Jūs nebepriklausote patys sau. Jūs esate nupirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo – 1 Kor. 6:19,20.
Ar pradedant naujus metus, gali būti mums svarbesnė pamoka už tą, kad mes „nebepriklausome patys sau”, bet priklausome kažkam kitam; ir todėl mes turime stengtis patikti ne sau, bet patikti Viešpačiui, tarnauti ne sau, bet tarnauti Jam; stengtis tarnauti ne savo valiai, bet priešingai – tarnauti Jo valiai? Tai reiškia šventumą pačioje tikriausioje ir plačiausioje to žodžio reikšmėje – ne vien atsiskyrimą nuo nuodėmės ir atėjimą prie teisingumo, bet taip pat atsiskyrimą nuo savęs (ir pasaulio) bei priėmimą Dievo valios Kristuje – Z’97, 35 (R 2097).
* * *
Dievo žmonės yra Jo žmonėmis ne vien dėka jų sukūrimo ir pašventinimo, bet taip pat ir dėl atpirkimo galios. Todėl yra pagrįsta ir tinkama, kad visu tuo, ką jie turi ir kuo jie yra, turi atnešti garbę Dievui, savo Šeimininkui ir Kūrėjui. Dievo žmonės turi tai atlikti iš visų savo jėgų tikėjime, viltyje, meilėje ir paklusnume, kadangi mažiau nei tai, būtų negarbinga ir netinkama – P’29, 189.
Paralelinės citatos: Mt. 20:28; 1 Tim. 2:5,6; Apd. 20:28; Apr. 5:9; 14:4,5; 2 Kor. 5:14,15; Tit. 2:14; 1 Kor. 7:23; 10:31; Gal. 3:13; Hbr. 9:12; 1 Pet. 1:18; 2:9; Mt. 5:16; Jn. 15:8; Flp. 1:9-11.
Giesmės: 191, 5, 15, 132, 178, 187, 215 / 415, 452, 370.
Poems of Dawn, 279; Wiersze brzasku, 263: Kiti metai – Tau.
Tower Reading: Z’10,199; (R 4632).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 27Meldžiu už tuos ... kad jie visi būtų viena ... kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog Tu ... Pamilai juos taip, kaip myli mane – Jn. 17:20-23.
Su nusistebėjimu mes klausiame, kaip tai gali būti? Mūsų Viešpats Jėzus visuomet buvo tobuloje vienybėje su savo Tėvu – buvo Sūnumi, kuris garbingai atspindėjo Tėvo panašumą. Tačiau su mumis buvo kitaip. Mes buvome nusidėjėliais ir neturėjome nieko, verto Jo meilės. Taip, bet buvome nuplauti ir apvalyti; nežiūrint to, kiek netobuli vis dar gali būti mūsų žemiški indai, tačiau širdys yra tobulos akyse To, kuris gali jas skaityti. O kada Jis pastebi mumyse tobulas širdis, t. y. tobulus ketinimus ir tikslus, kurių pagalba stengiamės nugalėti silpnybes ir mūsų netobulo kūno negalias, kai stengiamės su skausmu, tačiau ryžtingomis pastangomis vykdyti Jo valią, nuolankiai pasitikėdami Jo užtikrinimu ir parūpinimu, kurį atliko mūsų atpirkimui iš nuopuolio, būtent tada, Dievas priima mūsų šias pastangas kaip vertas Jo meilės – Z’03, 79 (R 3160).
* * *
Kokios palaimintos mintys! Dievo žmonės džiaugiasi Kristaus užtarimu, kuris prašo Tėvo, kad tobulintų kiekvieną žiniose ir tikėjime į Dievo Sūnų, kaip Jėzaus Kristaus mokinius. Tegul tai mūsų nestebina, nes ištikimųjų pilna ir visiška vienybė turi įvykti ankščiau, nei pasaulis per juos bus atvestas prie tikėjimo, kada per tikėjimą jis pripažins, kad Tėvas myli Savo tikrus žmones ta pačia meile, kuria mylėjo Jėzų – P’30, 30.
Paralelinės citatos: 2 Sam. 1:26; Ps. 133; Jn. 17:11; Rom. 12:5; 1 Kor. 1:10; Gal. 3:28; Ef. 4:3-6; Jn. 14:11,20; 1 Jn. 1:3; 3:24; Kol. 2:2; 3:14; Hbr. 13:23; Jn. 12:26; 15:9; 16:27; Ef. 2:4; 1 Jn. 3:1,2.
Giesmės: 45, 63, 67, 68, 165, 176, 333 / 373, 470, 75.
Poems of Dawn, 50; Wiersze brzasku, 41: Dievas žino.
Tower Reading: Z’03,59; (R 5358).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai parodė, kad taip yra iš tikrųjų? Kokios buvo pasekmės?
