Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems – Rom. 8:28.
Prisimindami tai, visi Viešpaties žmonės turėtų būti patenkinti tuo, ką Dievo apvaizda jiems siunčia ir skiria. Jie neturėtų būti apsileidę, nerūpestingi, bet patenkinti, nes atliko viską, ką turėjo atlikti, nieko nedarydami su neramumu, susinervinimu, nepasitenkinimu ir nesiskųsdami Dievui bei Jo apvaizdai. Gali būti, kad Viešpats pritaiko ir paruošia mus kiekvieną asmeniškai kokiai nors ypatingai tarnystei, o duodami išbandymai paruošia mus šiam tarnavimui. Taip pat turime atsiminti, kad nesame įpareigoti vertinti savo asmeninių netobulumų, o tuo labiau spręsti, kurie išbandymai galėtų būti labiausiai mums reikalingi – Z’00, 22 (R 2562).
* * *
Dievo vaikas, kaip vienas iš tų pakviestųjų, kuris iš visos širdies myli Dievą, randa palaimą duodančią paguodą ir džiaugsmą šios citatos užtikrinime, kad visi Dievo vaikų reikalai yra Dievo stebimi ir Jis rūpinasi jais, o visi jų patirti išbandymai vadovaujant Dievui, padeda jiems tobulėti kaip Krikščionims. Tačiau neturtingam ir vargstančiam pasauliui priešingai – jų reikalai susideda iš įvairių atsitikimų. Krikščionis yra užtikrintas, kad jo išbandymuose niekas nevyksta atsitiktinai, kad viskas, kas atsitinka, tai Dievo meilės ir rūpesčio parodymas, kad tai padeda jam pasiekti savo gyvenimo troškimą – panašumą į Kristų – P’26, 108.
Paralelinės citatos: Pr. 50:20; Įst. 8:2; Jer. 24:5-7; 2 Kor. 4:15-18; Hbr. 12:9-11; Apr. 3:19; Rom. 1:6; 9:11,23,24; 1 Pet. 5:7,10; Ps. 76:10; Iz. 51:2; Pat. 16:7.
Giesmės: 63, 43, 56, 57, 93, 293, 305 / 439, 104, 275.
Poems of Dawn, 136; Wiersze brzasku, 128: Disciplina. Tower Reading: Z’10, 72; (R 4566).
Klausimai: Ar myliu Dievą labiausiai? Kokį turiu įrodymą, kad priklausau pakviestiesiems? Kokiu būdu „viskas“ išėjo man į gera šią savaitę?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 12Savo ištverme išlaikykite savo sielas – Lk. 21:19.
Apaštalas sako: „Kantrumas turi būti tobulas savo darbu, kad jūs būtumėte tobuli ir pabaigti, kuriems nieko netrūksta”. Todėl yra aišku, kad ši kantrybė apima savyje ir kitas charakterio malones – turi jas tam tikrame laipsnyje. Viešpaties žmonių tikėjimas turi eiti pirma kantrybės, o jų kantrybės dydis paprastai parodo jų tikėjimo dydį. Jei kuris krikščionis yra nekantrus ir neramus, tai aiškiai jam trūksta tikėjimo Viešpačiu, nes priešingu atveju jis sugebėtų ilsėtis, pasitikėti Viešpaties maloningais pažadais ir laukti, kada jie išsipildys. Panaudojęs išmintingą uolumą, darbštumą ir savo energiją, jis turėtų būti patenkintas, kad darbo rezultatus, išsipildymo laiką ir valandas paliks Viešpačiui – Z’03, 361 (R 3245).
* * *
Šis tekstas turėtų būti išverstas taip: „Savo kantrybėje išsaugokite savo sielas“. Šioje eilutėje žodis
„kantrybė” graikiškame tekste reiškia
pastovumą, tvirtumą, o ne ilgą
iškentėjimą, pakantumą. Kantrybė tai charakterio jėga, kurios pagalba su ištverme teisingai elgdamiesi, ramiai ir linksmai pakeldami sunkumus, skubame į priekį darydami gera, tuo pačiu metu stiprindami savo savikontrolę. Šio apibrėžimo dėka, ši eilutė tampa aiški. Jėzaus priminimas skatina mus skubėti į priekį, džiaugsmingai pakeliant sunkumus, sutinkamus mūsų teisingame elgesyje darant gera. Vien tik taip darydami galėsime išsaugoti savo dvasinį gyvenimą – P’35, 117.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7-9; Pam. 7:8; Raudos 3:26,27; Lk. 8:15; Rom. 2:7; 5:3,4; 12:12; 15:4,5; Gal. 6:9; Kol. 1:10,11; 1 Tes. 1:3; Hbr. 6:12,15; 10:36; 12:1; Jok. 1:3,4; 5:7,8.
Giesmės: 267, 25, 57, 134, 307, 179, 200 / 313, 365, 468.
Poems of Dawn, 134; Wiersze brzasku, 126: Būk stiprus! Tower Reading: Z’13, 312; (R 5332).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau kantrus? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
