Savo ištverme išlaikykite savo sielas – Lk. 21:19.
Apaštalas sako: „Kantrumas turi būti tobulas savo darbu, kad jūs būtumėte tobuli ir pabaigti, kuriems nieko netrūksta”. Todėl yra aišku, kad ši kantrybė apima savyje ir kitas charakterio malones – turi jas tam tikrame laipsnyje. Viešpaties žmonių tikėjimas turi eiti pirma kantrybės, o jų kantrybės dydis paprastai parodo jų tikėjimo dydį. Jei kuris krikščionis yra nekantrus ir neramus, tai aiškiai jam trūksta tikėjimo Viešpačiu, nes priešingu atveju jis sugebėtų ilsėtis, pasitikėti Viešpaties maloningais pažadais ir laukti, kada jie išsipildys. Panaudojęs išmintingą uolumą, darbštumą ir savo energiją, jis turėtų būti patenkintas, kad darbo rezultatus, išsipildymo laiką ir valandas paliks Viešpačiui – Z’03, 361 (R 3245).
* * *
Šis tekstas turėtų būti išverstas taip: „Savo kantrybėje išsaugokite savo sielas“. Šioje eilutėje žodis „kantrybė” graikiškame tekste reiškia pastovumą, tvirtumą, o ne ilgą iškentėjimą, pakantumą. Kantrybė tai charakterio jėga, kurios pagalba su ištverme teisingai elgdamiesi, ramiai ir linksmai pakeldami sunkumus, skubame į priekį darydami gera, tuo pačiu metu stiprindami savo savikontrolę. Šio apibrėžimo dėka, ši eilutė tampa aiški. Jėzaus priminimas skatina mus skubėti į priekį, džiaugsmingai pakeliant sunkumus, sutinkamus mūsų teisingame elgesyje darant gera. Vien tik taip darydami galėsime išsaugoti savo dvasinį gyvenimą – P’35, 117.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7-9; Pam. 7:8; Raudos 3:26,27; Lk. 8:15; Rom. 2:7; 5:3,4; 12:12; 15:4,5; Gal. 6:9; Kol. 1:10,11; 1 Tes. 1:3; Hbr. 6:12,15; 10:36; 12:1; Jok. 1:3,4; 5:7,8.
Giesmės: 267, 25, 57, 134, 307, 179, 200 / 313, 365, 468.
Poems of Dawn, 134; Wiersze brzasku, 126: Būk stiprus! Tower Reading: Z’13, 312; (R 5332).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau kantrus? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 20Ypatinga tauta, stropi geriems darbams – Tit. 2:14.
„Ypatinga tauta” – nėra ypatinga savo apranga, papročiais, kalba, nei kokia nors neprotinga, ar paika laikysena, įpročiais, bet ji ypatinga tame, kad atsiskiria nuo pasaulio ir šio pasaulio dvasios. Šie žmonės turi Kristaus dvasią – dvasią visiško pasišventimo Viešpačiui, yra atsiskyrę nuo pasaulio ir jo savanaudiškų tikslų. Jie yra ypatingi tuo, kad priima Viešpaties Žodį, kaip savo vienintelį įstatymą. Yra ypatingi tuo, kad atmeta pasaulio išmintį, kai ji nesutinka ir yra priešinga Dievo apreiškimui. Yra ypatingi tuo, kad būdami šiame pasaulyje, nėra iš šio pasaulio. Yra ypatingi tuo, kad turi aiškų tikėjimą ir elgiasi uoliai pagal šį tikėjimą. Yra ypatingi tuo, kad aukodami save nepripažįsta kitos valios, išskyrus savo Karaliaus. Taip pat, ypatingi tuo, jog žino Tiesą ir gali paaiškinti apie viltį, kurią turi, kai tuo tarpu kiti vien tik spekuliuoja, stebisi ir abejoja – Z’97, 95 (R 2127).
* * *
Dievo žmonių ypatingumas glūdi tame, kad jie atsiskiria nuo savanaudiškumo, pasaulietiškumo, nuodėmės ir klaidos, bei pasišvenčia Viešpačiui ir Jo tarnybai. Dievo žmonės yra ypatingi dėl Viešpaties todėl, kad Jis juos laiko Savo nuosavybe, yra Jam atsidavę ir pasiruošę tarnauti skelbiant Tiesą ir teisingumą. Jie, kiek leidžia galimybės, yra entuziastiškai aktyvūs teisingame poelgyje, tarnauja darydami gera visiems žmonėms, o ypatingai tikėjimo namiškiams. – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Įst. 7:6; 14:2; 26:18; Ps. 69:9; 1 Pet. 2:9; Ef. 2:10; Tit. 3:8; Gal. 6:7-10; 1 Kor. 15:58; 2 Tes. 3:13; 1 Tes. 5:15; 1 Tim. 6:18; Hbr. 13:16.
Giesmės: 275, 267, 20, 200, 78, 125, 116 / 422, 314, 203.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 159: Eik, dirbk.
Tower Reading: Z’14, 151; (R 5555).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau stropus geriems darbams, kaip tas, kuris priklauso Viešpačiui? Kokiose aplinkybėse? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
