Be paliovos melskitės – 1 Tes. 5 :17.
Kokie bebūtų mūsų įgimti polinkiai susiję su ryžtingumu ir ištvermingumu maldose, visas instrukcijas turime semtis iš Šventojo Rašto, o nugalėdami savo įgimtus išskirtinius norus, turime kaip „maži vaikai” ir „brangūs vaikai” suderinti savo pažiūras ir elgesį su instrukcijomis, duotomis iš viršaus. Todėl visi atsiminkime tuos žodžius: „Prašykite [Mano vardu], tai gausite, kad jūsų džiaugsmas būtų pilnas” (Jono 16:24). Dangiškasis Tėvas padaugino turtus malonės, palaimos ir apvaizdos tiems Savo paklusniems ir ištikimiems vaikams, kurie Jo prašys šių dalykų – Z’96, 162 (R 2004).
* * *
Dievo žmonės visada turi melstis ir niekada nenustoti. Vis atidedamas atsakymas į maldą yra pats brangiausias palaiminimas. Todėl, dažnai pasikartojantis, nepaliaujamas Tėviškos malonės prašymas maldoje, galiausiai suteiks mums gilesnį dvasingumą ir leis pasiekti šventą troškimą – P’34, 189.
Paralelinės citatos: 1 Pet. 4:7; Lk. 2:37; 11:5-13; 21:36; Rom. 12:12; Ef. 1:15,16; 6:18; Flp. 4:6,7; Kol. 1:9; 4:2; Ps. 5:1- 3; 42:8; 109:4; 116:2; Dan. 6:10; Apd. 6:4; 10:2,9; Rom. 1:9; 1 Tes. 3:10; 1 Tim. 5:5; 2 Tim. 1:3.
Giesmės: 35, 239, 1, 26, 48, 69, 115 / 346, 439, 347a.
Poems of Dawn, 115; Wiersze brzasku, 107: Be perstojo melskitės.
Tower Reading: Z’15,182; (R 5707).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su mano nepaliaujama malda? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
