Jūs nebepriklausote patys sau. Jūs esate nupirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo – 1 Kor. 6:19,20.
Ar pradedant naujus metus, gali būti mums svarbesnė pamoka už tą, kad mes „nebepriklausome patys sau”, bet priklausome kažkam kitam; ir todėl mes turime stengtis patikti ne sau, bet patikti Viešpačiui, tarnauti ne sau, bet tarnauti Jam; stengtis tarnauti ne savo valiai, bet priešingai – tarnauti Jo valiai? Tai reiškia šventumą pačioje tikriausioje ir plačiausioje to žodžio reikšmėje – ne vien atsiskyrimą nuo nuodėmės ir atėjimą prie teisingumo, bet taip pat atsiskyrimą nuo savęs (ir pasaulio) bei priėmimą Dievo valios Kristuje – Z’97, 35 (R 2097).
* * *
Dievo žmonės yra Jo žmonėmis ne vien dėka jų sukūrimo ir pašventinimo, bet taip pat ir dėl atpirkimo galios. Todėl yra pagrįsta ir tinkama, kad visu tuo, ką jie turi ir kuo jie yra, turi atnešti garbę Dievui, savo Šeimininkui ir Kūrėjui. Dievo žmonės turi tai atlikti iš visų savo jėgų tikėjime, viltyje, meilėje ir paklusnume, kadangi mažiau nei tai, būtų negarbinga ir netinkama – P’29, 189.
Paralelinės citatos: Mt. 20:28; 1 Tim. 2:5,6; Apd. 20:28; Apr. 5:9; 14:4,5; 2 Kor. 5:14,15; Tit. 2:14; 1 Kor. 7:23; 10:31; Gal. 3:13; Hbr. 9:12; 1 Pet. 1:18; 2:9; Mt. 5:16; Jn. 15:8; Flp. 1:9-11.
Giesmės: 191, 5, 15, 132, 178, 187, 215 / 415, 452, 370.
Poems of Dawn, 279; Wiersze brzasku, 263: Kiti metai – Tau.
Tower Reading: Z’10,199; (R 4632).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 13Taigi, Kristaus reikalui mes einame pasiuntinių pareigas – 2 Kor. 5:20.
Jeigu mes, kaip krikščionys, visuomet atsimintumėm šiuos Apaštalo žodžius, jie mums būtų labai vertingi ir tikrai padėtų pakeisti mūsų charakterį! Kokia tai būtų didelė pagalba naujai prigimčiai kovoje su žemais ir niekingais polinkiais senos prigimties, kurios atsisakėme ir pripažinome dabartiniu metu esant mirusia! „Bet mes esame dangaus valstybės piliečiai”, sako Apaštalas. Nors mes ir gyvename šiame pasaulyje, tačiau nesame iš jo, bet savo priklausomumą ir pilietybę perkėlėme į Dievo Karalystę Ir šiuo metu, būdami paskirti Jo Karalystei, nors vis dar gyvename šiame pasaulyje tarp svetimšalių ir svetimų, tačiau būdami tos Karalystės atstovais ir ambasadoriais, turime įvertinti aukštas pareigas, vertę ir garbingumą šių pareigų bei atsakomybės svarbą ir visada atsiminti Apaštalo žodžius: „ir visa, ką bedarytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu” – Z’04, 72 (R 3329).
* * *
Dievas yra teisėtas žemės Karalius, nors Jo skeptras, dėl uzurpacijos, dabar yra šėtono rankose. Dievas renka savo ištikimuosius, kad būtų Jo ambasadoriais ir veiktų kaip Kristaus įgalioti skelbėjai. Būdami tokiais, mes reikalaujame šėtono išlaisvinti dabartinius ir būsimus Dievo žmones bei ruošiamės jų išlaisvinimui. Panašiai pranešame ir kitiems, kad Karalystė perkeliama iš šėtono valdžios, o atiduodama Kristui. Šios pareigos yra labai garbingos ir iš mūsų pusės reikalauja tokio takto, taurumo, gero, tinkamo elgesio, reikalingo šioms pareigoms, kad visi teisingai mąstantys žmonės turėtų tai gerai suprasti. Ir jeigu žemiški ambasadoriai elgiasi taip, kad atneštų garbę savo kraštui, tai tuo labiau mes taip turime elgtis – P’36, 95.
Paralelinės citatos: Jobo 33:23; Mal. 2:6,7; 2 Kor. 3:6,9; 6:1; Ef. 6:20; 1 Sam. 2:35; 12:8; Ezr. 7:10; Iz. 52:1-12; Jer. 20:9; Ezech. 34; Mt. 10:16-24; 20:25-28; 23:8-11; Jn. 10:1-15; Apd. 20:22-24; Rom. 2:21-23; 1 Kor. 2:2.
Giesmės: 116, 70, 164, 210, 260, 272, 275 / 66, 456, 374.
Poems of Dawn, 77; Wiersze brzasku, 67: Amen, Amen. Tower Reading: Z’04, 71; (R 3329).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau Kristaus ambasadoriumi? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
