Ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi, jei kas nori būti pasaulio draugas, tas pasidaro Dievo priešas – Jok. 4:4.
Dievas apgalvotai taip sutvarkė dalykus, kad Jo žmonės turėtų pasirinkti: Dievo draugystę ir bendravimą arba pasaulio draugystę, ir vieną kurią iš jų prarasti. Nes tie dalykai, kuriuos Viešpats myli, yra nemalonūs žmonėms, prisirišusiems prie dabartinio pasaulio, tačiau tie dalykai, kuriuos pasaulis myli yra blogi darbai ir blogos mintys, piktos kalbos, tai yra pasibjaurėjimas Viešpaties akyse. Tie, kurie šiuos dalykus myli ir praktikuoja, praranda draugystę su Juo – jie neturi Jo Dvasios. „O jei kuris Kristaus Dvasios neturi, tas nėra Jo” – Z’99, 70 (R 2442).
* * *
Šio pasaulio draugystė reiškia geros valios, pritarimo ir pasitikėjimo suteikimą kitiems nuo tų asmenų, kurie yra taikoje su dabartine daiktų tvarka. Kadangi dabartinė tvarka nesuderinama su Dievo charakterio ir valdymo principais, tai pasaulis Viešpaties žmonėms nerodo savo draugystės, o apdovanoja tuos, kurie myli dabartinę tvarką. Pasauliečiai savo širdyse nedraugiškai nusistatę Dievo atžvilgiu. O kadangi nėra draugystės tarp Dievo ir jų, tai norėdami laimėti pasaulio draugystę, neišvengiamai tapsime nesantaikoje su Dievu. Tokia kaina draugystės su pasauliu yra pernelyg didelė – P’32, 136.
Paralelinės citatos: 1 Sam. 8:19,20; Ps. 49:16-18; 73:2-22; Pam. 2:1-12; 11:9,10; Mt. 16:26; Lk. 8:14; Jn. 15:19; Rom. 12:2; 1 Kor. 7:29-31; 2 Tim. 3:2-8; 1 Jn. 2:15-17.
Giesmės: 312, 48, 97, 109, 115, 162, 192 / 102, 433, 317.
Poems of Dawn, 48; Wiersze brzasku, 40: Vienišas kelias. Tower Reading: Z’11, 56; (R 4765).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau pasaulietis, ar dvasingas? Kodėl tokiu buvau? Kokiu būdu tokiu tapau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 10Jokia nešvanki kalba teneišeina iš jūsų burnos, tik tokia, kuri tinka reikiamam ugdymui, kad duotų naudos klausytojams – Ef. 4:29.
Žmogus, turintis blogą polinkį apkalboms, remiasi savo sąžine tvirtindamas, kad visada reikia sakyti tiesą ir teisinasi, kad Dievas visai negalvojo, jog tiesos sakymas yra apkalba, bet, kai smerkė apkalbą ir šmeižtą, kaip kūno ir šėtono darbus, tai Dievas turėjo mintyje apgaulingus, neteisingus pasakymus. Tokia nuomonė yra labai klaidinga. Apkalba yra apkalba, nesvarbu, ar būtų sakoma tiesa ar apgaulė, ir tai pripažįsta ne tik Dievo įstatymas, bet taip pat ir civilizuotų žmonių įstatymai. Apkalba yra visa tai, kas kalbama norint kitam pakenkti, visai nežiūrint į tai, ar tai yra tiesa ar apgaulė, o žmonių įstatymai sutinka su Dievo įstatymu, kad toks kenkimas kitam yra blogis – Z’99, 70 (R 2442).
* * *
Sugadintam žmonių bendravimui turi įtakos kiekviena kalba, kurios polinkis yra žeminti kitus fiziniu, protiniu, moraliniu ir religiniu atžvilgiu. Tiek daug yra tokių kalbų, kad pasipriešindami joms turime būti budrūs ir atremti jų įtakas. Būdami žemės druska, turėtume išsakyti tik tokias mintis, kurios turi stiprinančią, atgaivinančią, apsaugojančią įtaką mūsų žmogiškiems kūnams, protams ir širdims. Žodžiai turi didžiausią galią pasaulyje, bet patys galingiausi ir turintys didžiausią įtaką yra tie žodžiai, kurie išreiškia Dievo mintis. Kiek tai yra įmanoma, kalbėkime tik Dievo mintis, kurios taps palaima visoms gerai nusiteikusioms, paruoštoms širdims – P’36, 110.
Paralelinės citatos: Ps. 5:9; 52:2; 73:7-9; 1 Kor. 15:33; Ef. 5:3,4;Kol. 3:8; 4:6; 1 Tes. 5:11; Kol. 3:16; Įst. 6:6,7; Mal. 3:16,17; Pat. 15:7;Mt. 12:36,37; Tit. 3:2; Jok. 3:2-8; 4:11; 1 Pet. 2:1.
Giesmės: 116, 154, 275, 122, 49, 44, 296 / 470, 474, 381.
Poems of Dawn, 106; Wiersze brzasku, 96: Mūsų artimas draugas Jėzus. Tower Reading: Z’11, 62; (R 4770).
Klausimai: Kaip aš šią savaitę kalbėjau? Kodėl taip kalbėjau?Kokios buvo viso to pasekmės?
