Garbinkite, tautos, mūsų Dievą ir duokite išgirsti Jo šlovinimo garsą! Jis yra tas, kurs mus išlaikė tarp gyvųjų ir neleido svyruoti mūsų kojai – Ps. 66:8,9.
Dėkojame Dievui už tai, kad Jo malonė apsaugojo mus ir „neleido svyruoti mūsų kojai” dar vienerius metus; ir už tai, kad tiek daug iš mūsų vis dar esame širdies ir supratimo vienybėje su Dievo Žodžiu ir tarnavimu tuo Žodžiu! Kai mes atsimename, jog priešininkui yra leista įnešti „stiprius paklydimus” tarp Viešpaties žmonių, kad galėtų persijoti visus, kurie iš tikrųjų nėra Viešpaties (2 Tes. 2:10-12), tai tikrai turėtume dėkoti Dievui už tai, kad prasidėjus jau kitiems metams mes dar tvirtai laikomės Tiesos, ją vertiname, esame pilnoje taikoje su visais Dievo nutarimais ir tarnyba, ko dėka Jis apsaugojo mus nuo nupuolimo – Z’03, 3 (Z 3125).
* * *
Tikri Dievo žmonės vienas kitą ragina skelbti Dievo Žodį ir padėti kitiems suprasti evangelijos žinią, skelbiančią apie Dievo charakterio bruožus. Dievas išsaugo Savo tikrų žmonių egzistavimą per visą jų gyvenimą. Jis neleidžia ir neleis, kad tie, kurie yra Jo, parkristų ir nupultų, arba prarastų savo vietą Kristuje, toje tvirtoje Uoloje, ant kurios jie stovi – P’35, 182.
Paralelinės citatos: Joelio 2:26; Ps. 103; 104:1; 105:1-7; 91:1-16; 92:1-5,10-15; Rom. 8:31-39; 1 Pet. 1:2-9; Judo 24,25; Ps. 40:1-4; 115:18; 145:1,2; Iz. 33:16; Mt. 10:28-31.
Giesmės: 34, 235, 236, 237, 238, 145, 120 / 373, 442, 380.
Poems of Dawn, 274; Wiersze brzasku, 255: Ateinantys metai.
Tower Reading: Z’14,216; (R 5500).
Klausimai: Ar šią savaitę skelbiau apie Jo garbę? Kaip tai mane atgaivino, neleido suklupti? Kaip šiais metais skelbsiu Jo garbę ?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
