Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet galingi Dieve griauti tvirtoves. Jais mes nugalime samprotavimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą, ir paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui – 2 Kor. 10:4,5.
Atsiminkime, kad pirmoji sąlyga, kurią išpildžius, Dievas gali mus priimti, yra lojalus paklusnumas Jo Žodžiui – tai reiškia meilės paliudijimą Jam ir tikėjimą Juo. Atsiminkime ir tai, jog antroji sąlyga, kurios Jis laukia, kad mes įvykdytume, tai meilė broliams, pasiruošimas veikti, kentėti ir aukoti gyvybę už tuos, kurie yra tikrai pasišventę Dievo vaikai ir stengiasi vaikščioti Jo keliais – Z’99, 11 (R 2413).
* * *
Mūsų kovos ginklai yra priešingi kūno ginklams; jie yra Dievo Dvasia ir Dievo Žodis. Šių ginklų pilnai pakanka mumyse esančių blogio tvirtovių sugriovimui, minčių, fantazijų, prasimanymų numarinimui ir visko, kas sukelia pasipūtimą ir išdidumą. Šie ginklai padeda mūsų charakterio būdą, mintis, motyvus, žodžius ir poelgius pavergti Kristui, mūsų Galvai. O tai parodo, kad šie ginklai yra veiksmingi – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Ef. 6:12-18; 1 Tes. 5:8; 1 Tim. 1:18;
6:12; 2 Tim. 2:3; 4:7; 1 Kor. 2:4; 2 Kor. 6:7; 13:3,4; 1 Kor. 1:19.
Giesmės: 266, 20, 272, 198, 183, 130, 13 / 262, 314, 15.
Poems of Dawn, 127; Wiersze brzasku, 119: Gedeono armija. Tower Reading: Z’16, 131; (R 5889).
Klausimai: Kokių šią savaitę pasiekiau rezultatų kovodamas krikščionišką kovą? Kaip kovojau ir kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 31Gera yra nevalgyti mėsos, negerti vyno ir vengti visko, kas tavo brolį piktina, žeidžia ar silpnina – Rom. 14:21.
Papiktinti vieną iš šių Viešpaties brolių yra didelis nusikaltimas prieš meilės įstatymą ir prieš Viešpaties įsakymą (Mt. 18:6). Nusikaltimas Dievo akivaizdoje taip pat būtų papiktinimas kitų – tų, kurie dar nėra broliais, neleidimas jiems tapti broliais ir tikėjimo namiškiais. Iš čia mes žinome, kad nors žinojimas ir pašalina iš mūsų įvairius sąžinės draudimus ir įvairius laisvės apribojimus, tačiau pirmiausia meilė turi pritarti šiai laisvei, o tik vėliau galime ja pasinaudoti. Meilė mums duoda nesikeičiančius įsakymus, sakydama: „Mylėsi Viešpatį Dievą tavo iš visos širdies, … o savo artimą, kaip save patį”. Todėl meilė, o ne žinojimas, ne laisvė turi priimti galutinį sprendimą kiekviename reikale – Z’03, 43 (R 3144).
* * *
Stiprieji turi pakelti netobulumus silpnųjų. Jie turėtų su džiaugsmu atsisakyti savo pirmumo teisių žemiškuose reikaluose silpnesnių asmenų dvasinių reikalų naudai. Jau pati mintis apie žmogaus suklupimą, už kurį Kristus numirė, ištikimam Kristaus pasekėjui bus veiksminga priemonė, neleidžianti pataikauti sau silpnesniojo brolio sąskaita. Kas priims šį apsaugantį patarimą, veikiau su džiaugsmu paaukos gyvybę, kad išgelbėti silpnesnįjį brolį, nei pataikaus sau ir leis jam patirti nuostolių – P’34, 63.
Paralelinės citatos: Rom. 14; 1 Kor. 8; Rom. 15:1-3; 1 Tim. 4:3,4; Kol. 2:16; 1 Kor. 9:10,22; 10:23,24,31-33; 13:5; 1 Pet. 4:2; 2 Kor. 5:15; Flp. 2:4,5; Mt. 13:44-46; 16:24,25; Apd. 20:22-24.
Giesmės: 23, 8, 95, 114, 346, 340, 250 / 5, 468, 347.
Poems of Dawn, 136; Wiersze brzasku, 129: O ką darytų Jėzus?
Tower Reading: Z’11, 424; (R 4919).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man padėjo, ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
