Bet aš drausminu savo kūną ir jį pavergiu, kad … pats nepasidaryčiau atmestinas – 1 Kor. 9:27.
Žmogaus kūnas turi tam tikrą polinkį prisikelti iš būsenos, palaikytos mirusia. Todėl nauja prigimtis turi pastoviai budėti, kad turėtų kontrolę, kovotų gerą tikėjimo kovą ir gautų apdovanojimą, kaip nugalėtoja. Tokia naujo proto kova su kūnu yra vadinama gera kova todėl, kad kovojama su savo asmeninės puolusios prigimties nuodėmėmis ir silpnybėmis. Tai tikėjimo kova todėl, kad visas krikščionio gyvenimas, tai gyvenimas tikėjimu, kaip tai apibūdina Apaštalas: „Mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu”. Tai tikėjimo kova todėl, kad niekas nepajėgtų kovoti su savo kūnu ir jo polinkiais, geismais, jeigu neugdytų tikėjimo Dievo pažadais ir nepasitikėtų Viešpačiu, savo Padėjėju – Z’03, 425 (R 3272).
* * *
Yra tam tikras skirtumas tarp kūno griežto drausminimo ir paėmimo jo į nelaisvę. Drausminame savo kūną tada, kai žlugdome jo pastangas mus valdyti, kai atitraukiame savo žemiškus jausmus, atskirdami juos nuo kūno tikslų ir nepasiduodame jo puolimams. Paimame savo kūną į nelaisvę tada, kai mūsų nauja širdis, protas ir valia priverčia jį ir pavergia tam tikslui, kad vykdytų Dievo valią, tarnautų Tiesai, teisingumui ir šventumui. Tie abu dalykai turi būti daromi, jeigu norime gauti mūsų pašaukimo apdovanojimą. Nors dar kiti dalykai turi būti įvykdyti, kad galėtume gauti amžiną gyvenimą, tačiau šie du yra būtini norint nugalėti. Jei kas šiame dalyke apsileidžia, tas nenugalės – praras apdovanojimą – P’36, 110.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 9:25,26; 2 Kor. 6:4,5; Rom. 8:13; Apd. 1:25; 2 Pet. 2:15; Ef. 4:22; Kol. 3:5; Jer. 6:30; Lk. 9:25; 2 Kor. 13:5,6.
Giesmės: 78, 47, 4, 8, 114, 150, 196 / 474, 135, 456.
Poems of Dawn, 48; Wiersze brzasku, 40: Vienišas kelias. Tower Reading: Z’15, 296; (R 5777).
Klausimai: Kaip mano šios savaitės išgyvenimai atitiko šį tekstą? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 7Jis keikiamas, neatsakė keiksmu – 1 Pet. 2:23.
Jėzaus priešai plūdo ir keikė Jį ne todėl, kad rado Jame tikrą ir teisingą priežastį, dėl kurios galėtų plūsti, nei todėl, kad jie buvo tokie tobuli, jog Jėzus negalėtų rasti juose nieko kas verta plūdimo. Jis buvo pilnai atsidavęs Dievo valiai ir todėl galėjo pakelti žmonių pajuoką ir plūdimą ir atlaikyti tai nuolankiai ir kantriai, atsimindamas,
kad tam ir buvo pašauktas. Jėzus kantriai tai atlaikė, išmoko pamokas, įrodė Savo ištikimumą, ištobulino ir parodė tikrą charakterį, atjautė ir parodė gailestį dėl jų aklumo, tamsumo ir nežinojimo, o taip pat Savo meilę žmonėms– Z’01, 298 (R 2877).
* * *
Plūsti reiškia neteisingai ir nederamai kalbėti ir kenkti, daryti nemalonius dalykus kitiems. Kada Jėzų pasmerkė mirčiai, ypatingai Jį plūdo kareiviai iš Kajafo ir Piloto rūmų, bei žmonės ir kareiviai pakeliui į Kalvariją ir prie jos. Ir nors Jis nenusipelnė, o jie nusipelnė smerkimo, užgauliojimų, Jėzus jiems neatsakė tuo pačiu. Be abejo, šėtonas stengėsi, kad jų bjaurūs žodžiai ir poelgiai liktų Jėzaus mintyse, stengėsi sužadinti Jame plūstančią dvasią, blogus žodžius ir poelgius. Tame šėtonas apsigavo, kadangi mūsų brangus Atpirkėjas „nieku versdamas gėdą”, nepriklausomai nuo jų plūdimo, pripažino tai, kaip mažareikšmį dalyką ir sukoncentravo Savo valią tam, kad patiktų Tėvui. Šiuo atveju, ir kitais, mūsų palaimintasis Viešpats yra mums sektinu pavyzdžiu. Į visokius plūdimus ir šmeižimus, kurie krenta ant mūsų, į visokias ateinančias pagundas, kad palenkti mus atsakyti plūdimu už plūdimą, kaip ir Jis „nieku versdami gėdą”, sukoncentruokime mūsų valią tam, kad patiktume Viešpačiui, neatsižvelgiant į piktžodžiavimus, plūdimus ir šmeižtus, kurie ant mūsų ateina – P’33,177.
Paralelinės citatos: Mt. 26:65; 27:13,27-30,39-44,49; Ps. 22:6,7,16,17; 31:11-13; 35:20,21; 71:10,11,109:25; Iz. 50:6; 53:7; Hbr. 12:3.
Giesmės: 168, 5, 28, 132, 190, 325, 326 / 15, 380, 123.
Poems of Dawn, 22; Wiersze brzasku, 10: Papasakok man apie Mokytoją.
Tower Reading: Z’13, 35; (R 5172).
Klausimai: Ar šis tekstas man šią savaitę buvo svarbus? Kokiose situacijose ir kokiuose išbandymuose?
