Ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi, jei kas nori būti pasaulio draugas, tas pasidaro Dievo priešas – Jok. 4:4.
Dievas apgalvotai taip sutvarkė dalykus, kad Jo žmonės turėtų pasirinkti: Dievo draugystę ir bendravimą arba pasaulio draugystę, ir vieną kurią iš jų prarasti. Nes tie dalykai, kuriuos Viešpats myli, yra nemalonūs žmonėms, prisirišusiems prie dabartinio pasaulio, tačiau tie dalykai, kuriuos pasaulis myli yra blogi darbai ir blogos mintys, piktos kalbos, tai yra pasibjaurėjimas Viešpaties akyse. Tie, kurie šiuos dalykus myli ir praktikuoja, praranda draugystę su Juo – jie neturi Jo Dvasios. „O jei kuris Kristaus Dvasios neturi, tas nėra Jo” – Z’99, 70 (R 2442).
* * *
Šio pasaulio draugystė reiškia geros valios, pritarimo ir pasitikėjimo suteikimą kitiems nuo tų asmenų, kurie yra taikoje su dabartine daiktų tvarka. Kadangi dabartinė tvarka nesuderinama su Dievo charakterio ir valdymo principais, tai pasaulis Viešpaties žmonėms nerodo savo draugystės, o apdovanoja tuos, kurie myli dabartinę tvarką. Pasauliečiai savo širdyse nedraugiškai nusistatę Dievo atžvilgiu. O kadangi nėra draugystės tarp Dievo ir jų, tai norėdami laimėti pasaulio draugystę, neišvengiamai tapsime nesantaikoje su Dievu. Tokia kaina draugystės su pasauliu yra pernelyg didelė – P’32, 136.
Paralelinės citatos: 1 Sam. 8:19,20; Ps. 49:16-18; 73:2-22; Pam. 2:1-12; 11:9,10; Mt. 16:26; Lk. 8:14; Jn. 15:19; Rom. 12:2; 1 Kor. 7:29-31; 2 Tim. 3:2-8; 1 Jn. 2:15-17.
Giesmės: 312, 48, 97, 109, 115, 162, 192 / 102, 433, 317.
Poems of Dawn, 48; Wiersze brzasku, 40: Vienišas kelias. Tower Reading: Z’11, 56; (R 4765).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau pasaulietis, ar dvasingas? Kodėl tokiu buvau? Kokiu būdu tokiu tapau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 15Turėkite tikėjimą Dievu – Mk. 11:22.
Nuo tada, kai tapome Viešpaties pasekėjais, mūsų kasdieniniai išbandymai yra valdomi ir sergimi nematoma jėga tam, kad mes, kaip mokiniai Kristaus mokykloje, būtume vis daugiau ir daugiau Jo mokomi ir ugdytume Dvasios malones, o ypatingai tikėjimą. Tikriausiai dabartiniu metu nesugebame pilnai įvertinti tai, koks svarbus yra tikėjimas. Atrodo, kad tikėjimas tai yra vienintelis dalykas, ko Viešpats dabartiniu metu ypač ieško pas tuos, kurie pakviesti tapti Jo pasekėjais. Todėl, priklausomai nuo mūsų tikėjimo, galėsime džiaugtis net ir varguose. Negalime džiaugtis iš vargų, bet galime džiaugtis ta mintimi, kurią duoda tikėjimas, o būtent, kad tas „mūsų trumpalaikis, lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžiną šlovę” – Z’04, 59 (R 3324).
* * *
Tikėjimas, tai kokio nors asmens ar daikto įvertinimas protu ir pasitikėjimas juo visa širdimi. Krikščioniškas tikėjimas – tai Dievo ir Kristaus įvertinimas protu ir pasitikėjimas Jais. Jie tiki Dievu ir Kristumi ir pasitiki Jais pasiremdami tuo, kas pateikta Šventajame Rašte: apie Dievo ir Kristaus asmenis, Jų charakterius, žodžius ir apie Jų darbus. Dievas ir Kristus įrodė, kad visais šiais atžvilgiais Jais galime pilnai pasikliauti, todėl Jie verti mūsų pasitikėjimo. Mūsų patirtis daugybėje atvejų parodė, kad tai yra tiesa. Todėl Jėzus pilnai gali, nepadarydamas jokios, net ir mažiausios žalos mums, kviesti bei raginti mus pasitikėti Tėvu ir Juo – P’36, 110-111.
Paralelinės citatos: Joz. 1:9; 2 Kron. 15:7; 20:20; 32:7,8; Neh. 4:14; Jobo 35:14; Ps. 4:5; 27:14; 31:19,24; 37:3,5,7,39,40; 55:23; 115:9,11; Pat. 3:5, 6; Mt. 17:20.
Giesmės: 56, 93, 87, 176, 12, 104, 106 / 450, 345, 342.
Poems of Dawn, 103; Wiersze brzasku, 92: Pasišventusių malda. Tower Reading: Z’14, 282; (R 5539).
Klausimai: Ar šią savaitę parodžiau tikėjimą? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
