoje su Jo charakteriu. Ištikimųjų atžvilgiu šis pažadas yra tikras ir patvirtintas Jehovos priesaika. Jeigu esame ištikimi, tai mūsų tikėjimas su nepajudinamu tikrumu gali laukti Jo pažadų išsipildymo. Koks įkvėpimas ištikimybei turėtų būti toks pažadas! – P’30, 77.
Paralelinės citatos: Ps. 21:4; 133:3; Dan. 12:3; Mt. 19:29; Lk. 20:36; Jn. 3:14-17; 4:14; 5:24,25,29,39; 6:27,40,47, 50-58, 68; 10:10,28; 12:50; 17:2,3; Apd. 13:46, 48; Rom. 2:7; 5:21; 6:22,23; 1 Kor. 15:53,54; 2 Kor. 5:1.
Giesmės: 208, 5, 9, 15, 62, 246, 255 / 13, 1, 475.
Poems of Dawn, 251; Wiersze brzasku, 235: Ištikimybė.
Tower Reading: Z’15, 12; (R 5608).
Klausimai: Kokią turėjo įtaką šis tekstas man šią savaitę? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 9Taigi, kaip priėmėte Kristų Jėzų Viešpatį, taip elkitės jame, įsišakniję, statydamiesi jame ir stiprėdami tikėjimu, kaip buvote išmokyti, būdami pertekę dėkojimo – Kol. 2:6,7.
Bendrai paėmus, klaidingų doktrinų mokytojai mano, kad nėra būtina ir nepatartina būti sutvirtintiems tikėjime, nes jie galvoja, kad būti sutvirtintu tikėjime, reiškia būti fanatiku. Žinoma tai tiesa, kai kalbame apie nesąžiningus asmenis, kurie priima ir atkakliai laikosi to, ko niekada nepatvirtino nei sveika logika, nei Biblijos autoritetas. Tačiau tas, kuris nuoširdžiu tikėjimu ir pasiremdamas Dievo autoritetu, priima Jo Žodį, nėra tuo neprotingu fanatiku. Ir tik tie, kurie taip elgiasi, yra sutvirtinti Tiesoje. Skirtumas tarp stipraus, tvirto krikščionio ir fanatiko yra tas, kad vienas yra sutvirtintas Tiesoje, o kitas sutvirtintas klaidoje – Z’03, 199 (R 3215).
* * *
Mes priimame Jėzų Kristų savo Viešpačiu, atsisakydami savo valios ir priimdami Jo valią, kuri tampa mūsų asmenine valia. Taip turėtų būti visada. Esame įsišakniję Jame, nes tik iš Jo įsisaviname tai, kas patenkina mūsų būtinus poreikius. Esame statomi Jame, jeigu ugdome charakterį, panašų į Jo. Mes esame sustiprinti tikėjime pagal Jo Žodį, jeigu nepajudinami liekame Jo Žodyje. Ir jei, rodydami dėkingumą, augame šiame tikėjime, tai tampame turtingais tikėjime – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 1:12; Flp. 1:27; 1 Tes. 4:1; Judo 3,20; Ef. 2:20-22; 3:17; 4:1; Kol. 1:23; 3:17; Iz. 61:3; 1 Kor. 3:9,11; 1 Pet. 2:5; 2 Pet. 2:12; Apd. 20:32; 2 Kor. 1:21.
Giesmės: 267, 6, 87, 113, 172, 37, 324 / 123, 132, 415.
Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas.
Tower Reading: Z’14, 311; (R 5557).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo? Kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
