Be paliovos melskitės – 1 Tes. 5 :17.
Kokie bebūtų mūsų įgimti polinkiai susiję su ryžtingumu ir ištvermingumu maldose, visas instrukcijas turime semtis iš Šventojo Rašto, o nugalėdami savo įgimtus išskirtinius norus, turime kaip „maži vaikai” ir „brangūs vaikai” suderinti savo pažiūras ir elgesį su instrukcijomis, duotomis iš viršaus. Todėl visi atsiminkime tuos žodžius: „Prašykite [Mano vardu], tai gausite, kad jūsų džiaugsmas būtų pilnas” (Jono 16:24). Dangiškasis Tėvas padaugino turtus malonės, palaimos ir apvaizdos tiems Savo paklusniems ir ištikimiems vaikams, kurie Jo prašys šių dalykų – Z’96, 162 (R 2004).
* * *
Dievo žmonės visada turi melstis ir niekada nenustoti. Vis atidedamas atsakymas į maldą yra pats brangiausias palaiminimas. Todėl, dažnai pasikartojantis, nepaliaujamas Tėviškos malonės prašymas maldoje, galiausiai suteiks mums gilesnį dvasingumą ir leis pasiekti šventą troškimą – P’34, 189.
Paralelinės citatos: 1 Pet. 4:7; Lk. 2:37; 11:5-13; 21:36; Rom. 12:12; Ef. 1:15,16; 6:18; Flp. 4:6,7; Kol. 1:9; 4:2; Ps. 5:1- 3; 42:8; 109:4; 116:2; Dan. 6:10; Apd. 6:4; 10:2,9; Rom. 1:9; 1 Tes. 3:10; 1 Tim. 5:5; 2 Tim. 1:3.
Giesmės: 35, 239, 1, 26, 48, 69, 115 / 346, 439, 347a.
Poems of Dawn, 115; Wiersze brzasku, 107: Be perstojo melskitės.
Tower Reading: Z’15,182; (R 5707).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su mano nepaliaujama malda? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 14Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo – Mt. 5:7.
Ne visi apie tai žino, bet yra faktas, kad puikiausia charakterio ypatybė, kokią žmogus gali išsiugdyti ir kuri atneša daugiausia palaimos, yra parodymas Dieviško
gailestingumo, užuojautos ir geranoriškumo. Viešpats atkreipia ypatingą dėmesį į gailestingumo dorybę, pranešdamas, kad neatsižvelgiant į tai, kokie dideli būtų mūsų pasiekimai žinių ar malonės srityse, bet jei neturime tos vienos, niekada Jis mūsų nepriims. Jeigu neturėsime gailestingumo kitiems, tai mūsų dangiškasis Tėvas nebus gailestingas ir mums. Negalvokime, kad ta malonė yra vien tik išorinė atleidimo ir geranoriškumo forma; mūsų Viešpats išaiškino tą dalyką sakydamas: „Jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų, taip ir jūsų dangiškasis Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”. Gailestingumą patirs tik tie, kurie yra gailestingi; o jei Dievas neparodys mums gailestingumo, tai viskas prarasta, nes iš prigimties buvome rūstybės vaikai, todėl, kaip ir visi kiti, esame po teisingu pasmerkimu – Z’01, 332; 00, 70 (R 2895, 2585).
* * *
Gailestingumą galime parodyti ir ugdyti vien tik blogose sąlygose, kadangi tai yra gailestis, užuojauta, atnešanti pagalbą silpniems ir nelaimingiems. Silpnumai ir nelaimės paliečia fiziškai, protiškai, morališkai ir religiniais aspektais, o visos šios silpnybės ir nelaimės reikalauja iš mūsų gailestingumo taikymo. Šios dorybės tobulinimas yra susijęs su jos augimu. Iš pradžių, fizinis silpnumas ir nelaimės skatina praktikuoti gailestingumą; šiek tie vėliau, ši dorybė išmoksta įsiklausyti į protinio silpnumo ir nelaimių šauksmus; dar vėliau, išmoksta atkreipti dėmesį į moralinius silpnumus ir nepasisekimus; ir galiausiai, ši dorybė rūpinasi religiniu silpnumu ir nepasisekimu. Kiekvienu atveju yra tai trigubu palaiminimu: laimina tą, kuris parodo gailestingumą, tą kuris gauna, ir tą, kuris mato. Paprastai gailestingas žmogus patiria gailestingumą iš savo draugų, tačiau nuo Dievo visada patiria gailestingumą kiekvieno būtinumo metu. Paprastai, Viešpats suteikia Savo gailestingumo gailestingam žmogui tiek, kiek jis parodė jo kitiems – P’33, 177.
Paralelinės citatos: Ps. 18:25; 41:1; Pat. 3:3; 11:17; 14:21,22,31; 21:21; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 1:16; Hbr. 6:10,11; Jok. 2:13; Mt. 18:35; Mich. 6:8; Lk. 6:36; Rom. 12:8;
Giesmės: 198, 15, 277, 28, 210, 260, 119 / 351, 368, 474.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’05,230; (R 3603).
Klausimai: Kokius gailestingumo darbus atlikau šią savaitę? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
