Nepiktnaudžiauk VIEŠPATIES, savo Dievo, vardu – Iš. 20:7.
Nors šis įsakymas nebuvo duotas dvasiniam Izraeliui, tačiau galime pastebėti, kad jo dvasia liečia taip pat ir mus. Priėmėme Kristaus vardą kaip savo. Šventas Galvos vardas priklauso visiems pasišventusiems. Ši mintis turėtų mus paskatinti būti atsargiais, kad galėtume sau pasakyti: turiu saugotis, kad nenaudočiau Viešpaties vardo be reikalo, kad vertinčiau garbę, kilnumą ir atsakomybę savo pareigų, kaip Dievo atstovo ir ambasadoriaus šiame pasaulyje. Aš elgsiuosi atsargiai ir stengsiuosi, kiek tai yra įmanoma, neatnešti gėdos, negarbės šiam vardui, bet priešingai, atiduoti garbę kiekviena mintimi, kiekvienu žodžiu ir poelgiu – Z’04, 73 (R 3329).
* * *
Dievo vardas – reiškia Jo pavadinimą, prigimtį, charakterį, reputaciją, garbę, pareigas ir žodį. Pasišventę žmonės, kaip Dievo atstovai, naudoja ir ima Jo vardą visose šiose reikšmėse – dabar laikinai, o po prisikėlimo – pastoviai ir amžinai. Naudoti Jo vardą be reikalo reikštų nesirūpinimą arba piktnaudžiavimą privilegijomis, kurias kaip Dievo atstovai gauname, kai pasišvenčiame Jam. Taigi, kuris yra neištikimas pasišventime, tas naudoja Dievo vardą be reikalo. Tačiau tas, kuris yra ištikimas pasišventimo įžadams, naudoja ir ima Dievo vardą teisingai ir taikoje su pasišventimo tikslu. Toks elgesys turėtų būti mūsų kasdienis tikslas – P’34, 159.
Paralelinės citatos: Kun. 19:12; 22:32; 24:10-16; Įst. 4:10; 5:29; 10:12,20,21; Joz. 24:14; 1 Sam. 2:30; Jobo 21:14; 40:2; Pat. 30:8,9; Rom. 12:1; Mt. 10:22; 25:14-29.
Giesmės: 278, 14, 196, 224, 277, 198, 8 / 1, 373, 275.
Poems of Dawn, 92; Wiersze brzasku, 81: Tikėk, Dievas gali padėti.
Tower Reading: Z’14, 55; (R 5404).
Klausimai: Kaip šią savaitę panaudojau Dievo vardą? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 15Kas sakosi pasiliekąs jame, tas privalo ir pats taip elgtis, kaip anas elgėsi – 1 Jn. 2:6.
Krikščionis turi elgtis taip, kaip elgėsi jo Viešpats įvairiuose atsitikimuose ir kaip reagavo į tai, kas gera, ir kaip vengė viso, kas susiję su blogiu. Krikščionis turi kuo tiksliau sekti Jėzaus pėdomis. Tai nereiškia, kad jis turi arba gali savo netobulu kūnu pasiekti tobulumą, kokį turėjo Jo Viešpats, kuris net ir kūniškai buvo tobulas. Šio teksto mintis yra ta, kad turime taip elgtis, kaip ir Jis – tokiu pačiu būdu, ta pačia kryptimi, į tą patį tikslą ir pavyzdį, kurį Jis pripažino ir nurodė – Z’03, 345 (R 3235).
* * *
Gyventi Kristuje, reiškia ne tik pasišventimą ir prisipildymą Jo Dvasios, bet ir stovėjimą pasišventime – mirimą sau ir pasauliui, o atgijimą Dievui. Jėzus išpildė Savo pasišventimo įžadus: tapo mirusiu Sau ir pasauliui, o gyvu Dievui. Todėl Jis studijavo Žodį, budėjo ir meldėsi pagal šį Žodį, skelbė ir praktikavo Žodį, o taip pat kentėjo su visu pamaldumu už ištikimybę šiam Žodžiui. Kiekvienas, kuris gyvena Kristuje, turėtų taip ir elgtis. Be abejo, dvasioje tai galės atlikti tobulai, tačiau kūne tik tiek, kiek leidžia jam puolęs žemiškas indas. Iš tiesų, kokią didelę palaimą duoda elgesys panašus į Kristaus elgesį. Kas taip gyvena, tas turi viską – P’34, 159.
Paralelinės citatos: Jn. 15:1-9; 13:15,34; Flp. 2:5-8; 1 Pet. 2:21-24; Mt. 11:29; 20:28; Mk. 10:43-45; Lk. 22:26,27; Rom. 8:29; 15:2,3,5,7; Ef. 5:2; 1 Kor. 3:13; Hbr. 12:2-4; 1 Jn. 3:16; 4:17; 2 Jn. 9; Apr. 3:21; 14:4.
Giesmės: 196, 28, 325, 326, 323, 167, 198 / 417, 347a, 37.
Poems of Dawn, 28; Wiersze brzasku, 17: Kristus mūsų Mokytojas!
Tower Reading: Z’14, 126; (R 5446).
Klausimai: Ar šią savaitę sekiau Jėzų? Kokiose aplinkybėse? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
