Kurį Dievas mums padarė išmintimi, teisumu [išteisinimu] ir pašventinimu, ir atpirkimu [išgelbėjimu] – 1 Kor. 1:30.
Tas, kuris mus išpirko, tai yra nupirko Savo paaukotos gyvybės auka, kaip mūsų Pranašas ir Mokytojas, duoda mums išminties per Savo Evangeliją, kad galėtume pamatyti savo puolusią būseną, o Jį kaip mūsų Padėjėją. Kaip mūsų Kunigas, Jis pirmiausia mus išteisina, o po to pašvenčia arba įšventina. Ir galiausiai, kaip Karalius, pilnai išlaisvins, išgelbės ištikimuosius iš nuodėmės ir mirties galios ir duos garbingą dalį Jo Karalystėje, kadangi Dievas „ir mus prikels [iš mirusiųjų] per Jėzų”. Aleliuja! Koks tai Gelbėtojas! Iš tikrųjų, Jis gali mus išgelbėti ir nori išgelbėti galiausiai visus, kurie ateina pas Dievą per Jį – Z’03, 440 (R 3279).
* * *
Dievas paskyrė Jėzų, kad aprūpintų mūsų kasdieninius reikalus. Jėzus yra mūsų Išmintis, nes moko mus laikytis visų Dievo duodamų patarimų. Jis yra mūsų Teisingumas, nes priskiria mums Savo nuopelną ir taip leidžia mums praktikuoti teisingumą. Jis yra mūsų Pasišventimas, nes suteikia galimybę pašvęsti mūsų žmogišką prigimtį mirčiai ir pilnai įvykdyti pasišventimą, leidžiant mums augti kiekvienoje geroje mintyje, dorybėje, kiekviename gerame žodyje ir poelgyje. Jis yra mūsų Išgelbėjimas, nes duoda mums galimybę pasiekti pergalę, nugalint visus mūsų dvasinius priešus, padėdamas mums visa nugalinčio tikėjimo, vilties, meilės ir paklusnumo dėka. Ir galiausiai, jeigu būsime ištikimi, duos mums pergalę prieš mirtį ir kapą, pažadinant mus iš mirusiųjų. Aleliuja! Koks tai Gelbėtojas! – P’30, 152.
Paralelinės citatos: Jer. 9:23,24; Mt. 23:8,10; 1 Kor. 1:18-29; Kol. 3:2;Rom. 3:21-26; 4:20-25; 5:1; 10:3-14; Jn. 17:17-19; Apd. 26:17,18; 1 Kor. 1:2; Ef. 5:25-27; Hbr. 2:11; Rom. 11:26; Lk. 4:18; Mt. 6:13; Rom. 7:24,25; 2 Tim. 4:18; Hbr. 2:15.
Giesmės: 96, 139, 167, 170, 240, 15, 178 / 104, 346, 15.
Poems of Dawn, 265; Wiersze brzasku, 248: Išlaisvinimas. Tower Reading: Z’14, 227; (R 5506).
Klausimai: Kaip šią savaitę priėmiau Jėzų kaip savo Mokytoją, savo Išteisintoją, Pašventėją ir Išgelbėtoją? Kas tam padėjo arba trukdė? Kas iš to išėjo?