Bet aš drausminu savo kūną ir jį pavergiu, kad … pats nepasidaryčiau atmestinas – 1 Kor. 9:27.
Žmogaus kūnas turi tam tikrą polinkį prisikelti iš būsenos, palaikytos mirusia. Todėl nauja prigimtis turi pastoviai budėti, kad turėtų kontrolę, kovotų gerą tikėjimo kovą ir gautų apdovanojimą, kaip nugalėtoja. Tokia naujo proto kova su kūnu yra vadinama gera kova todėl, kad kovojama su savo asmeninės puolusios prigimties nuodėmėmis ir silpnybėmis. Tai tikėjimo kova todėl, kad visas krikščionio gyvenimas, tai gyvenimas tikėjimu, kaip tai apibūdina Apaštalas: „Mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu”. Tai tikėjimo kova todėl, kad niekas nepajėgtų kovoti su savo kūnu ir jo polinkiais, geismais, jeigu neugdytų tikėjimo Dievo pažadais ir nepasitikėtų Viešpačiu, savo Padėjėju – Z’03, 425 (R 3272).
* * *
Yra tam tikras skirtumas tarp kūno griežto drausminimo ir paėmimo jo į nelaisvę. Drausminame savo kūną tada, kai žlugdome jo pastangas mus valdyti, kai atitraukiame savo žemiškus jausmus, atskirdami juos nuo kūno tikslų ir nepasiduodame jo puolimams. Paimame savo kūną į nelaisvę tada, kai mūsų nauja širdis, protas ir valia priverčia jį ir pavergia tam tikslui, kad vykdytų Dievo valią, tarnautų Tiesai, teisingumui ir šventumui. Tie abu dalykai turi būti daromi, jeigu norime gauti mūsų pašaukimo apdovanojimą. Nors dar kiti dalykai turi būti įvykdyti, kad galėtume gauti amžiną gyvenimą, tačiau šie du yra būtini norint nugalėti. Jei kas šiame dalyke apsileidžia, tas nenugalės – praras apdovanojimą – P’36, 110.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 9:25,26; 2 Kor. 6:4,5; Rom. 8:13; Apd. 1:25; 2 Pet. 2:15; Ef. 4:22; Kol. 3:5; Jer. 6:30; Lk. 9:25; 2 Kor. 13:5,6.
Giesmės: 78, 47, 4, 8, 114, 150, 196 / 474, 135, 456.
Poems of Dawn, 48; Wiersze brzasku, 40: Vienišas kelias. Tower Reading: Z’15, 296; (R 5777).
Klausimai: Kaip mano šios savaitės išgyvenimai atitiko šį tekstą? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 4Bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį – Flp. 2:7.
Taip, kaip nė vienas žmogus negali tarnauti dviem ponams ir juos abu patenkinti, nei abiejų atžvilgiu elgtis teisingai, kai jų interesai yra priešingi, taip ir mes, negalime patikti Dievui, tarnauti Jam ir teisingumui, ir tuo pačiu metu patikti priešininkui, „šio pasaulio kunigaikščiui”, kuris karaliauja dabartinės dispensacijos metu bei patikti tiems, kurie sutinka su juo. Visi Dievui pasišventę žmonės, kurie nori krauti savo turtus danguje ir būti turtingi Dievuje, turi noriai sutikti su tuo, kad bus nepopuliarūs tarp tų, kurie nėra pasišventę ir kurie, nesvarbu kokį jie turi išpažinimą, iš tikrųjų tarnauja mamonai, savanaudiškumui, dabartiniam gyvenimui, nepašvenčia tų reikalų, kad galėtų pasiekti Karalystę – Z’00, 318 (R 2715).
* * *
Ši eilutė, bei einančios prieš tai ir einančios po jos, kai yra teisingai išverstos, priklauso pačioms stipriausioms eilutėms Biblijoje, parodančioms, kad Jėzus ne tik kad nebuvo Visagalinčiu Dievu Tėvu, bet ir atsisakė Savo prigimties ir pareigų, t. y. tai, ką turėjo prieš ateidamas ant žemės, kad taptų žmogumi; ir todėl, kai gyveno ant žemės, nebuvo Dievu-žmogumi, bet prieš Jo pradėjimą iš Dvasios buvo tik tobulu, nenuodėmingu žmogumi. Pasakymas „bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį”, teisingai išverstas reiškia, kad atsisakė Savo prigimties, kurią turėjo prieš ateidamas ant žemės ir Savo pareigų su visa jų garbe; o pasakymas „pasidarydamas toks pat, kaip žmonės“ reiškia, jog Jis priėmė žmogišką prigimtį. Tokiu būdu, tapo prigimtimi ir charakteriu tiksliu Tėvo Adomo ekvivalentu, atitikmeniu, o tai leido Jam tapti Išpirka už Adomą ir jo giminę – P’26, 156, 157.
Paralelinės citatos: Jn. 1:14; 2 Kor. 8:9; Hbr. 2:9-18; Rom. 5:18,19; Iz.
42:1; 52:13-15; 53:11; Mt. 20:27,28; Lk. 22:27; Jn. 13:14.
Giesmės: 168, 167, 308, 96, 139,166, 141 / 450, 135, 415.
Poems of Dawn, 27; Wiersze brzasku, 15: Kristus jumyse. Tower Reading: Z’16, 35; (R 5842).
Klausimai: Kaip mane paveikė Kristaus nusižeminimas šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl?
