Be paliovos melskitės – 1 Tes. 5 :17.
Kokie bebūtų mūsų įgimti polinkiai susiję su ryžtingumu ir ištvermingumu maldose, visas instrukcijas turime semtis iš Šventojo Rašto, o nugalėdami savo įgimtus išskirtinius norus, turime kaip „maži vaikai” ir „brangūs vaikai” suderinti savo pažiūras ir elgesį su instrukcijomis, duotomis iš viršaus. Todėl visi atsiminkime tuos žodžius: „Prašykite [Mano vardu], tai gausite, kad jūsų džiaugsmas būtų pilnas” (Jono 16:24). Dangiškasis Tėvas padaugino turtus malonės, palaimos ir apvaizdos tiems Savo paklusniems ir ištikimiems vaikams, kurie Jo prašys šių dalykų – Z’96, 162 (R 2004).
* * *
Dievo žmonės visada turi melstis ir niekada nenustoti. Vis atidedamas atsakymas į maldą yra pats brangiausias palaiminimas. Todėl, dažnai pasikartojantis, nepaliaujamas Tėviškos malonės prašymas maldoje, galiausiai suteiks mums gilesnį dvasingumą ir leis pasiekti šventą troškimą – P’34, 189.
Paralelinės citatos: 1 Pet. 4:7; Lk. 2:37; 11:5-13; 21:36; Rom. 12:12; Ef. 1:15,16; 6:18; Flp. 4:6,7; Kol. 1:9; 4:2; Ps. 5:1- 3; 42:8; 109:4; 116:2; Dan. 6:10; Apd. 6:4; 10:2,9; Rom. 1:9; 1 Tes. 3:10; 1 Tim. 5:5; 2 Tim. 1:3.
Giesmės: 35, 239, 1, 26, 48, 69, 115 / 346, 439, 347a.
Poems of Dawn, 115; Wiersze brzasku, 107: Be perstojo melskitės.
Tower Reading: Z’15,182; (R 5707).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su mano nepaliaujama malda? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 14Nes, pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas – Mt. 12:37.
Visus mūsų išsakytus žodžius Dievas priima, kaip parodymą mūsų širdies. Jeigu mūsų žodžiai yra maištingi, nelojalūs, lengvabūdiški, su panieka, nemalonūs, nedėkingi, bedieviški ar nešvarūs, tai ir širdis yra teisiama remiantis taisykle „burna kalba tai, ko pertekusi širdis”. Kaip netobulos būtybės ne visada galime būti tobuli žodyje ir elgesyje. Nepaisant mūsų geriausių pastangų, vis tiek kartais klysime kaip žodyje, taip ir elgesyje, tačiau ir tada turime atidžiai ir ištikimai stengtis tobulai pažaboti, suvaldyti mūsų žodžius ir poelgius – Z’96, 32 (R 1937).
* * *
Žodžiai visada parodo to asmens mintis, išskyrus veidmainiškus žodžius. Taikliai ir tinkamai pasakyti žodžiai, perduodant teisingas mintis, gauna pripažinimą iš tų, kurie teisingai įvertina juos. O žodžiai niekingi, perduodantys blogas mintis, teisingai užsitarnauja pasmerkimą iš tų pusės, kurių širdys yra kilnios ir taurios. Jeigu mūsų širdys ir mintys yra geros ir teisingos, tai ir mūsų žodžiai bus geri ir teisingi, o jeigu mūsų širdys ir mintys yra blogos ir neteisingos, tai ir mūsų žodžiai bus blogi ir neteisingi – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Mt. 12:22-37; Ps. 10:7,8; 12:3,4; 34:13; 41:5- 9; 50:23; 52:2-4; 64:2-5; 77:12; 102:8; 119:13,27,46,54,172; 145:5- 7,11,12; 140:3,11; Pat. 10:11,19-21,31,32; 12:5,6,13,17-19; 15:1,4,28; 18:8,21,23; 26:20-23,28; Mt. 5:22,37; Ef. 4:25; Jok. 1:26; 3:5-10.
Giesmės: 116, 44, 70, 130, 136, 260, 272 / 188a, 433, 317.
Poems of Dawn, 282; Wiersze brzasku, 269: Ir stojo tyla.
Tower Reading: Z’14,166; (R 5470).
Klausimai: Kokius gerus ar blogus žodžius kalbėjau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės juos pasakius?