Taigi, Kristaus reikalui mes einame pasiuntinių pareigas – 2 Kor. 5:20.
Jeigu mes, kaip krikščionys, visuomet atsimintumėm šiuos Apaštalo žodžius, jie mums būtų labai vertingi ir tikrai padėtų pakeisti mūsų charakterį! Kokia tai būtų didelė pagalba naujai prigimčiai kovoje su žemais ir niekingais polinkiais senos prigimties, kurios atsisakėme ir pripažinome dabartiniu metu esant mirusia! „Bet mes esame dangaus valstybės piliečiai”, sako Apaštalas. Nors mes ir gyvename šiame pasaulyje, tačiau nesame iš jo, bet savo priklausomumą ir pilietybę perkėlėme į Dievo Karalystę Ir šiuo metu, būdami paskirti Jo Karalystei, nors vis dar gyvename šiame pasaulyje tarp svetimšalių ir svetimų, tačiau būdami tos Karalystės atstovais ir ambasadoriais, turime įvertinti aukštas pareigas, vertę ir garbingumą šių pareigų bei atsakomybės svarbą ir visada atsiminti Apaštalo žodžius: „ir visa, ką bedarytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu” – Z’04, 72 (R 3329).
* * *
Dievas yra teisėtas žemės Karalius, nors Jo skeptras, dėl uzurpacijos, dabar yra šėtono rankose. Dievas renka savo ištikimuosius, kad būtų Jo ambasadoriais ir veiktų kaip Kristaus įgalioti skelbėjai. Būdami tokiais, mes reikalaujame šėtono išlaisvinti dabartinius ir būsimus Dievo žmones bei ruošiamės jų išlaisvinimui. Panašiai pranešame ir kitiems, kad Karalystė perkeliama iš šėtono valdžios, o atiduodama Kristui. Šios pareigos yra labai garbingos ir iš mūsų pusės reikalauja tokio takto, taurumo, gero, tinkamo elgesio, reikalingo šioms pareigoms, kad visi teisingai mąstantys žmonės turėtų tai gerai suprasti. Ir jeigu žemiški ambasadoriai elgiasi taip, kad atneštų garbę savo kraštui, tai tuo labiau mes taip turime elgtis – P’36, 95.
Paralelinės citatos: Jobo 33:23; Mal. 2:6,7; 2 Kor. 3:6,9; 6:1; Ef. 6:20; 1 Sam. 2:35; 12:8; Ezr. 7:10; Iz. 52:1-12; Jer. 20:9; Ezech. 34; Mt. 10:16-24; 20:25-28; 23:8-11; Jn. 10:1-15; Apd. 20:22-24; Rom. 2:21-23; 1 Kor. 2:2.
Giesmės: 116, 70, 164, 210, 260, 272, 275 / 66, 456, 374.
Poems of Dawn, 77; Wiersze brzasku, 67: Amen, Amen. Tower Reading: Z’04, 71; (R 3329).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau Kristaus ambasadoriumi? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?
