Bet aš drausminu savo kūną ir jį pavergiu, kad … pats nepasidaryčiau atmestinas – 1 Kor. 9:27.
Žmogaus kūnas turi tam tikrą polinkį prisikelti iš būsenos, palaikytos mirusia. Todėl nauja prigimtis turi pastoviai budėti, kad turėtų kontrolę, kovotų gerą tikėjimo kovą ir gautų apdovanojimą, kaip nugalėtoja. Tokia naujo proto kova su kūnu yra vadinama gera kova todėl, kad kovojama su savo asmeninės puolusios prigimties nuodėmėmis ir silpnybėmis. Tai tikėjimo kova todėl, kad visas krikščionio gyvenimas, tai gyvenimas tikėjimu, kaip tai apibūdina Apaštalas: „Mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu”. Tai tikėjimo kova todėl, kad niekas nepajėgtų kovoti su savo kūnu ir jo polinkiais, geismais, jeigu neugdytų tikėjimo Dievo pažadais ir nepasitikėtų Viešpačiu, savo Padėjėju – Z’03, 425 (R 3272).
* * *
Yra tam tikras skirtumas tarp kūno griežto drausminimo ir paėmimo jo į nelaisvę. Drausminame savo kūną tada, kai žlugdome jo pastangas mus valdyti, kai atitraukiame savo žemiškus jausmus, atskirdami juos nuo kūno tikslų ir nepasiduodame jo puolimams. Paimame savo kūną į nelaisvę tada, kai mūsų nauja širdis, protas ir valia priverčia jį ir pavergia tam tikslui, kad vykdytų Dievo valią, tarnautų Tiesai, teisingumui ir šventumui. Tie abu dalykai turi būti daromi, jeigu norime gauti mūsų pašaukimo apdovanojimą. Nors dar kiti dalykai turi būti įvykdyti, kad galėtume gauti amžiną gyvenimą, tačiau šie du yra būtini norint nugalėti. Jei kas šiame dalyke apsileidžia, tas nenugalės – praras apdovanojimą – P’36, 110.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 9:25,26; 2 Kor. 6:4,5; Rom. 8:13; Apd. 1:25; 2 Pet. 2:15; Ef. 4:22; Kol. 3:5; Jer. 6:30; Lk. 9:25; 2 Kor. 13:5,6.
Giesmės: 78, 47, 4, 8, 114, 150, 196 / 474, 135, 456.
Poems of Dawn, 48; Wiersze brzasku, 40: Vienišas kelias. Tower Reading: Z’15, 296; (R 5777).
Klausimai: Kaip mano šios savaitės išgyvenimai atitiko šį tekstą? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 3Aš noriu gailestingumo, o ne aukos, ir Dievo pažinimo labiau, nei deginamųjų aukų – Ozėjo 6:6.
Tas, kuris atiduoda savo valią ir savo širdį Viešpačiui, atiduoda viską. O tas, kuris neatiduoda savo valios, kuris nėra paklusnus Viešpačiui širdimi, negali aukoti Viešpačiui aukos, kuri galėtų būti priimta. „Paklusnumas yra geriau nei auka” – tai pamoka, kurią visi pasišventusieji Jėzuje Kristuje turėtų giliai įrašyti į savo širdis. Būtina turėti taip pat ir paklusnumo dvasią, o kiekvienas turintis šią dvasią, ne vien bus paklusnus Dievo valiai, bet taip pat stengsis vis geriau pažinti tą valią, kad galėtų jai paklusti. Būtent apie šią klasę Šventasis Raštas skelbia: „Kai Tavo žodžiai buvo man duoti, juosius ryte prarijau”, o mūsų Viešpats taip sako: „Man patinka vykdyti Tavo valią, mano Dieve; Tavo įstatymas yra mano širdyje” – Z’03, 220 (R 3224).
* * *
Gailestingumas yra užuojauta, atnešanti palengvėjimą nelaimingiems. Aukojimas ir deginamoji auka šioje eilutėje nurodo į karštligišką veiklą, priešingą Tiesai ir jos Dvasiai. Pažinimas gautas nuo Dievo – tai Dievo Tiesa. Neturėtume galvoti, kad tai reiškia, jog Viešpats nenori mūsų tarnavimo. Bet veikiau, jog Viešpats labiau norėtų, kad išsaugotume Tiesą ir jos užuojautos dvasią mūsų širdyse net ir tada, kai esame atstumti nuo tarnybos, nei uoliai tarnautume prieš Tiesą ir jos Dvasią. Gailestingas ir protingas šventasis Viešpačiui labiau patinka nei aktyvus ir neišmanantis darbininkas, kuris savo charakteriu nėra dievobaimingas ir pamaldus. Sujungimas gailestingumo, tarnybos ir pažinimo bei žinių sudaro idealą, kurio mes turime siekti – P’36, 109, 110.
Paralelinės citatos: 1 Sam. 15:22; Ps. 50:7-15; Pam. 4:17; Iz. 1:10-20; 58; Mt. 12:7; Mich. 6:6-8; Jer. 7:21-28; Dan. 4:27; Am. 5:21-26; Mt. 5:7; 9:13; Pat. 21:3; Mk. 12:33; Oz. 4:1; 6:6; 1 Kron. 29:9; Jer. 22:16; 1 Jn. 2:3; 3:6.
Giesmės: 154, 22, 49, 160, 134, 299, 326 / 314, 347a, 104
Poems of Dawn, 160; Wiersze brzasku, 149: Apsunkinti tarnyba. Tower Reading: Z’13, 275; (R 5309).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
