Nuoširdžiai sveikiname svetainėje skirtoje Amerikos religiniam reformatoriui – pastoriui Charles Taze Russell’iui. Ši svetainė atsirado kaip padėkos išraiška Aukščiausiajam Kūrėjui už darbą, kuris buvo atliktas 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje, pasinaudojant Šventojo Rašto Tyrinėtojų judėjimu, kurio įkūrėjas buvo pastorius Charles Russell.
Pastorius C. T. Russell
Puslapio kūrėjams labai pasisekė, kadangi turėjo galimybę susipažinti su darbais pastoriaus Russell’io. Tai buvo laike tyrinėjimų, kurie turėjo atidengti tikrą Dievo veidą, Biblijos Autorių. Šie tyrinėjimai davė daug gausių atsakymų į klausimus, kurie atsirasdavo galvoje. Nors jie niekada neprilygs pačiam Šventajam Raštui jokiu požiūriu, tačiau ten esanti išmintis priverčia suklusti.
Mūsų nuomone, Charles Russell, pasižymėjęs savo neįvertintais literatūriniais pasiekimais, o taip pat uoliu, pilnu pasišventimu ir pasiaukojančiu gyvenimu, įrodė, kad būtent jame išsipildė pranašystė iš Mato Evangelijos 24:45, 46 : „Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas, kurį šeimininkas paskyrė tarnauti savo šeimynai, kad ją maitintų deramu laiku? Palaimintas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį”.
Šiuo metu Lietuvoje ir visame pasaulyje yra keletas Šventojo Rašto tyrinėtojų grupių, kurioms pastoriaus Charles Russell mokinimai sudaro pagrindą jų esamų pažiūrų. Mes nereklamuojame nei vienos iš tų grupių, tačiau susikaupiame ties tuo, kas buvo per jį išleista, dar prieš pasidalinimą (1917 m.).
Džiaugsmingomis lūpomis Tave girs mano burna. Kai tik Tave atsiminsiu savo guolyje, nakties budėjimuose mąstysiu apie Tave – Ps. 63:5,6.
Malda nėra vien tik privilegija, bet ir būtinumas. Ji yra reikalinga mūsų krikščioniškam augimui. Kiekvienas, kuris praranda dėkojimo, garbinimo ir bendravimo norą su gailestinguoju Tėvu, gali būti tikras, kad praranda sūnystės dvasią ir privalo skubiai pašalinti kliūtį, t. y. pasaulį, kūną ir velnią. Kiekvienas naujas Viešpaties pasitikėjimo parodymas mums, kuris apreiškia Dievo charakterį ir planą, neturėtų sumažinti mūsų garbinimo ir maldų, bet turėtų taip mus paveikti, kad dar labiau garbintume Viešpatį ir siųstume Jam maldas. Jeigu mūsų širdis yra gera dirva, tai duos gausių vaisių – Z’96, 161 (R 2004).
* * *
Tas, kuris dirba Kristaus skelbėju, tas skelbia džiaugsmingas doktrinas; nes amžinasis Dievo tikslas yra pasotinti visus palaimomis, atnešti Tėvui garbę ir parodyti Jo išmintį, teisingumą, meilę ir jėgą. Ilsėdamiesi Tiesoje, lyg kad lovoje, ir stebėdami Dievo suteikiamą gailestingumą kančių ir sielvartų metu, krikščionys gali skelbti Dievo planą ir per tai šlovinti Tėvo charakterį. Skelbiant Viešpaties Žodį svarbiausias tikslas turėtų būti parodyti kitiems, koks garbingas, kilnus, didis, vertas šlovinimo yra Jehova, mūsų Dievas ir Tėvas! – P’34, 36.
Paralelinės citatos: Kun. 7:12; Ps. 34:1; 50:14,23; 69:30,31; 107:22; 116:17; 119:97; Iz. 63:7; Oz. 14:2; Ef. 5:19,20; Kol. 3:17; Flp. 4:6; 1 Tes. 5:18; 2 Tes. 1:3; 1 Pet. 2:5; 4:11.
Giesmės: 238, 23, 49, 296, 116, 44, 260 / 314, 108, 58.
Poems of Dawn, 268; Wiersze brzasku, 250: Mano psalmė.
Tower Reading: Z’15, 311; (R 5785).
Klausimai: Ar mano mąstymai ir kalbėjimai šią savaitę buvo apie Viešpaties Žodį ir Jo charakterį? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
