Bet aš drausminu savo kūną ir jį pavergiu, kad … pats nepasidaryčiau atmestinas – 1 Kor. 9:27.
Žmogaus kūnas turi tam tikrą polinkį prisikelti iš būsenos, palaikytos mirusia. Todėl nauja prigimtis turi pastoviai budėti, kad turėtų kontrolę, kovotų gerą tikėjimo kovą ir gautų apdovanojimą, kaip nugalėtoja. Tokia naujo proto kova su kūnu yra vadinama gera kova todėl, kad kovojama su savo asmeninės puolusios prigimties nuodėmėmis ir silpnybėmis. Tai tikėjimo kova todėl, kad visas krikščionio gyvenimas, tai gyvenimas tikėjimu, kaip tai apibūdina Apaštalas: „Mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu”. Tai tikėjimo kova todėl, kad niekas nepajėgtų kovoti su savo kūnu ir jo polinkiais, geismais, jeigu neugdytų tikėjimo Dievo pažadais ir nepasitikėtų Viešpačiu, savo Padėjėju – Z’03, 425 (R 3272).
* * *
Yra tam tikras skirtumas tarp kūno griežto drausminimo ir paėmimo jo į nelaisvę. Drausminame savo kūną tada, kai žlugdome jo pastangas mus valdyti, kai atitraukiame savo žemiškus jausmus, atskirdami juos nuo kūno tikslų ir nepasiduodame jo puolimams. Paimame savo kūną į nelaisvę tada, kai mūsų nauja širdis, protas ir valia priverčia jį ir pavergia tam tikslui, kad vykdytų Dievo valią, tarnautų Tiesai, teisingumui ir šventumui. Tie abu dalykai turi būti daromi, jeigu norime gauti mūsų pašaukimo apdovanojimą. Nors dar kiti dalykai turi būti įvykdyti, kad galėtume gauti amžiną gyvenimą, tačiau šie du yra būtini norint nugalėti. Jei kas šiame dalyke apsileidžia, tas nenugalės – praras apdovanojimą – P’36, 110.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 9:25,26; 2 Kor. 6:4,5; Rom. 8:13; Apd. 1:25; 2 Pet. 2:15; Ef. 4:22; Kol. 3:5; Jer. 6:30; Lk. 9:25; 2 Kor. 13:5,6.
Giesmės: 78, 47, 4, 8, 114, 150, 196 / 474, 135, 456.
Poems of Dawn, 48; Wiersze brzasku, 40: Vienišas kelias. Tower Reading: Z’15, 296; (R 5777).
Klausimai: Kaip mano šios savaitės išgyvenimai atitiko šį tekstą? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 5Nes ta yra Dievo valia [liečianti jus], jūsų šventėjimas – 1 Tes. 4:3.
Kada kreipiamės į Šventąjį Raštą, norėdami įsitikinti, kokia ir kas yra Dievo valia, sužinome, kad didysis darbas, kokio Dievas iš mūsų reikalauja, nėra tai darbas dėl kitų, bet darbas susijęs su mumis pačiais, darbas paimant save į nelaisvę, nugalint save, valdant ir tvardant save. Todėl visa kita – mūsų tarnavimas tikėjimo šeimynai, liudijimas ir darymas gera visiems žmonėms, atliekant per savo krašto ir užsienio misijas ir t. t. – visa tai padeda tam pagrindiniam darbui, atliekamam mumyse. Apaštalas Paulius, pagautas įkvėpimo pasakė, kad nors mes ir skelbtume kitiems Evangeliją iškalbingiausiai, ir nors mes visą savo turtą atiduotumėm vargšams bei neturtingiems pamaitinti, arba taptume kankiniais dėl gerų darbų, bet neturėtume meilės, tos Kristaus ir Tėvo dvasios, išugdytos mumyse, kaip pagrindinės mūsų gyvenimo taisyklės, tai Dievo akyse būtume niekas – Z’99, 4 (R 2411).
* * *
Šventėjimas, pašventimas savęs, reiškia atsiskyrimą nuo savęs ir pasaulio bei atsidavimą Dievo tarnybai. Visiškas pasišventimas išugdys mumyse charakterį, panašų į Dangiškojo Tėvo charakterį. Dievo valia Jo vaikams – tai charakterio ugdymas į Dievo panašumą, kaip labai svarbus darbas. Kiekvienas, kuris pašaukimo ir išrinkimo metu pasiduoda Dievo valiai, galiausiai taps tokiu, kokiu yra Dievas dvasinio egzistavimo lygyje, o tuo metu, kai Kristus bus Tarpininkas, toks atsidavimas bus apdovanotas tobulu žemišku gyvenimu – P’36, 14.
Paralelinės citatos: Kun. 20:7,8; Mich. 6:8; Jn, 17:17; Apd, 20:32; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Ef. 5:10,26,27; 1 Tes. 5:23; 2 Tes. 2:13; Tit. 3:5,6; Hbr. 2:10; 10:10,14; 13:12; 1 Pet. 1:22; Judo 1.
Giesmės: 125, 4, 198, 78, 114, 74, 196 / 452, 468, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas.
Tower Reading: Z’16,99; (R 5876).
Klausimai: Kokį šią savaitę turėjau išbandymą, kuris skatintų dar labiau pasišvęsti? Kaip elgiausi šiuose išbandymuose? Kokios turėjau naudos iš šių išbandymų?
