Todėl ir aš pats visuomet stengiuos turėti nepeiktiną sąžinę prieš Dievą ir žmones – Apd. 24:16.
Kaip ir visus kitus mūsų puolusios prigimties charakterio bruožus, taip ir sąžinę reikia reguliuoti. Jeigu mūsų sąžinė turi būti pertvarkoma, tai turime turėti tam tikrą pavyzdį, pagal kurį ją galime pertvarkyti ir reguliuoti. Sąžinė yra kaip laikrodis, kurio ciferblatas yra atitinkamai pažymėtas valandomis, tačiau laikrodžio rodymo tikslumas priklauso nuo tinkamo pagrindinės spyruoklės sureguliavimo, kad teisingai galėtų parodyti valandas. Panašiai yra ir su mūsų sąžine: ji pasiruošusi parodyti kas teisinga ir kas neteisinga, tačiau pasikliauti teisingu jos parodymu kas yra teisinga, o kas ne, galime tik tada, kai sąžinė taps sureguliuota pagal naują pagrindinę spyruoklę, t. y., pagal naują širdį ir švarią valią, kuri pilnai suderinta su meilės įstatymu, parodytu Dievo Žodyje – Z’00, 360 (R 2733).
* * *
Kaip Teisingumas yra Dieviško sosto pamatas, taip ir mums, Dievo vaikams ir Jo tarnams, teisingumas turi būti visų mūsų poelgių pagrindas. Jis susideda iš pareigos meilės Dievui visa širdimi, visu protu, visa siela ir visomis jėgomis bei meilės artimui kaip sau pačiam. Galime būti tikri, kad bet kokia tarnystė Dievui ar žmogui, jei ji neatitinka teisingumo reikalavimų, yra nepriimtina Dievui ir yra žalinga kitiems ir mums patiems. Nes paklusti (t. y., vykdyti teisingumą) yra geriau, nei aukoti, kai ši auka atliekama pažeidžiant teisingumą. Kaip ir šventas Paulius, turėtume pastoviai budėti, kad pasielgtume teisingai Dievo ir žmonių atžvilgiu, nes tik tokiu būdu galime turėti sąžinę, kuri mūsų neapkaltins nusidėjimu prieš Dievą ir mūsų artimus. Tuomet, pasiremiant tokia gera sąžine, mūsų auka bus priimtina, jei ji derinsis su Viešpaties Dvasia, Žodžiu ir apvaizda – P’32, 167.
Paralelinės citatos: Apd. 23:1; Rom. 2:14,15; 9:1; 14; 1 Kor. 8:7-13; 10:27-31; 2 Kor. 1:12; 4:2; 1 Tim. 1:5,19; 3:9; Hbr. 9:14; 10:22; 13:18; 1 Pet. 2:19; 3:16,21; Pat. 28:1; Apd. 2:37; 1 Tim. 4:2.
Giesmės: 198, 13, 130, 136, 145, 190, 244 / 353, 257, 433.
Poems of Dawn, 117; Wiersze brzasku, 109: Vakaro malda. Tower Reading: Z’11, 424 (R 4919).
Klausimai: Ar šią savaitę turėjau gerą, ar blogą sąžinę? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 21Laikykite tai vien tik džiaugsmu, mano broliai, kai pakliūvate į įvairius išmėginimus – Jok. 1:2.
Be abejonės, visi dažnai norėtume, kad įvairūs išbandymai baigtųsi ir kad būtume priimti į nugalėtojų būrį, tačiau kantrybė, tikėjimas ir pasitikėjimas turi atlikti apvalymo darbą mūsų širdyse ir taip padaryti mus subrendusiais, noriais ir paklusniais Viešpačiui. Tegul šis geras darbas ir toliau vyksta mumyse. Džiaukimės, jei mūsų išbandymai atnešė mums daug naudingų ir reikalingų pamokų – sustiprino mūsų charakterį, sutvirtino mus Tiesoje ir teisingume, supažindino mus su mūsų silpnybėmis ir įspėjo mus, kad pasistengtume apsisaugoti nuo šių silpnybių. Net ir tie konfliktai, kuriuose tik dalinai nugalėjome, galėjo būti mūsų gėriui. Net ir tokiuose atsitikimuose, kur patyrėme visišką nesėkmę, rezultatas galėjo būti charakterio sustiprinimas, nutarimo, ryžto išsikristalizavimas didesniam uolumui atėjus pakartotiniam išbandymui, ir padidėjęs širdies nuolankumas parodomas Viešpačiui maldoje – Z’02, 133 (R 3000).
* * *
Čia paminėti išmėginimai, tai Krikščionio išbandymai, susiję su praradimais, nusivylimais, vėlavimais, apribojimais, atidėjimais, ydomis, trūkumais, silpnumais, klaidomis, nesėkmėmis, bausmėmis, sunkumais, poreikiais, didžiulėmis nelaimėmis, nesusipratimais, nesantaika, pasidalijimais, iškraipymais, opozicija, ligomis, skausmais, liūdesiu, pavojais ir persekiojimais. Natūrali tokių išbandymų tendencija yra mus nuliūdinti, prislėgti, tačiau turėtume jais džiaugtis kaip Dievo palankumo, malonės įrodymu ir galimybe tobulėti. Tokių išbandymų metu neįmanoma, sunku yra džiaugtis, o ypatingai jų pradžioje. Geriausiu atveju, galime pripažinti šiuos išbandymus kaip džiaugsmingus, tai reiškia, laikyti juos džiaugsmingais, nors iš tikrųjų jie nėra tokiais. Laikui bėgant, toks pripažinimas taps mūsų įpročiu, o šis įprotis palaipsniui padės mums džiaugtis ir girtis, jei ne dėl išmėginimų, tai vis dėlto jų metu. Aleliuja! – P’35, 171.
Paralelinės citatos: Iš. 34:12; Įst. 13:3; Ps. 119:165; Pat. 2:10-12; 14:27; 19:27; Iz. 33:15,16; Mt. 4:1-11; 13:22; Rom. 5:3-5; 8:35-39; 12:21; 1 Kor. 10:13,14; 2 Kor. 7:4; Ef. 6:11-17; Hbr. 2:18; 4:15.
Giesmės: 78, 56, 57, 91, 119, 137, 266 / 188a, 474, 75.
Poems of Dawn, 294; Wiersze brzasku, 287: Dvi varlės. Tower Reading: Z’14, 149; (R 5459).
Klausimai: Kokius turėjau išmėginimus šią savaitę? Kaip juos priėmiau? Kas trukdė, kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
