Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame – 1 Jn. 4:16.
Teisingumas pripildo saiką pilnai, bet meilė dar papurto, suspaudžia ir pripildo su kaupu, perpildo teisingumą. Todėl meilė yra malonė, kurios negalime reikalauti, nei skųstis, jei jos negauname, bet kai ją gauname, turime ją įvertinti su dėkingumu ir branginti kaip malonę, bei dosniai atsilyginti. Bendrai, kiekvienas, kuris trokšta meilės, turi trokšti jos aukščiausioje reikšmėje – gėrėjimosi ir garbinimo reikšmėje. Tačiau tokia meilės rūšis yra pati brangiausia. Vienintelis būdas ją gauti yra parodyti tokį charakterio kilnumą, kuris iššauktų tokią meilę pas tuos, kurie iš tikrųjų yra kilniadvasiški – Z’02, 266 ( 3070).
* * *
Labiausiai charakteringa Jehovos dorybė yra meilė, bendrdarbiaujanti santaikoje su išmintimi, teisingumu ir jėga. Gyventi meilėje reiškia pastoviai praktikuoti ją, atiduodant visas širdies ir proto galias po jos valdžia santaikoje su išmintimi, teisingumu ir jėga. Kas taip elgiasi, gyvena Dieve – ir tik tada gyvena, kai atsisako savo valios, priimdamas jos vietoje Dievo valią, ir jei pastoviai taip gyvena, pripildo savo širdį Dievo meile. Todėl Dievas Savo Dvasia apsigyvena pas tą, kuris taip elgiasi – P’33, 163.
Paralelinės citatos: Įst. 4:37; Ps. 63:3; 146:8; Jer. 31:3; Jn. 3:16; Rom. 5:8; 1 Jn. 3:1; Ps. 31:23; 73:25,26; 91:14; Rom. 8:28; Jn. 14:15,21,23; 16:27; 1 Kor. 16:22; 2 Kor. 5:14; Jn. 3:34,35; 15:12,13; Rom. 12:9,10; Mt. 5:41-47; 19:19.
Giesmės: 39, 95, 114, 198, 165, 194, 166 / 57, 5, 370.
Poems of Dawn, 290; Wiersze brzasku, 281: Dievo beribė meilė.
Tower Reading: Z’11,421; (R 4917).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kas šiuose išbandymuose man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 9Mat kūnas geidžia, kas priešinga Dvasiai, o Dvasia – kas priešinga kūnui, nes tie yra vienas kitam priešingi, kad nedarytumėte, ko norite – Gal. 5:17.
Tai yra didžioji ir pastovi kova. Nors naujoji valia akcentuoja savo teises ir priverčia kūną paklusti naujam protui, tačiau šis mirtinas kūnas, kuris tikrovėje nėra numiręs, pastoviai bendrauja su pasauliu ir priešininku, per kuriuos nuolatos yra pastiprinamas žemiškais rūpesčiais, ambicijomis, metodais, kovomis, konfliktais ir nepaklusnumu naujai valiai. Nerasime nei vieno šventojo, kuris neturėtų šios rūšies išbandymų – vidinių ir išorinių kovų. Šios kovos turi tęstis iki galo, nes priešingu atveju nepasieksime apdovanojimo, dėl kurio kovojame. Nes, nors naujoji širdis, protas ir valia daugelį kartų nugali mirtingą kūną Viešpaties malonės ir jėgos dėka, tačiau šioje kovoje negali būti pertraukos net iki mirties – Z’03, 424 (R 3272).
* * *
Žodį
kūnas suprantame kaip žmogišką charakterio būdą, įgimtą ar įsigytą, o žodis
dvasia reiškia naują širdį, protą ir valią, neišlavintą arba išlavintą. Net ir tuomet, kai kūnas nebūtų moraliai puolęs, tai vis tiek jis būtų priešiškas dvasiai, kadangi jis yra iš žemės, žemiškas ir todėl trokšta žemiškų dalykų; tačiau dvasia yra iš dangaus, dangiška ir trokšta dangiškų dalykų, kurių galima pasiekti tik paaukojus žemiškus dalykus. Todėl tarp kūno ir dvasios vyksta pastovi kova. Tai trukdo mums tobulai daryti tai, ką norėtume daryti. Ši kova tęsis tol, kol mirs arba kūnas, arba dvasia – P’33, 162.
Paralelinės citatos: Mt. 26:41; Mk. 7:21-23; Rom. 6:12-22; 7:14-25; 8:1-13; 13:11-14; 1 Pet. 2:11; 1 Kor. 2:9; Ef. 5:3-5; Kol. 3:5; Jok. 3:14-16; Gal. 5:16.
Giesmės: 343, 150, 78, 4, 47, 196, 198 / 365, 351, 124.
Poems of Dawn, 199; Wiersze brzasku, 191: Kaip per ugnį. Tower Reading: Z’13, 103; (R 5211).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus atitinkančius šį tekstą? Kaip juos priėmiau? Kas man tame padėjo ar trukdė? Kokios buvo pasekmės?
