Kurį Dievas mums padarė išmintimi, teisumu [išteisinimu] ir pašventinimu, ir atpirkimu [išgelbėjimu] – 1 Kor. 1:30.
Tas, kuris mus išpirko, tai yra nupirko Savo paaukotos gyvybės auka, kaip mūsų Pranašas ir Mokytojas, duoda mums išminties per Savo Evangeliją, kad galėtume pamatyti savo puolusią būseną, o Jį kaip mūsų Padėjėją. Kaip mūsų Kunigas, Jis pirmiausia mus išteisina, o po to pašvenčia arba įšventina. Ir galiausiai, kaip Karalius, pilnai išlaisvins, išgelbės ištikimuosius iš nuodėmės ir mirties galios ir duos garbingą dalį Jo Karalystėje, kadangi Dievas „ir mus prikels [iš mirusiųjų] per Jėzų”. Aleliuja! Koks tai Gelbėtojas! Iš tikrųjų, Jis gali mus išgelbėti ir nori išgelbėti galiausiai visus, kurie ateina pas Dievą per Jį – Z’03, 440 (R 3279).
* * *
Dievas paskyrė Jėzų, kad aprūpintų mūsų kasdieninius reikalus. Jėzus yra mūsų Išmintis, nes moko mus laikytis visų Dievo duodamų patarimų. Jis yra mūsų Teisingumas, nes priskiria mums Savo nuopelną ir taip leidžia mums praktikuoti teisingumą. Jis yra mūsų Pasišventimas, nes suteikia galimybę pašvęsti mūsų žmogišką prigimtį mirčiai ir pilnai įvykdyti pasišventimą, leidžiant mums augti kiekvienoje geroje mintyje, dorybėje, kiekviename gerame žodyje ir poelgyje. Jis yra mūsų Išgelbėjimas, nes duoda mums galimybę pasiekti pergalę, nugalint visus mūsų dvasinius priešus, padėdamas mums visa nugalinčio tikėjimo, vilties, meilės ir paklusnumo dėka. Ir galiausiai, jeigu būsime ištikimi, duos mums pergalę prieš mirtį ir kapą, pažadinant mus iš mirusiųjų. Aleliuja! Koks tai Gelbėtojas! – P’30, 152.
Paralelinės citatos: Jer. 9:23,24; Mt. 23:8,10; 1 Kor. 1:18-29; Kol. 3:2;Rom. 3:21-26; 4:20-25; 5:1; 10:3-14; Jn. 17:17-19; Apd. 26:17,18; 1 Kor. 1:2; Ef. 5:25-27; Hbr. 2:11; Rom. 11:26; Lk. 4:18; Mt. 6:13; Rom. 7:24,25; 2 Tim. 4:18; Hbr. 2:15.
Giesmės: 96, 139, 167, 170, 240, 15, 178 / 104, 346, 15.
Poems of Dawn, 265; Wiersze brzasku, 248: Išlaisvinimas. Tower Reading: Z’14, 227; (R 5506).
Klausimai: Kaip šią savaitę priėmiau Jėzų kaip savo Mokytoją, savo Išteisintoją, Pašventėją ir Išgelbėtoją? Kas tam padėjo arba trukdė? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?
