Nepiktnaudžiauk VIEŠPATIES, savo Dievo, vardu – Iš. 20:7.
Nors šis įsakymas nebuvo duotas dvasiniam Izraeliui, tačiau galime pastebėti, kad jo dvasia liečia taip pat ir mus. Priėmėme Kristaus vardą kaip savo. Šventas Galvos vardas priklauso visiems pasišventusiems. Ši mintis turėtų mus paskatinti būti atsargiais, kad galėtume sau pasakyti: turiu saugotis, kad nenaudočiau Viešpaties vardo be reikalo, kad vertinčiau garbę, kilnumą ir atsakomybę savo pareigų, kaip Dievo atstovo ir ambasadoriaus šiame pasaulyje. Aš elgsiuosi atsargiai ir stengsiuosi, kiek tai yra įmanoma, neatnešti gėdos, negarbės šiam vardui, bet priešingai, atiduoti garbę kiekviena mintimi, kiekvienu žodžiu ir poelgiu – Z’04, 73 (R 3329).
* * *
Dievo vardas – reiškia Jo pavadinimą, prigimtį, charakterį, reputaciją, garbę, pareigas ir žodį. Pasišventę žmonės, kaip Dievo atstovai, naudoja ir ima Jo vardą visose šiose reikšmėse – dabar laikinai, o po prisikėlimo – pastoviai ir amžinai. Naudoti Jo vardą be reikalo reikštų nesirūpinimą arba piktnaudžiavimą privilegijomis, kurias kaip Dievo atstovai gauname, kai pasišvenčiame Jam. Taigi, kuris yra neištikimas pasišventime, tas naudoja Dievo vardą be reikalo. Tačiau tas, kuris yra ištikimas pasišventimo įžadams, naudoja ir ima Dievo vardą teisingai ir taikoje su pasišventimo tikslu. Toks elgesys turėtų būti mūsų kasdienis tikslas – P’34, 159.
Paralelinės citatos: Kun. 19:12; 22:32; 24:10-16; Įst. 4:10; 5:29; 10:12,20,21; Joz. 24:14; 1 Sam. 2:30; Jobo 21:14; 40:2; Pat. 30:8,9; Rom. 12:1; Mt. 10:22; 25:14-29.
Giesmės: 278, 14, 196, 224, 277, 198, 8 / 1, 373, 275.
Poems of Dawn, 92; Wiersze brzasku, 81: Tikėk, Dievas gali padėti.
Tower Reading: Z’14, 55; (R 5404).
Klausimai: Kaip šią savaitę panaudojau Dievo vardą? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 25Kurį Dievas mums padarė išmintimi, teisumu [išteisinimu] ir pašventinimu, ir atpirkimu [išgelbėjimu] – 1 Kor. 1:30.
Tas, kuris mus išpirko, tai yra nupirko Savo paaukotos gyvybės auka, kaip mūsų Pranašas ir Mokytojas, duoda mums
išminties per Savo Evangeliją, kad galėtume pamatyti savo puolusią būseną, o Jį kaip mūsų Padėjėją. Kaip mūsų Kunigas, Jis pirmiausia mus
išteisina, o po to
pašvenčia arba įšventina. Ir galiausiai, kaip Karalius, pilnai
išlaisvins,
išgelbės ištikimuosius iš nuodėmės ir mirties galios ir duos garbingą dalį Jo Karalystėje, kadangi Dievas „ir mus prikels [iš mirusiųjų]
per Jėzų”. Aleliuja! Koks tai Gelbėtojas! Iš tikrųjų, Jis gali mus išgelbėti ir nori išgelbėti galiausiai visus, kurie ateina pas Dievą per Jį – Z’03, 440 (R 3279).
* * *
Dievas paskyrė Jėzų, kad aprūpintų mūsų kasdieninius reikalus. Jėzus yra mūsų Išmintis, nes moko mus laikytis visų Dievo duodamų patarimų. Jis yra mūsų Teisingumas, nes priskiria mums Savo nuopelną ir taip leidžia mums praktikuoti teisingumą. Jis yra mūsų Pasišventimas, nes suteikia galimybę pašvęsti mūsų žmogišką prigimtį mirčiai ir pilnai įvykdyti pasišventimą, leidžiant mums augti kiekvienoje geroje mintyje, dorybėje, kiekviename gerame žodyje ir poelgyje. Jis yra mūsų Išgelbėjimas, nes duoda mums galimybę pasiekti pergalę, nugalint visus mūsų dvasinius priešus, padėdamas mums visa nugalinčio tikėjimo, vilties, meilės ir paklusnumo dėka. Ir galiausiai, jeigu būsime ištikimi, duos mums pergalę prieš mirtį ir kapą, pažadinant mus iš mirusiųjų. Aleliuja! Koks tai Gelbėtojas! – P’30, 152.
Paralelinės citatos: Jer. 9:23,24; Mt. 23:8,10; 1 Kor. 1:18-29; Kol. 3:2;Rom. 3:21-26; 4:20-25; 5:1; 10:3-14; Jn. 17:17-19; Apd. 26:17,18; 1 Kor. 1:2; Ef. 5:25-27; Hbr. 2:11; Rom. 11:26; Lk. 4:18; Mt. 6:13; Rom. 7:24,25; 2 Tim. 4:18; Hbr. 2:15.
Giesmės: 96, 139, 167, 170, 240, 15, 178 / 104, 346, 15.
Poems of Dawn, 265; Wiersze brzasku, 248: Išlaisvinimas. Tower Reading: Z’14, 227; (R 5506).
Klausimai: Kaip šią savaitę priėmiau Jėzų kaip savo Mokytoją, savo Išteisintoją, Pašventėją ir Išgelbėtoją? Kas tam padėjo arba trukdė? Kas iš to išėjo?
