Mat kūnas geidžia, kas priešinga Dvasiai, o Dvasia – kas priešinga kūnui, nes tie yra vienas kitam priešingi, kad nedarytumėte, ko norite – Gal. 5:17.
Tai yra didžioji ir pastovi kova. Nors naujoji valia akcentuoja savo teises ir priverčia kūną paklusti naujam protui, tačiau šis mirtinas kūnas, kuris tikrovėje nėra numiręs, pastoviai bendrauja su pasauliu ir priešininku, per kuriuos nuolatos yra pastiprinamas žemiškais rūpesčiais, ambicijomis, metodais, kovomis, konfliktais ir nepaklusnumu naujai valiai. Nerasime nei vieno šventojo, kuris neturėtų šios rūšies išbandymų – vidinių ir išorinių kovų. Šios kovos turi tęstis iki galo, nes priešingu atveju nepasieksime apdovanojimo, dėl kurio kovojame. Nes, nors naujoji širdis, protas ir valia daugelį kartų nugali mirtingą kūną Viešpaties malonės ir jėgos dėka, tačiau šioje kovoje negali būti pertraukos net iki mirties – Z’03, 424 (R 3272).
* * *
Žodį kūnas suprantame kaip žmogišką charakterio būdą, įgimtą ar įsigytą, o žodis dvasia reiškia naują širdį, protą ir valią, neišlavintą arba išlavintą. Net ir tuomet, kai kūnas nebūtų moraliai puolęs, tai vis tiek jis būtų priešiškas dvasiai, kadangi jis yra iš žemės, žemiškas ir todėl trokšta žemiškų dalykų; tačiau dvasia yra iš dangaus, dangiška ir trokšta dangiškų dalykų, kurių galima pasiekti tik paaukojus žemiškus dalykus. Todėl tarp kūno ir dvasios vyksta pastovi kova. Tai trukdo mums tobulai daryti tai, ką norėtume daryti. Ši kova tęsis tol, kol mirs arba kūnas, arba dvasia – P’33, 162.
Paralelinės citatos: Mt. 26:41; Mk. 7:21-23; Rom. 6:12-22; 7:14-25; 8:1-13; 13:11-14; 1 Pet. 2:11; 1 Kor. 2:9; Ef. 5:3-5; Kol. 3:5; Jok. 3:14-16; Gal. 5:16.
Giesmės: 343, 150, 78, 4, 47, 196, 198 / 365, 351, 124.
Poems of Dawn, 199; Wiersze brzasku, 191: Kaip per ugnį. Tower Reading: Z’13, 103; (R 5211).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus atitinkančius šį tekstą? Kaip juos priėmiau? Kas man tame padėjo ar trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 19Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa – Jn. 17:17.
Mūsų Viešpats visada jungia pažangą ir augimą mūsų dvasiniame gyvenime su gauta Tiesa ir paklusnumu jai. Kiekvienas Dievo vaikas turi saugotis tų mokslų, kurie tvirtina, kad yra svarbesni nei Dievo Žodis, ir kad Kristus, ar Šventoji Dvasia, šiems krikščionims kalba nepriklausomai nuo Dievo Žodžio. Tokia jų būsena ugdo dvasinį išdidumą bei pasididžiavimą ir nuveda iki to, kad Šventojo Rašto įspėjimai ir priminimai tampa neveiksmingi, kadangi šie apgauti žmonės galvoja, jog turi didesnį mokytoją, gyvenantį juose. O šėtonas, pasinaudodamas šiomis apgaulėmis, padaro taip, kad šie apgautieji pasiduotų jo valiai – Z’03, 377 (R 3250).
* * *
Savęs pašventimas atskiria mus nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo ir pašvenčia tarnauti Viešpačiui. Priklausomai nuo tobulėjimo laipsnio, pasišventimas laiko mūsų valią mirusia, aukoja mūsų kūnus Viešpačiui ir daro mūsų charakterius panašius Jo charakteriui. Dievo Žodis mus pašvenčia, pirmiausiai išugdydamas mūsų širdyse pasišventusį tikėjimą ir meilę, kas padeda mums atiduoti save kaip aukas Viešpačiui. Toliau, tęsia šį darbą pradėdamas mumyse ugdyti naują širdį, protą ir valią bei parengdamas mus pasišventimui mirčiai, išlaikydamas mumyse esančią žmogišką valią mirties būsenoje, o Dievo valią gyvą mumyse. Dar vėliau, Dievo Žodis tęsia darbą skatindamas mūsų augimą, apvalymą, sustiprinimą ir charakterio bruožų pusiausvyrą. Tolimesnis procesas, tai mūsų ištobulinimas; ir visas šis darbas Jėzaus tarnavimo dėka – P’35, 117,118.
Paralelinės citatos: Jer. 1:5; Apd. 26:17,18; Rom. 15:16; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Gal. 2:20; 6:14; Ef. 1:3,4; 3:19; 4:7,12-16; 5:25-27; Kol. 2:11; 1 Tes. 4:3,4; 5:23; 2 Tes. 2:13,14; 2 Tim. 2:21; Hbr. 2:11.
Giesmės: 49, 4, 47, 78, 196, 198, 267 / 100, 123, 37.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk man! Tower Reading: Z’13, 292; (R 5319).
Klausimai: Kokią turėjo reikšmę man ši eilutė šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
