Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto – Ps.23:4.
Tikrosios Viešpaties kaimenės avys nebijo pikto, kadangi jos turi Viešpaties malonę, nes Viešpats yra su jomis, yra jų pusėje ir parodė Savo malonę joms priskirtoje išpirkos kainoje. Jis taip pat yra su jomis Savo pažado Žodžiuose – Savo užtikrinime, kad mirtis nereiškia gyvybės sunaikinimo, bet vien tik netrikdomą, ramų miegą Jėzuje iki prisikėlimo valandos. Nieko juk nuostabaus, kad jos gali pereiti per šį mirties šešėlio slėnį giedodamos ir kurdamos savo širdyse giesmę Viešpačiui, kviesdamos iš savo sielos gilumų visa savo esybe garbinti, šlovinti ir aukštinti didį ir šventą vardą To, kuris mus pamilo ir išpirko Savo brangiu krauju, ir kuris pakvietė dalyvauti paveldėjime kartu su Juo Karalystėje – Z’03, 413 (R 3268).
* * *
Tas mirties šešėlio slėnis tai pasmerkimo būsena. Mirties šešėlis eina jos (mirties) priekyje nuodėmėje, klaidoje, degradacijoje, liūdesyje, sielvarte, skausme, ligoje, praradimuose, nusivylimuose ir mirtyje, kurie užtemdo šešėliu šį slėnį. Per šį tamsų slėnį einame nuo gimimo ir iki mirties. Didelė dauguma pereina per jį su baime, o pasiekia šio slėnio pabaigą puldami į neviltį. Dievo vaikai šiame slėnyje turi palaimas, kurios padeda drąsiai ir ramiai pakelti šio slėnio rūstumą. Visoks blogis, kuris juos pasiekia, liečia tik jų žmogišką prigimtį. Jų naujos širdys, protai ir valia yra apsaugoti, nes Dievas, jų Padėjėjas, padaro taip, kad visi dalykai padeda jų gėriui, duoda viltį amžino išlaisvinimo nuo visokio blogio prisikėlus. Todėl jie nebijo blogio, kai randasi šiame slėnyje – P’33, 147.
Paralelinės citatos: Jobo 3:13; 14:2,5,7-12,13,14,19-21; 17:13-16; 21:23-26,32,33; 38:17; Ps. 3:6; Rom. 5:12,14,17; Oz. 13:14; 1 Kor. 15:21-23,26,41-58; 1 Tes. 4:13-17; Apr. 1:18; Rom. 14:8; Flp. 1:21; Hbr. 13:14; Ps. 27:1;56:4,11; 118:6; 44:19; Rom. 8:15.
Giesmės: 284, 63, 87, 93, 137, 252, 330 / 351, 262, 452.
Poems of Dawn, 202; Wiersze brzasku, 195: Kodėl turėčiau bijoti? Tower Reading: Z’15, 90; (R 5653).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai atitiko šį tekstą? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?
