Bet mes, stiprieji, privalome nešti silpnųjų silpnybes ir ne sau įtikti – Rom. 15:1.
Jokiu būdu neturime atsisakyti ir atsitraukti nuo principų, tačiau dažnai į savo asmenines laisves ir teises galime nekreipti dėmesio, jei tai atneš gėrį kitiems ir patiks Dievui. Apaštalas Paulius buvo pasiruošęs ginti principus bet kokia kaina (Gal. 2:5,11), tačiau atsisakyme savo laikinų teisių ir privilegijų bei laisvių Kristaus ir Bažnyčios naudai, be abejonės, jis yra kitas, po mūsų Viešpaties Jėzaus, puikus pavyzdys visai Bažnyčiai – Z’97, 75 (R 2118).
* * *
Tie, kurie yra silpni, tai mažiau ar daugiau deda savo naštas ant kitų, o tie, kurie stiprūs, visai tinkama, kad gali duoti palengvinimą silpniems, kurie yra per daug apsunkinti, net jei tai nebūtų malonu jų žmogiškajai prigimčiai. Toks yra Kristaus įstatymas mums, nes taip kaip Jis nepataikavo sau pačiam, bet nešė ir pakentė kitų sunkumus, taip ir mes turime nešti, pakęsti mūsų brolių silpnumus – P’32, 48.
Paralelinės citatos: Rom. 14; 15:2-7; 1 Kor. 8:7-13; 9:4-27; Gal. 2:20; 6:1; Mt. 16:24-26; 1 Tes. 5:10; 1 Pet. 4:2; 2 Kor. 5:15.
Giesmės: 191, 44, 134, 192, 198, 277, 279 / 379, 417, 318.
Poems of Dawn, 289; Wiersze brzasku, 279: Dievo priekalas.
Tower Reading: Z’14, 309; (R 5555).
Klausimai: Ar šią savaitę padėjau silpniesiems? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 9Taigi, kaip priėmėte Kristų Jėzų Viešpatį, taip elkitės jame, įsišakniję, statydamiesi jame ir stiprėdami tikėjimu, kaip buvote išmokyti, būdami pertekę dėkojimo – Kol. 2:6,7.
Bendrai paėmus, klaidingų doktrinų mokytojai mano, kad nėra būtina ir nepatartina būti sutvirtintiems tikėjime, nes jie galvoja, kad būti sutvirtintu tikėjime, reiškia būti fanatiku. Žinoma tai tiesa, kai kalbame apie nesąžiningus asmenis, kurie priima ir atkakliai laikosi to, ko niekada nepatvirtino nei sveika logika, nei Biblijos autoritetas. Tačiau tas, kuris nuoširdžiu tikėjimu ir pasiremdamas Dievo autoritetu, priima Jo Žodį, nėra tuo neprotingu fanatiku. Ir tik tie, kurie taip elgiasi, yra sutvirtinti Tiesoje. Skirtumas tarp stipraus, tvirto krikščionio ir fanatiko yra tas, kad vienas yra sutvirtintas Tiesoje, o kitas sutvirtintas klaidoje – Z’03, 199 (R 3215).
* * *
Mes priimame Jėzų Kristų savo Viešpačiu, atsisakydami savo valios ir priimdami Jo valią, kuri tampa mūsų asmenine valia. Taip turėtų būti visada. Esame įsišakniję Jame, nes tik iš Jo įsisaviname tai, kas patenkina mūsų būtinus poreikius. Esame statomi Jame, jeigu ugdome charakterį, panašų į Jo. Mes esame sustiprinti tikėjime pagal Jo Žodį, jeigu nepajudinami liekame Jo Žodyje. Ir jei, rodydami dėkingumą, augame šiame tikėjime, tai tampame turtingais tikėjime – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 1:12; Flp. 1:27; 1 Tes. 4:1; Judo 3,20; Ef. 2:20-22; 3:17; 4:1; Kol. 1:23; 3:17; Iz. 61:3; 1 Kor. 3:9,11; 1 Pet. 2:5; 2 Pet. 2:12; Apd. 20:32; 2 Kor. 1:21.
Giesmės: 267, 6, 87, 113, 172, 37, 324 / 123, 132, 415.
Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas.
Tower Reading: Z’14, 311; (R 5557).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo? Kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
