Vienas yra įstatymo leidėjas ir teisėjas – tas, kuris gali išgelbėti ir pražudyti. O kas esi tu, kuris teisi artimą? – Jok. 4:12.
Sutinkamai su šia mintimi Apaštalas Paulius vienoje vietoje pasakė, kad nei pasaulis, nei broliai nesugebės jo teisti, kad tik Dievas gali tinkamai teisti, nes skaito širdis ir žino visas aplinkybes bei išbandymus ir silpnybes, su kuriomis kovojama. Net pasakė: „ir aš pats savęs neteisiu” (1 Kor. 4:3). Puikus elgesys yra nesmerkti tų, kurie parodo, jog kaip Viešpaties vaikai elgiasi taikoje su savo sąžine ir kartu nesmerkti savęs panašiose aplinkybėse. Taigi, paprasčiausiai, kiekvieną dieną turime eiti į priekį, darydami ką tik sugebame geriausio, kad galėtume tobulinti dangiškas malones ir tarnauti savo Vadovui, palikdami pasekmes Viešpačiui – Z’99, 139 (R 2479).
* * *
Dievas yra Įstatymų Leidėjas toje prasmėje, kad visi įstatymai, valdantys Jo morališkai laisvas būtybes, eina iš Jo širdies ir proto; ir Jis įrašė tai jų širdyse ir protuose. Todėl, Jis yra tas, kuris reikalauja laikytis šių įstatymų, suteikdamas gyvybę tiems, kurie lieka taikoje su Jo įstatymais ir bausdamas mirtimi tuos, kurie laužo Jo įstatymus. Todėl šių teisimo pareigų neturi niekas, išskyrus tuos, kurie paskirti Dievo, kad užimtų Jo teismo sostą – P’35, 102.
Paralelinės citatos: Ef. 4:31; Lk. 6:37; Rom. 2:1; 9:20; 14:4,13;1 Kor. 4:5; Iš. 20:16; Mt. 10:28; Iz. 8:12,13; Lk. 12:4,5; 1 Pet. 3:14,15; Hbr. 7:25.
Giesmės: 11, 45, 46, 83, 227, 23, 95 / 1, 15, 251.
Poems of Dawn, 144; Wiersze brzasku, 137: Neteisk pagal išorinę išvaizdą.
Tower Reading: Z’11, 120; (R 4802).
Klausimai: Ar šią savaitę elgiausi ir veikiau taikoje su Dievo duotomis teisėjų pareigomis? Kokie išbandymai padėjo, o kokie trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 26Meilė yra ... maloninga – 1 Kor. 13:4.
Dievo žmonių pareiga nėra parodymas visų nuodėmiautojų, kuriuos galime sutikti gatvėje, lygiai taip kaip netiktų sakyti negražios išvaizdos žmonėms, jog trūksta jiems grožio. Mandagumas, malonumas visada yra krikščioniško charakterio dalis. Pasaulyje mandagumas gali būti vien tik politūra, bet tarp krikščionių tai nėra vien tik geros manieros, bet veikiau atspindi tikruosius širdies jausmus, išvystytus pagal gyvenimo dvasią – meilę. Meilė veda prie mandagumo, kantrumo, gerumo ir net nepaklusnumo atveju nesiryžta ištarti nemalonaus žodžio ir vengs to tiek, kiek leis tam pareiga – Z’03, 153 (R 3194).
* * *
Čia išverstasis žodis
meilė reiškia neturinčią savų tikslų gerą valią, kuri skiriasi nuo įsipareigojančios geros valios. Tai yra gera valia, kuri skatinama ne pareigos, bet gerų principų, su malonumu parodo įvertinimą, nuoširdžią vienybę, užuojautą arba gailestį ir auką. Įvertindama gėrį principuose ir charakterio bruožuose, ji su džiaugsmu remia gėrį principuose ir charakterio bruožuose, užjausdama ir apgailestaudama dėl tų, su kuriais elgiamasi nesilaikant gerų principų arba kai patys nebūna taikoje su gerais principais; jai yra malonu padėti jiems išbristi iš tų sąlygų. Todėl ši gera valia yra pasirengusi planuoti ir liudyti gėrį, norėdama laiminti kitus. Šiame darbe ji yra ištverminga, maloni ir mandagi pasišvęsdama iki mirties tarnauti kitų laiminimui – P’26, 84.
Paralelinės citatos: Pat. 10:12; 17:19; 19:22; 1 Pet. 4:8; Mt. 5:44,45,48; 25:34,36,40,45; Lk. 6:35; Rom. 12:10; Gal. 5:6,22,23; Ef. 4:32; Kol. 3:12-14; 1 Tes. 4:9; 2 Tes. 1:3; 1 Tim. 1:5; 1 Pet. 3:8; 4:8; 2 Pet. 1:7; 1 Jn. 3:16,17.
Giesmės: 23, 21, 90, 95, 165, 166, 198 / 123, 393, 417.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’14, 77; (R 5417).
Klausimai: Ar ši savaitė buvo kupina gerumo? Kokios viso to buvo aplinkybės, formos, motyvai ir rezultatai?
