Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame – 1 Jn. 4:16.
Teisingumas pripildo saiką pilnai, bet meilė dar papurto, suspaudžia ir pripildo su kaupu, perpildo teisingumą. Todėl meilė yra malonė, kurios negalime reikalauti, nei skųstis, jei jos negauname, bet kai ją gauname, turime ją įvertinti su dėkingumu ir branginti kaip malonę, bei dosniai atsilyginti. Bendrai, kiekvienas, kuris trokšta meilės, turi trokšti jos aukščiausioje reikšmėje – gėrėjimosi ir garbinimo reikšmėje. Tačiau tokia meilės rūšis yra pati brangiausia. Vienintelis būdas ją gauti yra parodyti tokį charakterio kilnumą, kuris iššauktų tokią meilę pas tuos, kurie iš tikrųjų yra kilniadvasiški – Z’02, 266 ( 3070).
* * *
Labiausiai charakteringa Jehovos dorybė yra meilė, bendrdarbiaujanti santaikoje su išmintimi, teisingumu ir jėga. Gyventi meilėje reiškia pastoviai praktikuoti ją, atiduodant visas širdies ir proto galias po jos valdžia santaikoje su išmintimi, teisingumu ir jėga. Kas taip elgiasi, gyvena Dieve – ir tik tada gyvena, kai atsisako savo valios, priimdamas jos vietoje Dievo valią, ir jei pastoviai taip gyvena, pripildo savo širdį Dievo meile. Todėl Dievas Savo Dvasia apsigyvena pas tą, kuris taip elgiasi – P’33, 163.
Paralelinės citatos: Įst. 4:37; Ps. 63:3; 146:8; Jer. 31:3; Jn. 3:16; Rom. 5:8; 1 Jn. 3:1; Ps. 31:23; 73:25,26; 91:14; Rom. 8:28; Jn. 14:15,21,23; 16:27; 1 Kor. 16:22; 2 Kor. 5:14; Jn. 3:34,35; 15:12,13; Rom. 12:9,10; Mt. 5:41-47; 19:19.
Giesmės: 39, 95, 114, 198, 165, 194, 166 / 57, 5, 370.
Poems of Dawn, 290; Wiersze brzasku, 281: Dievo beribė meilė.
Tower Reading: Z’11,421; (R 4917).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kas šiuose išbandymuose man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 12Savo ištverme išlaikykite savo sielas – Lk. 21:19.
Apaštalas sako: „Kantrumas turi būti tobulas savo darbu, kad jūs būtumėte tobuli ir pabaigti, kuriems nieko netrūksta”. Todėl yra aišku, kad ši kantrybė apima savyje ir kitas charakterio malones – turi jas tam tikrame laipsnyje. Viešpaties žmonių tikėjimas turi eiti pirma kantrybės, o jų kantrybės dydis paprastai parodo jų tikėjimo dydį. Jei kuris krikščionis yra nekantrus ir neramus, tai aiškiai jam trūksta tikėjimo Viešpačiu, nes priešingu atveju jis sugebėtų ilsėtis, pasitikėti Viešpaties maloningais pažadais ir laukti, kada jie išsipildys. Panaudojęs išmintingą uolumą, darbštumą ir savo energiją, jis turėtų būti patenkintas, kad darbo rezultatus, išsipildymo laiką ir valandas paliks Viešpačiui – Z’03, 361 (R 3245).
* * *
Šis tekstas turėtų būti išverstas taip: „Savo kantrybėje išsaugokite savo sielas“. Šioje eilutėje žodis
„kantrybė” graikiškame tekste reiškia
pastovumą, tvirtumą, o ne ilgą
iškentėjimą, pakantumą. Kantrybė tai charakterio jėga, kurios pagalba su ištverme teisingai elgdamiesi, ramiai ir linksmai pakeldami sunkumus, skubame į priekį darydami gera, tuo pačiu metu stiprindami savo savikontrolę. Šio apibrėžimo dėka, ši eilutė tampa aiški. Jėzaus priminimas skatina mus skubėti į priekį, džiaugsmingai pakeliant sunkumus, sutinkamus mūsų teisingame elgesyje darant gera. Vien tik taip darydami galėsime išsaugoti savo dvasinį gyvenimą – P’35, 117.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7-9; Pam. 7:8; Raudos 3:26,27; Lk. 8:15; Rom. 2:7; 5:3,4; 12:12; 15:4,5; Gal. 6:9; Kol. 1:10,11; 1 Tes. 1:3; Hbr. 6:12,15; 10:36; 12:1; Jok. 1:3,4; 5:7,8.
Giesmės: 267, 25, 57, 134, 307, 179, 200 / 313, 365, 468.
Poems of Dawn, 134; Wiersze brzasku, 126: Būk stiprus! Tower Reading: Z’13, 312; (R 5332).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau kantrus? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
