Viešpats bjaurisi visais, kurie išdidūs širdyje – Pat. 16:5.
Vienas iš sunkiausių krikščionio išmėginimų yra nugalėti meilę pasaulietiškai dvasiai, kurios vadas yra išdidumas. Pasaulietiškas išdidumas, puikybė kviečia į kovą prieš tikėjimą į Dievą ir prieš paklusnumą Jam. O šį milžiną nugalės tik tie, kurie turi drąsos ir pilnai pasitikės Viešpačiu. Būtina, kad pergalė būtų tikra, todėl turime pilnai pažeminti ir užmušti išdidumą taip, kad jau niekada nebegalėtų atsikelti ir mūsų sunaikinti. Ši kova yra mūsų asmeninė, ir yra tik vienas tinkamas ginklas prieš tą milžiną, būtent, akmenėlis iš upelio – o tai yra Viešpaties žinia, parodanti mums, kas Jo akyse yra malonu ir kas Jam patinka, o taip pat užtikrinanti mus, kad tas, kuris nusižemina, bus išaukštintas, o tas, kuris išaukština save, bus pažemintas. Poetas vieną kartą taip pasakė:
„Kai baigiasi gyrimasis, pasimato tikrasis garbingumas“ –
Z’03, 329 (R 3230).
* * *
Puikybė, išdidumas tai yra perdėtas savęs vertinimas. Tai gali pasireikšti pernelyg dideliu savo vertės pajutimu, pasitikėjimu savimi, pasitenkinimu savimi ir savęs išaukštinimu. Tas, kuris turi išdidumą savo širdyje, myli tuos bruožus savyje, nors visada niekina juos pas kitus. Tokia dvasia nuveda iki to, kad menkiname kitus. Krikščioniui tai yra viena iš pavojingiausių ypatybių. Ji padaro taip, kad šis asmuo nebesugeba pasakyti kokio nors gero žodžio, ar atlikti gero darbo. Tai atitolina mus nuo Dievo, Kristaus ir brolių. Tokio asmens Dievas negali panaudoti Savo tikslams. Žinodamas jų blogas širdis, Dievas jiems priešinasi ir nustumia juos į šalį, o jei pasirodo visai nepataisomi, atmeta juos, pasibjaurėdamas jais – P’32, 136.
Paralelinės citatos: 1 Sam. 2:3; Ps. 10:2-7,11; Pat. 3:32; 6:16-19; 11:20;12:22; 15:8,9,26; 21:27; 24:9; 28:9; 29:27; Jer. 9:23,24; 13:15; Mk.7:21,22; 2 Tim. 3:2; Jok. 4:6; 1 Jn. 2:16.
Giesmės: 125, 95, 130, 136, 145, 183, 198 / 462, 443, 347a.
Poems of Dawn, 299; Wiersze brzasku, 293: Puikybė eina prieš sunaikinimą.
Tower Reading: Z’12, 110; (R 5000).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau išdidus ar nuolankus? Kokiu būdu tokiu tapau? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?
