Todėl ir aš pats visuomet stengiuos turėti nepeiktiną sąžinę prieš Dievą ir žmones – Apd. 24:16.
Kaip ir visus kitus mūsų puolusios prigimties charakterio bruožus, taip ir sąžinę reikia reguliuoti. Jeigu mūsų sąžinė turi būti pertvarkoma, tai turime turėti tam tikrą pavyzdį, pagal kurį ją galime pertvarkyti ir reguliuoti. Sąžinė yra kaip laikrodis, kurio ciferblatas yra atitinkamai pažymėtas valandomis, tačiau laikrodžio rodymo tikslumas priklauso nuo tinkamo pagrindinės spyruoklės sureguliavimo, kad teisingai galėtų parodyti valandas. Panašiai yra ir su mūsų sąžine: ji pasiruošusi parodyti kas teisinga ir kas neteisinga, tačiau pasikliauti teisingu jos parodymu kas yra teisinga, o kas ne, galime tik tada, kai sąžinė taps sureguliuota pagal naują pagrindinę spyruoklę, t. y., pagal naują širdį ir švarią valią, kuri pilnai suderinta su meilės įstatymu, parodytu Dievo Žodyje – Z’00, 360 (R 2733).
* * *
Kaip Teisingumas yra Dieviško sosto pamatas, taip ir mums, Dievo vaikams ir Jo tarnams, teisingumas turi būti visų mūsų poelgių pagrindas. Jis susideda iš pareigos meilės Dievui visa širdimi, visu protu, visa siela ir visomis jėgomis bei meilės artimui kaip sau pačiam. Galime būti tikri, kad bet kokia tarnystė Dievui ar žmogui, jei ji neatitinka teisingumo reikalavimų, yra nepriimtina Dievui ir yra žalinga kitiems ir mums patiems. Nes paklusti (t. y., vykdyti teisingumą) yra geriau, nei aukoti, kai ši auka atliekama pažeidžiant teisingumą. Kaip ir šventas Paulius, turėtume pastoviai budėti, kad pasielgtume teisingai Dievo ir žmonių atžvilgiu, nes tik tokiu būdu galime turėti sąžinę, kuri mūsų neapkaltins nusidėjimu prieš Dievą ir mūsų artimus. Tuomet, pasiremiant tokia gera sąžine, mūsų auka bus priimtina, jei ji derinsis su Viešpaties Dvasia, Žodžiu ir apvaizda – P’32, 167.
Paralelinės citatos: Apd. 23:1; Rom. 2:14,15; 9:1; 14; 1 Kor. 8:7-13; 10:27-31; 2 Kor. 1:12; 4:2; 1 Tim. 1:5,19; 3:9; Hbr. 9:14; 10:22; 13:18; 1 Pet. 2:19; 3:16,21; Pat. 28:1; Apd. 2:37; 1 Tim. 4:2.
Giesmės: 198, 13, 130, 136, 145, 190, 244 / 353, 257, 433.
Poems of Dawn, 117; Wiersze brzasku, 109: Vakaro malda. Tower Reading: Z’11, 424 (R 4919).
Klausimai: Ar šią savaitę turėjau gerą, ar blogą sąžinę? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 23Koks geras žodis, pasakytas savo laiku! Laiku pasakytas tinkamas žodis yra kaip aukso obuolys sidabro įdėkle – Pat. 15:23; 25:11.
Kai kalbame su žmonėmis, kurie turi „ausis klausymui” ir jie klausinėja, norėdami pažinti kelią, vedantį pas Viešpatį, atsiminkime, kad žmogaus gyvenime būna didelės krizės, įsimintinos progos, kur vienas žodis gali būti brangesnis, labiau įtikinantis, nei šimtas ar tūkstantis žodžių kitu laiku ir kitose aplinkybėse. Būkime visada pasiruošę Viešpaties tarnybai, nesvarbu, ar mums šis laikas bus patogus ar ne, su malonumu guldykime savo gyvybę už brolius. Tačiau mes turime atskirti tarp to, kas yra patogu mums, ir to, kas patogu kitiems; ir noriai tarnauti kitiems kiekviename laike, net jei jis būtų nepatogus mums, bet tinkamas laikas kitiems. Nesiūlykime, neprimeskime niekam Evangelijos ne laiku, nors tai būtų patogi proga mums – Z’02, 381, 382 (R 3122).
* * *
Yra laikas tylėti ir laikas kalbėti. Yra dalykų, kuriuos reikia pasakyti ir dalykų, apie kuriuos geriau nutylėti. Tas, kuris kalba, kada turi tylėti, kuris sako tai, ko nereikėtų sakyti, kas susilaiko ir nesako to, ką reikėtų pasakyti – yra neprotingas ir daro žalą. Bet tas, kuris tyli, kada reikia tylėti, kas susilaiko ir nesako netinkamų ir žalingų pastabų, komentarų, kas tinkamu būdu ir tinkamoje dvasioje pasako apie dalykus, kuriems atėjo laikas, tinkamoje vietoje, tinkama proga ir tinkamam asmeniui – yra protingas ir gali padėti kitiems. Sugebėjimas pasakyti tinkamus dalykus, tinkamoje dvasioje ir tinkamu būdu, atėjus tinkamai progai, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, tinkamam asmeniui, yra malonė, retai kada pasiekiama, brangi ir vaisinga. Atidžiai mokykimės, būkime rūpestingi, kad sugebėtume atrinkti tuos dalykus, apie kuriuos kalbame, kalbėjimo dvasią ir kalbėjimo būdą, tinkamą laiką, progą ir vietą, kur kalbėsime, ir asmenis, kuriems kalbėsime. O tada mūsų žodžiai bus kaskart vis geresni, nes bus sakomi tinkamu laiku – P’26, 173.
Paralelinės citatos: Ps. 37:30; 39:1; 119:13,46,172; 141:3; Pat. 12:18- 20; 15:1,2,4,7; 16:21,23,24; 31:26; Pam. 12:9-11; Ef. 4:25,29; Kol. 4:6; 1 Pet. 3:15,16; Apr. 14:5
Giesmės: 260, 116, 272, 275, 22, 49, 16 / 422, 24, 381.
Poems of Dawn, 106; Wiersze brzasku, 96: Kokį draugą mes turime Jėzuje.
Tower Reading: Z’14,245; (R 5517).
Klausimai: Kaip šią savaitę naudojau savo liežuvį? Kokios buvo pasekmės?
