Jūsų Tėvas žino, ko jums reikia – Mt. 6:8.
Mūsų prašymai, maldavimai ir šauksmai, kuriuos siunčiame Viešpačiui, turi būti tokie: širdies šventumo, jos pripildymo Viešpaties Dvasia, dvasinio maisto, pastiprinimo, atgaivinimo ir jėgų. Jeigu kalbėsime apie laikinus, natūralius dalykus, tai Jis žino, kokį kelią pasirinkome, ir kas būtų mums, kaip krikščionims, naudingiausia mūsų gėriui. Šį reikalą turime palikti Jam. Jis nebūtų patenkintas, jeigu mes Jo įkyriai prašytume dalykų, kurių mums nedavė, kadangi toks mūsų elgesys nebūtų tikėjimo Juo pavyzdys, bet priešingai – rodytume pavyzdį nepasitikėjimo, nuogąstavimo, išgąsčio, nerimo, kad Jis mus pamiršo, arba, kad neatsižvelgė į Savo pažadą duoti mums reikalingų dalykų – Z’04, 90 (R 3337).
* * *
Mums reikalingi žemiški ir dangiški dalykai, tačiau nežinome smulkmenų, kiek ir kokių. Taip pat nežinome kokia tvarka, kokiu laiku, kokioje vietoje arba kokiu geriausiu būdu šie būtini dalykai bus mums patenkinti. Todėl turėtume susilaikyti ir neduoti Viešpačiui konkrečių pamokinimų, kokiu būdu ir kaip tie poreikiai bus patenkinti. Tegul mums užtenka sąmoningo supratimo, kad Dievas žino visas smulkmenas dėl tų reikalingų dalykų ir žino kaip, kada ir kur juos patenkinti. Neabejokime Jo pasiruošimu aprūpinti šiais dalykais, kadangi kaip mūsų Tėvas, Jis labiau pasigaili mūsų, nei žemiškas tėvas savo vaikų. Todėl mes laukime Jo, dėkingi ir pasitenkinę Jo aprūpinimu – P’30, 183.
Paralelinės citatos: Ps. 38:9; 69:17-19; 139:2; Mt. 6:32-34; Lk. 11:13;
Jn. 16:23,24; Flp. 4:6,19; 1 Jn. 5:14,15.
Giesmės: 121, 301, 67, 99, 293, 63, 333 / 87, 368, 23.
Poems of Dawn, 109; Wiersze brzasku, 100: Aš nežinau. Tower Reading: Z’15, 38; (R 5623).
Klausimai: Kokie šios savaitės atsitikimai parodė, kad esu po Viešpaties apvaizdos akimi? Ar pasitikėjau šią savaitę, o gal buvau neramus? Kas man padėjo, kas trukdė? Ko išmokau iš šių išbandymų?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 9Mat kūnas geidžia, kas priešinga Dvasiai, o Dvasia – kas priešinga kūnui, nes tie yra vienas kitam priešingi, kad nedarytumėte, ko norite – Gal. 5:17.
Tai yra didžioji ir pastovi kova. Nors naujoji valia akcentuoja savo teises ir priverčia kūną paklusti naujam protui, tačiau šis mirtinas kūnas, kuris tikrovėje nėra numiręs, pastoviai bendrauja su pasauliu ir priešininku, per kuriuos nuolatos yra pastiprinamas žemiškais rūpesčiais, ambicijomis, metodais, kovomis, konfliktais ir nepaklusnumu naujai valiai. Nerasime nei vieno šventojo, kuris neturėtų šios rūšies išbandymų – vidinių ir išorinių kovų. Šios kovos turi tęstis iki galo, nes priešingu atveju nepasieksime apdovanojimo, dėl kurio kovojame. Nes, nors naujoji širdis, protas ir valia daugelį kartų nugali mirtingą kūną Viešpaties malonės ir jėgos dėka, tačiau šioje kovoje negali būti pertraukos net iki mirties – Z’03, 424 (R 3272).
* * *
Žodį
kūnas suprantame kaip žmogišką charakterio būdą, įgimtą ar įsigytą, o žodis
dvasia reiškia naują širdį, protą ir valią, neišlavintą arba išlavintą. Net ir tuomet, kai kūnas nebūtų moraliai puolęs, tai vis tiek jis būtų priešiškas dvasiai, kadangi jis yra iš žemės, žemiškas ir todėl trokšta žemiškų dalykų; tačiau dvasia yra iš dangaus, dangiška ir trokšta dangiškų dalykų, kurių galima pasiekti tik paaukojus žemiškus dalykus. Todėl tarp kūno ir dvasios vyksta pastovi kova. Tai trukdo mums tobulai daryti tai, ką norėtume daryti. Ši kova tęsis tol, kol mirs arba kūnas, arba dvasia – P’33, 162.
Paralelinės citatos: Mt. 26:41; Mk. 7:21-23; Rom. 6:12-22; 7:14-25; 8:1-13; 13:11-14; 1 Pet. 2:11; 1 Kor. 2:9; Ef. 5:3-5; Kol. 3:5; Jok. 3:14-16; Gal. 5:16.
Giesmės: 343, 150, 78, 4, 47, 196, 198 / 365, 351, 124.
Poems of Dawn, 199; Wiersze brzasku, 191: Kaip per ugnį. Tower Reading: Z’13, 103; (R 5211).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus atitinkančius šį tekstą? Kaip juos priėmiau? Kas man tame padėjo ar trukdė? Kokios buvo pasekmės?
