Garbinkite, tautos, mūsų Dievą ir duokite išgirsti Jo šlovinimo garsą! Jis yra tas, kurs mus išlaikė tarp gyvųjų ir neleido svyruoti mūsų kojai – Ps. 66:8,9.
Dėkojame Dievui už tai, kad Jo malonė apsaugojo mus ir „neleido svyruoti mūsų kojai” dar vienerius metus; ir už tai, kad tiek daug iš mūsų vis dar esame širdies ir supratimo vienybėje su Dievo Žodžiu ir tarnavimu tuo Žodžiu! Kai mes atsimename, jog priešininkui yra leista įnešti „stiprius paklydimus” tarp Viešpaties žmonių, kad galėtų persijoti visus, kurie iš tikrųjų nėra Viešpaties (2 Tes. 2:10-12), tai tikrai turėtume dėkoti Dievui už tai, kad prasidėjus jau kitiems metams mes dar tvirtai laikomės Tiesos, ją vertiname, esame pilnoje taikoje su visais Dievo nutarimais ir tarnyba, ko dėka Jis apsaugojo mus nuo nupuolimo – Z’03, 3 (Z 3125).
* * *
Tikri Dievo žmonės vienas kitą ragina skelbti Dievo Žodį ir padėti kitiems suprasti evangelijos žinią, skelbiančią apie Dievo charakterio bruožus. Dievas išsaugo Savo tikrų žmonių egzistavimą per visą jų gyvenimą. Jis neleidžia ir neleis, kad tie, kurie yra Jo, parkristų ir nupultų, arba prarastų savo vietą Kristuje, toje tvirtoje Uoloje, ant kurios jie stovi – P’35, 182.
Paralelinės citatos: Joelio 2:26; Ps. 103; 104:1; 105:1-7; 91:1-16; 92:1-5,10-15; Rom. 8:31-39; 1 Pet. 1:2-9; Judo 24,25; Ps. 40:1-4; 115:18; 145:1,2; Iz. 33:16; Mt. 10:28-31.
Giesmės: 34, 235, 236, 237, 238, 145, 120 / 373, 442, 380.
Poems of Dawn, 274; Wiersze brzasku, 255: Ateinantys metai.
Tower Reading: Z’14,216; (R 5500).
Klausimai: Ar šią savaitę skelbiau apie Jo garbę? Kaip tai mane atgaivino, neleido suklupti? Kaip šiais metais skelbsiu Jo garbę ?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 14Nes, pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas – Mt. 12:37.
Visus mūsų išsakytus žodžius Dievas priima, kaip parodymą mūsų širdies. Jeigu mūsų žodžiai yra maištingi, nelojalūs, lengvabūdiški, su panieka, nemalonūs, nedėkingi, bedieviški ar nešvarūs, tai ir širdis yra teisiama remiantis taisykle „burna kalba tai, ko pertekusi širdis”. Kaip netobulos būtybės ne visada galime būti tobuli žodyje ir elgesyje. Nepaisant mūsų geriausių pastangų, vis tiek kartais klysime kaip žodyje, taip ir elgesyje, tačiau ir tada turime atidžiai ir ištikimai stengtis tobulai pažaboti, suvaldyti mūsų žodžius ir poelgius – Z’96, 32 (R 1937).
* * *
Žodžiai visada parodo to asmens mintis, išskyrus veidmainiškus žodžius. Taikliai ir tinkamai pasakyti žodžiai, perduodant teisingas mintis, gauna pripažinimą iš tų, kurie teisingai įvertina juos. O žodžiai niekingi, perduodantys blogas mintis, teisingai užsitarnauja pasmerkimą iš tų pusės, kurių širdys yra kilnios ir taurios. Jeigu mūsų širdys ir mintys yra geros ir teisingos, tai ir mūsų žodžiai bus geri ir teisingi, o jeigu mūsų širdys ir mintys yra blogos ir neteisingos, tai ir mūsų žodžiai bus blogi ir neteisingi – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Mt. 12:22-37; Ps. 10:7,8; 12:3,4; 34:13; 41:5- 9; 50:23; 52:2-4; 64:2-5; 77:12; 102:8; 119:13,27,46,54,172; 145:5- 7,11,12; 140:3,11; Pat. 10:11,19-21,31,32; 12:5,6,13,17-19; 15:1,4,28; 18:8,21,23; 26:20-23,28; Mt. 5:22,37; Ef. 4:25; Jok. 1:26; 3:5-10.
Giesmės: 116, 44, 70, 130, 136, 260, 272 / 188a, 433, 317.
Poems of Dawn, 282; Wiersze brzasku, 269: Ir stojo tyla.
Tower Reading: Z’14,166; (R 5470).
Klausimai: Kokius gerus ar blogus žodžius kalbėjau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės juos pasakius?
