Garbinkite, tautos, mūsų Dievą ir duokite išgirsti Jo šlovinimo garsą! Jis yra tas, kurs mus išlaikė tarp gyvųjų ir neleido svyruoti mūsų kojai – Ps. 66:8,9.
Dėkojame Dievui už tai, kad Jo malonė apsaugojo mus ir „neleido svyruoti mūsų kojai” dar vienerius metus; ir už tai, kad tiek daug iš mūsų vis dar esame širdies ir supratimo vienybėje su Dievo Žodžiu ir tarnavimu tuo Žodžiu! Kai mes atsimename, jog priešininkui yra leista įnešti „stiprius paklydimus” tarp Viešpaties žmonių, kad galėtų persijoti visus, kurie iš tikrųjų nėra Viešpaties (2 Tes. 2:10-12), tai tikrai turėtume dėkoti Dievui už tai, kad prasidėjus jau kitiems metams mes dar tvirtai laikomės Tiesos, ją vertiname, esame pilnoje taikoje su visais Dievo nutarimais ir tarnyba, ko dėka Jis apsaugojo mus nuo nupuolimo – Z’03, 3 (Z 3125).
* * *
Tikri Dievo žmonės vienas kitą ragina skelbti Dievo Žodį ir padėti kitiems suprasti evangelijos žinią, skelbiančią apie Dievo charakterio bruožus. Dievas išsaugo Savo tikrų žmonių egzistavimą per visą jų gyvenimą. Jis neleidžia ir neleis, kad tie, kurie yra Jo, parkristų ir nupultų, arba prarastų savo vietą Kristuje, toje tvirtoje Uoloje, ant kurios jie stovi – P’35, 182.
Paralelinės citatos: Joelio 2:26; Ps. 103; 104:1; 105:1-7; 91:1-16; 92:1-5,10-15; Rom. 8:31-39; 1 Pet. 1:2-9; Judo 24,25; Ps. 40:1-4; 115:18; 145:1,2; Iz. 33:16; Mt. 10:28-31.
Giesmės: 34, 235, 236, 237, 238, 145, 120 / 373, 442, 380.
Poems of Dawn, 274; Wiersze brzasku, 255: Ateinantys metai.
Tower Reading: Z’14,216; (R 5500).
Klausimai: Ar šią savaitę skelbiau apie Jo garbę? Kaip tai mane atgaivino, neleido suklupti? Kaip šiais metais skelbsiu Jo garbę ?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 20Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
