Nepiktnaudžiauk VIEŠPATIES, savo Dievo, vardu – Iš. 20:7.
Nors šis įsakymas nebuvo duotas dvasiniam Izraeliui, tačiau galime pastebėti, kad jo dvasia liečia taip pat ir mus. Priėmėme Kristaus vardą kaip savo. Šventas Galvos vardas priklauso visiems pasišventusiems. Ši mintis turėtų mus paskatinti būti atsargiais, kad galėtume sau pasakyti: turiu saugotis, kad nenaudočiau Viešpaties vardo be reikalo, kad vertinčiau garbę, kilnumą ir atsakomybę savo pareigų, kaip Dievo atstovo ir ambasadoriaus šiame pasaulyje. Aš elgsiuosi atsargiai ir stengsiuosi, kiek tai yra įmanoma, neatnešti gėdos, negarbės šiam vardui, bet priešingai, atiduoti garbę kiekviena mintimi, kiekvienu žodžiu ir poelgiu – Z’04, 73 (R 3329).
* * *
Dievo vardas – reiškia Jo pavadinimą, prigimtį, charakterį, reputaciją, garbę, pareigas ir žodį. Pasišventę žmonės, kaip Dievo atstovai, naudoja ir ima Jo vardą visose šiose reikšmėse – dabar laikinai, o po prisikėlimo – pastoviai ir amžinai. Naudoti Jo vardą be reikalo reikštų nesirūpinimą arba piktnaudžiavimą privilegijomis, kurias kaip Dievo atstovai gauname, kai pasišvenčiame Jam. Taigi, kuris yra neištikimas pasišventime, tas naudoja Dievo vardą be reikalo. Tačiau tas, kuris yra ištikimas pasišventimo įžadams, naudoja ir ima Dievo vardą teisingai ir taikoje su pasišventimo tikslu. Toks elgesys turėtų būti mūsų kasdienis tikslas – P’34, 159.
Paralelinės citatos: Kun. 19:12; 22:32; 24:10-16; Įst. 4:10; 5:29; 10:12,20,21; Joz. 24:14; 1 Sam. 2:30; Jobo 21:14; 40:2; Pat. 30:8,9; Rom. 12:1; Mt. 10:22; 25:14-29.
Giesmės: 278, 14, 196, 224, 277, 198, 8 / 1, 373, 275.
Poems of Dawn, 92; Wiersze brzasku, 81: Tikėk, Dievas gali padėti.
Tower Reading: Z’14, 55; (R 5404).
Klausimai: Kaip šią savaitę panaudojau Dievo vardą? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 29Juk malone esate išgelbėti per tikėjimą. Ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana – Ef. 2:8.
Būdami puolusios žmonijos nariais, nesugebėtume atlikti jokio darbo, kurį mūsų šventasis Dievas galėtų priimti. Todėl dabartinė mūsų padėtis, kaip krikščionių, tai nėra rezultatas to, ką pasiekė ar galėjo pasiekti mūsų puolęs senasis žmogus. Tai nėra iš mūsų, bet tai Dievo dovana. Turime aiškiai ir nuodugniai suprasti šį mokinimą, kitaip mes pastoviai būsime nupuolimo pavojuje. Apaštalas nori, kad mes aiškiai ir detaliai suprastume, jog nauja širdis, valia ir naujas protas yra naujas, atskiras kūrinys, o ne evoliucija senos mūsų prigimties. Mes tapome sutverti Jėzuje Kristuje, o tai Dievo rankų darbas, esame paruošti geriems darbams, bet ne per gerus darbus – Z’03, 90 (R 3166).
* * *
Mūsų išgelbėjimas – tai neužsitarnauta malonė nuo mūsų Dangiškojo Tėvo. Kiekviena dovana ar palaiminimas yra nuo Jo ir mes to neužsitarnavome. Nors Dievas ir reikalauja tikėjimo kaip pagrindinės sąlygos, tačiau mūsų tikėjimas yra vertas Jo malonės ne daugiau, nei elgetos išmaldos prašymas, lyg kad užsidirbtos teisingai. Jo malonės dėka pasiekėme išgelbėjimą išteisinimo pagrindu, bei išgelbėjimą Dievo pašaukimo pagrindu. Kaip labai mes turime dėkoti mūsų didžiajam Geradariui ir įvertinti Jį! – P’34, 31.
Paralelinės citatos: Rom. 3:19-5:2; 11:5,6; Įst. 9:5; Gal. 5:4; Ef. 1:19; 2:5; 2 Tim. 1:9; Mt. 16:17; Rom. 10:13,14,17; Flp. 1:29; Jok. 1:17; Rom. 11:28,29.
Giesmės: 251, 187, 246, 291, 295, 67, 176 / 370a, 116, 353.
Poems of Dawn, 24; Wiersze brzasku, 12: Kristus svarbiausias.
Tower Reading: Z’90,6; (R 1262).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos ištvėriau? Kas tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
