Dievas, kuriam tarnaujame, gali išgelbėti mus – Dan. 3:17.
Viešpaties apvaizda keičiasi ir ne Jo žmonėms reikėtų spręsti, kada turi ateiti jų ypatingas išlaisvinimas, ir kada jie turi būti palikti jų priešų valioje, neparodant jiems net mažiausios Dievo malonės. Kartais Dievo žmonės yra apribojami, atimama laisvė skelbti Tiesą ir kartu jie gali patvirtinti, kaip tie trys jaunuoliai hebrajai, jog ugnis degina tik jų virves, o juos pačius išlaisvina ir duoda jiems tikrai didesnes galimybes skelbti Dievo garbę, nei galėtų turėti kitose sąlygose. Todėl, ne mums priklauso teisė nustatyti, kokia turi būti Dievo apvaizda, liečianti mus pačius. Turime pastebėti teisingumą ir pareigą taip elgtis, neatsižvelgiant į pasekmes, pilnai pasitikėdami Dievu, be išlygų – Z’99, 171 (R 2494).
* * *
Šie Hebrajai taip tikėjo Dievo išgelbėjančia galia, kad toks tikėjimas apginklavo juos tvirtu drąsumu ir paklusnumu, neatsižvelgiant į grasinimus ir ugnies krosnies pavojus. Nieko nuostabaus, jog tapo pagerbti žmogaus Sūnaus buvimu, kuris sulaikė mirtį nešantį ugnies veikimą. Panašiai mums, Dievo vaikams, gresia įmetimas į ugnies krosnį už nesilenkimą militarizmui, katalikybei ir jungimuisi į federacijas. Tose sąlygose galime pasinaudoti tikėjimu, kuris bus apdovanotas Žmogaus Sūnaus buvimu, padarančiu taip, jog ugnies krosnis taps priemone, išlaisvinančia mus be nuostolių nuo šios žemės raiščių ir grandinių – P’26, 96.
Paralelinės citatos: Pr. 49:22-26; Ezr. 8:31; Ps. 23; 34:7,9,10; Mt. 5:10-12; Apd. 5:29,40-42; Rom. 8:17,35-37; Hbr. 11:33-38; Apr. 20:4.
Giesmės: 93, 25, 179, 200, 216, 222, 293 / 379, 57, 171.
Poems of Dawn, 183; Wiersze brzasku, 173: Jūsų Tėvas žino, ko jums reikia. Tower Reading: Z’15, 55; (R 5866).
Klausimai: Iš kokių šios savaitės išbandymų gavau išlaisvinimą? Kaip? Kas padėjo ar trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 25Mes žinome, kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra – 1 Jn. 3:2.
Tegul ši viltis, kad greit patirsime pasikeitimą prisikėlime ir tapsime tokie, kokiu yra mūsų brangus Gelbėtojas, pamatysime Jį tokiu, koks Jis yra ir dalysimės su Juo garbe Jo didžiojoje
epiphaneia, tai yra, Dievo sūnų spindėjime Karalystės garbėje, suteikia energijos mūsų širdims ir uždega mumyse entuziazmą – atgaivina širdis, atriša mūsų lūpas ir stiprina mus atliekant kiekvieną pareigą, privilegiją ir galimybę – tarnauti mūsų Mokytojui ir tikėjimo šeimynai. Jeigu ši viltis buvo inkaru Dievo žmonėms tiek daug šimtmečių, tai tuo labiau dar didesnę svarbą turi mums, gyvenantiems dabar, Jo buvimo čia metu, laukiantiems Jo pilno
apokalupsis – Jo apsireiškimo Karalystės garbėje! – Z’03, 151 (R 3191).
* * *
Kristaus pasirodymą suprantame kaip Jo pasirodymą pasauliui, o tai įvyks per priespaudos laiko vargus. Todėl duotas mums užtikrinimas, kad prieš pilnai pasibaigiant priespaudos laikui, pagarbinta bus visa Bažnyčia kartu su savo Viešpačiu. Bažnyčios pasirodymas su Viešpačiu nebus kūne, taip kaip ir Kristaus pasirodymas nebus kūne. Bažnyčios nariai prisikelia panašiai kaip Jis – perkeičiami iš gendančių į negendančius, iš mirtingų į nemirtingus, iš žmogiškos prigimties į dangišką! Tame garbingame būvyje jie mato Viešpatį, yra tokie kaip Jis ir yra kartu su Juo! Būkime patenkinti dabartinėmis nepalankiomis sąlygomis, turėdami Karalystės perspektyvą mūsų išsiilgusioms akims! – P’32, 112.
Paralelinės citatos: Ps. 16:11; 17:15; Mt. 5:8; 8:11; 1 Kor. 13:12; Rom. 8: 29; 1 Kor. 15:49; Flp. 3:21; Kol. 3:4; 2 Pet. 1:4.
Giesmės: 92, 7, 25, 29, 53, 72, 105 / 37, 24, 238.
Poems of Dawn, 260; Wiersze brzasku, 242: Senas pasaulis. Tower Reading: Z’12, 61; (R 4973).
Klausimai: Kaip ši viltis paveikė mane šią savaitę? Kokios buvo pasekmės?
