Garbinkite, tautos, mūsų Dievą ir duokite išgirsti Jo šlovinimo garsą! Jis yra tas, kurs mus išlaikė tarp gyvųjų ir neleido svyruoti mūsų kojai – Ps. 66:8,9.
Dėkojame Dievui už tai, kad Jo malonė apsaugojo mus ir „neleido svyruoti mūsų kojai” dar vienerius metus; ir už tai, kad tiek daug iš mūsų vis dar esame širdies ir supratimo vienybėje su Dievo Žodžiu ir tarnavimu tuo Žodžiu! Kai mes atsimename, jog priešininkui yra leista įnešti „stiprius paklydimus” tarp Viešpaties žmonių, kad galėtų persijoti visus, kurie iš tikrųjų nėra Viešpaties (2 Tes. 2:10-12), tai tikrai turėtume dėkoti Dievui už tai, kad prasidėjus jau kitiems metams mes dar tvirtai laikomės Tiesos, ją vertiname, esame pilnoje taikoje su visais Dievo nutarimais ir tarnyba, ko dėka Jis apsaugojo mus nuo nupuolimo – Z’03, 3 (Z 3125).
* * *
Tikri Dievo žmonės vienas kitą ragina skelbti Dievo Žodį ir padėti kitiems suprasti evangelijos žinią, skelbiančią apie Dievo charakterio bruožus. Dievas išsaugo Savo tikrų žmonių egzistavimą per visą jų gyvenimą. Jis neleidžia ir neleis, kad tie, kurie yra Jo, parkristų ir nupultų, arba prarastų savo vietą Kristuje, toje tvirtoje Uoloje, ant kurios jie stovi – P’35, 182.
Paralelinės citatos: Joelio 2:26; Ps. 103; 104:1; 105:1-7; 91:1-16; 92:1-5,10-15; Rom. 8:31-39; 1 Pet. 1:2-9; Judo 24,25; Ps. 40:1-4; 115:18; 145:1,2; Iz. 33:16; Mt. 10:28-31.
Giesmės: 34, 235, 236, 237, 238, 145, 120 / 373, 442, 380.
Poems of Dawn, 274; Wiersze brzasku, 255: Ateinantys metai.
Tower Reading: Z’14,216; (R 5500).
Klausimai: Ar šią savaitę skelbiau apie Jo garbę? Kaip tai mane atgaivino, neleido suklupti? Kaip šiais metais skelbsiu Jo garbę ?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 15Kas sakosi pasiliekąs jame, tas privalo ir pats taip elgtis, kaip anas elgėsi – 1 Jn. 2:6.
Krikščionis turi elgtis taip, kaip elgėsi jo Viešpats įvairiuose atsitikimuose ir kaip reagavo į tai, kas gera, ir kaip vengė viso, kas susiję su blogiu. Krikščionis turi kuo tiksliau sekti Jėzaus pėdomis. Tai nereiškia, kad jis turi arba gali savo netobulu kūnu pasiekti tobulumą, kokį turėjo Jo Viešpats, kuris net ir kūniškai buvo tobulas. Šio teksto mintis yra ta, kad turime taip elgtis, kaip ir Jis – tokiu pačiu būdu, ta pačia kryptimi, į tą patį tikslą ir pavyzdį, kurį Jis pripažino ir nurodė – Z’03, 345 (R 3235).
* * *
Gyventi Kristuje, reiškia ne tik pasišventimą ir prisipildymą Jo Dvasios, bet ir stovėjimą pasišventime – mirimą sau ir pasauliui, o atgijimą Dievui. Jėzus išpildė Savo pasišventimo įžadus: tapo mirusiu Sau ir pasauliui, o gyvu Dievui. Todėl Jis studijavo Žodį, budėjo ir meldėsi pagal šį Žodį, skelbė ir praktikavo Žodį, o taip pat kentėjo su visu pamaldumu už ištikimybę šiam Žodžiui. Kiekvienas, kuris gyvena Kristuje, turėtų taip ir elgtis. Be abejo, dvasioje tai galės atlikti tobulai, tačiau kūne tik tiek, kiek leidžia jam puolęs žemiškas indas. Iš tiesų, kokią didelę palaimą duoda elgesys panašus į Kristaus elgesį. Kas taip gyvena, tas turi viską – P’34, 159.
Paralelinės citatos: Jn. 15:1-9; 13:15,34; Flp. 2:5-8; 1 Pet. 2:21-24; Mt. 11:29; 20:28; Mk. 10:43-45; Lk. 22:26,27; Rom. 8:29; 15:2,3,5,7; Ef. 5:2; 1 Kor. 3:13; Hbr. 12:2-4; 1 Jn. 3:16; 4:17; 2 Jn. 9; Apr. 3:21; 14:4.
Giesmės: 196, 28, 325, 326, 323, 167, 198 / 417, 347a, 37.
Poems of Dawn, 28; Wiersze brzasku, 17: Kristus mūsų Mokytojas!
Tower Reading: Z’14, 126; (R 5446).
Klausimai: Ar šią savaitę sekiau Jėzų? Kokiose aplinkybėse? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
