Mūsų Dievas, kuriam tarnaujame, gali išgelbėti mus iš liepsnojančios krosnies ir Jis išgelbės mus iš tavo rankos! O jei ne, tai tebūna tau žinoma, karaliau, kad mes tavo dievams netarnausime ir auksinės statulos, kurią pastatydinai, negarbinsime – Dan. 3:17,18.
Hebrajų atsakymas, duotas Nebukadnecarui „Mūsų Dievas, kuriam tarnaujame” yra vertas dėmesio. Jie ne tik pripažino Dievą ir garbino Jį, bet kartu ir tarnavo Jam, priklausomai nuo pasitaikiusių galimybių. Brangūs broliai, nuspręskime ir mes, kaip tai padarė trys Hebrajai, kad atiduosime garbę ir tarnausi- me tik vienam Viešpačiui, mūsų Dievui; kad negarbinsime ir netarnausime sektantizmui ir nei vienai iš jo formų ir rūšių, nei mamonai su jos kerais ir apdovanojimais, nei garbei, nei draugams, nei sau. Dievas „tokių ieško, kurie Jį garbintų dvasioje ir tiesoje”, taip pasakė mūsų Viešpats ir Galva – Z’99, 172 (R 2494).
* * *
Kaskart, kai Dievo tarnų adresu yra siunčiami grasinimai, kad palenkus juos blogiui arba apribojus gėrio daryme, tegul jie atsimena, kad turi pastoviai, visą laiką liudyti gėrį, o savo išlaisvinimą ar pasilikimą nelaisvėje palikti Viešpaties valiai ir Jo galiai. Tegul jie turi visišką tikėjimo užtikrinimą, kad Dievas gali juos išlaisvinti, jeigu panorės; o jei ir neišlaisvins jų žmogiškos prigimties, kurią ir taip yra visiškai pašventę mirčiai, tai tegul neužmiršta, kad jeigu liks ištikimi, tai jų nauja valia, širdis ir protas, nepatiriant nuostolių, bus išlaisvinti ugnies krosnies pagalba iš žemiškų ryšių ir saitų taip, kaip tai įvyko šiame tipe, kai Viešpats išlaisvino tris jaunuolius Hebrajus – P’33, 111.
Paralelinės citatos: Pr. 32:11; 50:20; Sk. 20:16; Įst. 23:4,5; 2 Kar. 19:16,19; 1 Kron. 5:20; 2 Kron. 14:11; Est. 7:10; Ps. 31:1-4,9,14-17; 50:15; 105:14,15; 146:8,9; Pat. 16:7,9; Rom. 8:28; Flp. 1:12.
Giesmės: 67, 56, 57, 216, 313, 330, 333 / 402, 439, 318.
Poems of Dawn, 206; Wiersze brzasku, 199: Lauk Viešpaties. Tower Reading: Z’99, 168; (R 2494).
Klausimai: Ar šią savaitę pasitikėjau Viešpačiu įvairių rūpesčių metu ir bėdoje? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?