Bet aš drausminu savo kūną ir jį pavergiu, kad … pats nepasidaryčiau atmestinas – 1 Kor. 9:27.
Žmogaus kūnas turi tam tikrą polinkį prisikelti iš būsenos, palaikytos mirusia. Todėl nauja prigimtis turi pastoviai budėti, kad turėtų kontrolę, kovotų gerą tikėjimo kovą ir gautų apdovanojimą, kaip nugalėtoja. Tokia naujo proto kova su kūnu yra vadinama gera kova todėl, kad kovojama su savo asmeninės puolusios prigimties nuodėmėmis ir silpnybėmis. Tai tikėjimo kova todėl, kad visas krikščionio gyvenimas, tai gyvenimas tikėjimu, kaip tai apibūdina Apaštalas: „Mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu”. Tai tikėjimo kova todėl, kad niekas nepajėgtų kovoti su savo kūnu ir jo polinkiais, geismais, jeigu neugdytų tikėjimo Dievo pažadais ir nepasitikėtų Viešpačiu, savo Padėjėju – Z’03, 425 (R 3272).
* * *
Yra tam tikras skirtumas tarp kūno griežto drausminimo ir paėmimo jo į nelaisvę. Drausminame savo kūną tada, kai žlugdome jo pastangas mus valdyti, kai atitraukiame savo žemiškus jausmus, atskirdami juos nuo kūno tikslų ir nepasiduodame jo puolimams. Paimame savo kūną į nelaisvę tada, kai mūsų nauja širdis, protas ir valia priverčia jį ir pavergia tam tikslui, kad vykdytų Dievo valią, tarnautų Tiesai, teisingumui ir šventumui. Tie abu dalykai turi būti daromi, jeigu norime gauti mūsų pašaukimo apdovanojimą. Nors dar kiti dalykai turi būti įvykdyti, kad galėtume gauti amžiną gyvenimą, tačiau šie du yra būtini norint nugalėti. Jei kas šiame dalyke apsileidžia, tas nenugalės – praras apdovanojimą – P’36, 110.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 9:25,26; 2 Kor. 6:4,5; Rom. 8:13; Apd. 1:25; 2 Pet. 2:15; Ef. 4:22; Kol. 3:5; Jer. 6:30; Lk. 9:25; 2 Kor. 13:5,6.
Giesmės: 78, 47, 4, 8, 114, 150, 196 / 474, 135, 456.
Poems of Dawn, 48; Wiersze brzasku, 40: Vienišas kelias. Tower Reading: Z’15, 296; (R 5777).
Klausimai: Kaip mano šios savaitės išgyvenimai atitiko šį tekstą? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 13Pats šėtonas apsimeta šviesos angelu. Taigi nieko ypatinga, jei ir jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Jų galas bus toks, kokie jų darbai – 2 Kor. 11:14,15.
Jeigu kas paklaustų, kaip tai gali būti, kad šėtonas suinteresuotas daryti gerus darbus? Mes atsakome, jog priešininkas, priimdamas geradario ir šviesos angelo rūbą, nedaro tai tam, kad atvestų pasaulį prie Šviesos, prie Kristaus kryžiaus ir Biblijos, bet priešingai – kad nuvestų į šalį nuo šių dalykų, o atvestų prie kitos išgelbėjimo vilties, prie kito mokytojo, kad suvedžioti ir apgauti, jeigu būtų įmanoma, net ir išrinktuosius. Ir atsiminkime, kad mūsų Viešpaties žodis nurodo, jog tuo metu, kai taip vyks, ir kai šėtonas išvarys šėtoną bei gydys ligas, bus tai akivaizdus įrodymas, kad jo sostas svyruoja ir artėja į pabaigą, griūna – kad, kitais žodžiais sakant, tai paskutinės šėtono pastangos suvedžioti ir apgauti žmones – Z’99, 62 (R 2667).
* * *
Šėtone mes turime priešą, kuris išbando mūsų širdis. Kai turime konfliktą su juo, tai patys be Dievo pagalbos, būtume kaip nykštukai milžino rankose, nes jis yra labai klastingas. Jis yra tiek klastingas, kad gali blogį parodyti kaip gėrį, o gėrį kaip blogį, ir realizuodamas savo savanaudiškus tikslus padaro taip, kad jo tarnai atrodytų kaip teisingumo tarnai, ir kad galėtų, jei būtų įmanoma, suvedžioti net išrinktuosius. Todėl turime būti labai budrūs ir atidūs jo ir jo tarnų intrigų atžvilgiu, kurios visada yra apgaulingos – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Pr. 3:1-5,13-15; Jn. 8:44; 2 Kor. 11:3,4,13; 2 Tes. 2:9; Apr. 12:9; 20:1-3, 7-9; Apd. 20:29-31; Rom. 16:17; Gal. 1:8; Flp. 3:18,19; 2 Tim. 3:1-9; 2 Pet. 2; 1 Jn. 4:1-6; 2 Jn. 7-10; Judo 4-19; Apr. 2:2, 13-15,20-24.
Giesmės: 49, 22, 296, 311, 315, 332, 343 / 171, 450, 345.
Poems of Dawn, 109; Wiersze brzasku, 99: Mano malda. Tower Reading: Z’15, 341; (R 5799).
Klausimai: Ar šėtonas ir jo tarnai šią savaitę siekė mane apgauti? Kaip? Ar aš pasidaviau, ar nugalėjau? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
