Ar nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose? – Lk. 2:49.
Ar ne visi turėtume turėti Mokytojo dvasią, išreikštą Jo žodžiais? Tikrieji Viešpaties šventieji neturi savo asmeninių reikalų, kadangi pasišvęsdami jie viską, ką turėjo, atidavė Viešpačiui. Būdami Viešpaties turto globėjais, jie negali mirties valandoje savo turto reikalų pavesti tvarkyti savo vaikams ar draugams, gal būt, jų žalai ir pakenkimui. Kaip turto prievaizdai ir prižiūrėtojai, šias gėrybes turime panaudoti iki mirties taip išmintingai, kaip sugebame, nes mūsų prievaizdavimas baigiasi mirtimi ir mes turėsime duoti apyskaitą – Z’03, 53 (R 3148).
* * *
Tobulam berniukui Jėzui buvo natūraliu dalyku angažuotis ir įsitraukti į reikalus, susijusius su Dievu. Todėl Jam atrodė keista, kodėl Juozapas ir Marija nepastebėjo Jo poelgio teisingumo. Čia parodyta pamoka kaip jauniems, taip ir seniems – pamoka, kad yra teisinga įsitraukti į reikalus, susijusius su Dievu. Palaiminti yra tie, kurie to imasi spontaniškai. Ir tegul nesistebi, jei kiti, net artimiausi ir jam brangiausi, nesupranta jų elgesio, traktuodami juos, kaip besielgiančius jų atžvilgiu neteisingai arba neapgalvotai. Tegul jie būna patenkinti mintimi, kad tam tikrą dieną ir jie tai supras, o šiuo metu, jei kiti juos ir smerkia, tegul pasitenkina Viešpaties pagyrimu – P’35, 117.
Paralelinės citatos: Ps. 40:7-9; Hbr. 10:7,9; Jn. 2:16,17; 4:31-34; 7:14,15,46; 9:4; Mt. 7:28,29; 10:37; Iz. 50:4; Lk. 4:22,32; Joz. 1:8; Iz. 8:20;Jer. 8:9; Lk. 24:27; Apd. 17:11; Ps. 1:1-3; 1 Pet. 1:10,11.
Giesmės: 309, 49, 315, 154, 116, 260, 22/ 116, 171, 13.
Poems of Dawn, 47; Wiersze brzasku, 39: Piligrimas. Tower Reading: Z’12, 30; (R 4957).
Klausimai: Ar šią savaitę studijavau ir skelbiau Dievo Žodį? Kodėl? Kaip? Kokių pasiekiau rezultatų?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 27Negundyk Viešpaties, savo Dievo – Mt. 4:7.
Pagundos be perstojo atakuoja Dievo žmones ir skatina nuveikti stebėtinų darbų Viešpaties vardu, kad taip įtikinti save ir kitus, kad jie yra dangaus numylėtiniai. Pamoka, kurią turime išmokti, yra ta, kad darbas, kurį mums Tėvas patiki atlikti, nėra tas, kad įtikinti pasaulį ir parodyti jam malonę, kurią suteikė mums Dievas, arba vėl, mūsų didybę Jame, bet veikiau turime nuolankiai ir ramiai, o tačiau efektyviai, kiek tai leidžia mūsų protas ir geras išsilavinimas, leisti, kad mūsų šviesa šviestų ir parodytų garbę To, kuris pašaukė mus iš tamsos į Savo nuostabią šviesą – išlaisvino nuo noro būti stebuklų darytojais ir atvedė prie protingos tarnybos, skirtos tarnams, Tiesos pasiuntiniams – Z’04, 9 (R 3298).
* * *
Gundyti Dievą reiškia tyčiotis iš Jo, piktnaudžiauti Jo gerumu, kištis į Jo sutvarkymus. Kiekvienas, kuris taip daro, asmeniškai rizikuoja. Dievas neleis, kad iš Jo būtų šaipomasi, nors, kaip tai buvo su faraonu, Dievas ilgai pakentė faraoną, kuris Jį gundė. Galiausiai gundytojas pajaučia Jo nemalonės naštą. Mūsų pagarba Viešpačiui turi būti tokia didelė, kad galėtų mus sulaikyti nuo Jo gundymo. Kaip šiuo atveju, taip ir visur mūsų brangus Atpirkėjas duoda mums pavyzdį, pilną pagarbaus atsargumo ir paklusnumo, kas apsaugo mus nuo mūsų Dievo Jehovos gundymo. Didelė pagarba Jehovai, šiuo atžvilgiu, yra išminties pradžia – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 6:16; Iš. 5:2; Sk. 15:30; 1 Kar. 20:28; 22:24; Jobo 15:25; Ps. 19:13; 131:1; Iz. 10:15; 14:13,14; 45:9; 65:5; Mt. 4:5,6; Lk. 18:11,12; Rom. 9:20,21; 1 Kor. 10:9-12; 2 Tes. 2:3,4; 2 Pet. 2:10,11.
Giesmės: 196, 95, 125, 130, 136, 145, 198 / 175, 132, 318.
Poems of Dawn, 80; Wiersze brzasku, 71: Atsidavęs paklusnumas. Tower Reading: Z’04, 5; (R 3296).
Klausimai: Ar šią savaitę gundžiau Dievą, ar Jį garbinau? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
