Pajaučiau būtiną reikalą jums rašyti paraginimą, kad kovotumėte už kartą visam laikui šventiesiems perduotą tikėjimą – Judo 3
Mūsų geroji tikėjimo kova, žymia dalimi, yra mūsų gynimas Dievo Žodžio, o kartu apima ir Dievo charakterio gynimą. Tai reiškia mūsų norą stovėti Tiesos pusėje bet kokia kaina ir prieš bet kokį užpuoliką – prieš žmogiškus tikėjimus ir žmonių teorijas, kurios klaidingai pateikia gerąją žinią apie didelį džiaugsmą, kurį skelbė Viešpats ir Apaštalai, ir kuris, dėkui Dievui, dar pasieks visus žmones. Apaštalas taip pasakė: „Aš esu paskirtas Evangelijai ginti“. Mes taip pat negalime daryti nieko mažiau, kaip tik ginti Tiesą. Tiesa reprezentuoja Dievą ir Kristų, todėl ji yra ir mūsų vėliava, o būdami tikraisiais kareiviais, turime ginti savo vėliavą net iki mirties – Z’03, 423 (R 3272).
* * *
Tikėjimas, kartą duotas šventiesiems, susideda iš doktrinų, nurodymų, pažadų, paraginimų, pranašysčių, istorijų ir Biblijos tipų, duotų Dievo Jo tikriesiems Evangelijos Amžiaus žmonėms. Šie mokinimai yra atakuojami panaudojant visus sugebėjimus ir pyktį, kokį tik puolę angelai ir žmonės gali pasiekti savo įniršio pilnais užsipuolimais. Kaip neginčijamų Dievo Tiesų saugotojai, būtume neištikimi savo prievaizdavimo pareigoms, jeigu kaip išsigandę bailiai savo neveiklume leistume tolimesnėms atakoms. Turime apsiginkluoti pilna Dievo ginkluote ir atremti klaidos atakas, nukreiptas prieš Tiesą; o pradėdami puolamąją kovą, turime su visa išmintimi, jėga, teisingumu ir meile naikinti priešingas Tiesai klaidas ir išlaisvinti klaidos grandinėse įkalintus mūsų brolius, seseris ir draugus – P’26, 125,126.
Paralelinės citatos: Apd. 17:2; 18:4,19; 20:27; 24:25; 1 Kor. 9:23-27; Gal. 2:2-5, 12-14; 5:7; 2 Pet. 2:1; Flp. 2:16; 2 Tim. 2:5; 4:7.
Giesmės: 44, 78, 118, 183, 145, 272, 266 / 381, 468, 13.
Poems of Dawn, 152; Wiersze brzasku, 143: Didvyriškumas. Tower Reading: Z’12, 215; (R 5056).
Klausimai: Ar šią savaitę gyniau Tiesą? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
