Bet mes, stiprieji, privalome nešti silpnųjų silpnybes ir ne sau įtikti – Rom. 15:1.
Jokiu būdu neturime atsisakyti ir atsitraukti nuo principų, tačiau dažnai į savo asmenines laisves ir teises galime nekreipti dėmesio, jei tai atneš gėrį kitiems ir patiks Dievui. Apaštalas Paulius buvo pasiruošęs ginti principus bet kokia kaina (Gal. 2:5,11), tačiau atsisakyme savo laikinų teisių ir privilegijų bei laisvių Kristaus ir Bažnyčios naudai, be abejonės, jis yra kitas, po mūsų Viešpaties Jėzaus, puikus pavyzdys visai Bažnyčiai – Z’97, 75 (R 2118).
* * *
Tie, kurie yra silpni, tai mažiau ar daugiau deda savo naštas ant kitų, o tie, kurie stiprūs, visai tinkama, kad gali duoti palengvinimą silpniems, kurie yra per daug apsunkinti, net jei tai nebūtų malonu jų žmogiškajai prigimčiai. Toks yra Kristaus įstatymas mums, nes taip kaip Jis nepataikavo sau pačiam, bet nešė ir pakentė kitų sunkumus, taip ir mes turime nešti, pakęsti mūsų brolių silpnumus – P’32, 48.
Paralelinės citatos: Rom. 14; 15:2-7; 1 Kor. 8:7-13; 9:4-27; Gal. 2:20; 6:1; Mt. 16:24-26; 1 Tes. 5:10; 1 Pet. 4:2; 2 Kor. 5:15.
Giesmės: 191, 44, 134, 192, 198, 277, 279 / 379, 417, 318.
Poems of Dawn, 289; Wiersze brzasku, 279: Dievo priekalas.
Tower Reading: Z’14, 309; (R 5555).
Klausimai: Ar šią savaitę padėjau silpniesiems? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 14Nes, pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas – Mt. 12:37.
Visus mūsų išsakytus žodžius Dievas priima, kaip parodymą mūsų širdies. Jeigu mūsų žodžiai yra maištingi, nelojalūs, lengvabūdiški, su panieka, nemalonūs, nedėkingi, bedieviški ar nešvarūs, tai ir širdis yra teisiama remiantis taisykle „burna kalba tai, ko pertekusi širdis”. Kaip netobulos būtybės ne visada galime būti tobuli žodyje ir elgesyje. Nepaisant mūsų geriausių pastangų, vis tiek kartais klysime kaip žodyje, taip ir elgesyje, tačiau ir tada turime atidžiai ir ištikimai stengtis tobulai pažaboti, suvaldyti mūsų žodžius ir poelgius – Z’96, 32 (R 1937).
* * *
Žodžiai visada parodo to asmens mintis, išskyrus veidmainiškus žodžius. Taikliai ir tinkamai pasakyti žodžiai, perduodant teisingas mintis, gauna pripažinimą iš tų, kurie teisingai įvertina juos. O žodžiai niekingi, perduodantys blogas mintis, teisingai užsitarnauja pasmerkimą iš tų pusės, kurių širdys yra kilnios ir taurios. Jeigu mūsų širdys ir mintys yra geros ir teisingos, tai ir mūsų žodžiai bus geri ir teisingi, o jeigu mūsų širdys ir mintys yra blogos ir neteisingos, tai ir mūsų žodžiai bus blogi ir neteisingi – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Mt. 12:22-37; Ps. 10:7,8; 12:3,4; 34:13; 41:5- 9; 50:23; 52:2-4; 64:2-5; 77:12; 102:8; 119:13,27,46,54,172; 145:5- 7,11,12; 140:3,11; Pat. 10:11,19-21,31,32; 12:5,6,13,17-19; 15:1,4,28; 18:8,21,23; 26:20-23,28; Mt. 5:22,37; Ef. 4:25; Jok. 1:26; 3:5-10.
Giesmės: 116, 44, 70, 130, 136, 260, 272 / 188a, 433, 317.
Poems of Dawn, 282; Wiersze brzasku, 269: Ir stojo tyla.
Tower Reading: Z’14,166; (R 5470).
Klausimai: Kokius gerus ar blogus žodžius kalbėjau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės juos pasakius?
