Tuomet Viešpats paklausė jį: „Ką laikai rankoje?” – Iš. 4:2.
Jeigu kuris nors nori, kad būtų kuo naudingiau panaudotas Viešpaties Jo palaimintoje tarnyboje, tai pirmiausiai tegul stengiasi kuo geriau jai pasiruošti. Tegul seka numylėtąjį ir pagarbos vertą tarną Mozę, jo nuolankume, energijoje, nepailstančiame uolume ir pasiaukojančioje tarnyboje Viešpačiui. Išmintingas prievaizdas visada stengsis tobulinti įgimtus sugebėjimus ir nelauks stebuklo iš Viešpaties savęs tobulinimo srityje – neeikvos brangaus laiko, bandydamas ugdyti tai, ko iš prigimties neturi. Taigi, stenkimės būti nuolankūs, uolūs, pilni meilės Viešpačiui ir Jo reikalui, tikintys Jo galia ir būkime tokioje širdies ir proto būsenoje, kuri padėtų mums pasiruošti ir būti naudingais, panaudotais kiekviename Dievo tarnybos darbe, kur tik Viešpačiui patiktų mus pakviesti – Z’94, 143; 01, 348 (R 1651, 2902).
* * *
Šventojo Rašto simbolikoje ranka reiškia galią. Todėl laikymas ko nors rankoje bendrai reiškia turėjimą savo galioje dalykų, priklausančių mūsų naujai širdžiai, protui ir valiai bei mūsų žmogiškai prigimčiai. Smulkiau tai reikštų, kad turime savo galioje: žinias, malonę, charakterį, pareigas, laiką, talentus, įtaką, lėšas, draugus, gimines, pilietybę, sveikatą, gyvybę ir t. t. Viešpats trokšta, kad tarnautume atsižvelgiant į tai, kuo esame, ką turime, o ne tuo, kuo nesame ir ko neturime. Todėl, šioje citatoje, Viešpats klausdamas nori, kad mes atkreiptume dėmesį į tai, kuo esame ir ką turime. Šis klausimas užduotas ne tam, kad gauti informacijos, bet norint priversti mus galvoti ir priminti mums, kad atkreiptume dėmesį į savo prievaizdavimą, kad galėtume tinkamiau atlikti savo, kaip prievaizdo, pareigas Viešpaties garbei ir kitų bei savo charakterio naudai – P’36, 166.
Paralelinės citatos: Ps. 34:10; 68:35; 84:11; Pam. 2:26; Iz. 42:5; Dan. 2:21-23; Mt. 25:14,15; Rom. 12:6-8; 1 Kor. 1:5-7; 7:7; Ef. 4:7; 1 Tim. 6:17; Jok. 1:17; 1 Pet. 4:10; Lk. 12:47,48; 19:12,13.
Giesmės: 134, 14, 160, 8, 191, 208, 277 / 24, 370a, 475.
Poems of Dawn, 168; Wiersze brzasku, 157: Mano vienintelis talentas. Tower Reading: Z’14, 78 (R 5418).
Klausimai: Kaip šią savaitę panaudojau savo talentus ir galimybes? Kodėl? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 14Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo – Mt. 5:7.
Ne visi apie tai žino, bet yra faktas, kad puikiausia charakterio ypatybė, kokią žmogus gali išsiugdyti ir kuri atneša daugiausia palaimos, yra parodymas Dieviško
gailestingumo, užuojautos ir geranoriškumo. Viešpats atkreipia ypatingą dėmesį į gailestingumo dorybę, pranešdamas, kad neatsižvelgiant į tai, kokie dideli būtų mūsų pasiekimai žinių ar malonės srityse, bet jei neturime tos vienos, niekada Jis mūsų nepriims. Jeigu neturėsime gailestingumo kitiems, tai mūsų dangiškasis Tėvas nebus gailestingas ir mums. Negalvokime, kad ta malonė yra vien tik išorinė atleidimo ir geranoriškumo forma; mūsų Viešpats išaiškino tą dalyką sakydamas: „Jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų, taip ir jūsų dangiškasis Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”. Gailestingumą patirs tik tie, kurie yra gailestingi; o jei Dievas neparodys mums gailestingumo, tai viskas prarasta, nes iš prigimties buvome rūstybės vaikai, todėl, kaip ir visi kiti, esame po teisingu pasmerkimu – Z’01, 332; 00, 70 (R 2895, 2585).
* * *
Gailestingumą galime parodyti ir ugdyti vien tik blogose sąlygose, kadangi tai yra gailestis, užuojauta, atnešanti pagalbą silpniems ir nelaimingiems. Silpnumai ir nelaimės paliečia fiziškai, protiškai, morališkai ir religiniais aspektais, o visos šios silpnybės ir nelaimės reikalauja iš mūsų gailestingumo taikymo. Šios dorybės tobulinimas yra susijęs su jos augimu. Iš pradžių, fizinis silpnumas ir nelaimės skatina praktikuoti gailestingumą; šiek tie vėliau, ši dorybė išmoksta įsiklausyti į protinio silpnumo ir nelaimių šauksmus; dar vėliau, išmoksta atkreipti dėmesį į moralinius silpnumus ir nepasisekimus; ir galiausiai, ši dorybė rūpinasi religiniu silpnumu ir nepasisekimu. Kiekvienu atveju yra tai trigubu palaiminimu: laimina tą, kuris parodo gailestingumą, tą kuris gauna, ir tą, kuris mato. Paprastai gailestingas žmogus patiria gailestingumą iš savo draugų, tačiau nuo Dievo visada patiria gailestingumą kiekvieno būtinumo metu. Paprastai, Viešpats suteikia Savo gailestingumo gailestingam žmogui tiek, kiek jis parodė jo kitiems – P’33, 177.
Paralelinės citatos: Ps. 18:25; 41:1; Pat. 3:3; 11:17; 14:21,22,31; 21:21; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 1:16; Hbr. 6:10,11; Jok. 2:13; Mt. 18:35; Mich. 6:8; Lk. 6:36; Rom. 12:8;
Giesmės: 198, 15, 277, 28, 210, 260, 119 / 351, 368, 474.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’05,230; (R 3603).
Klausimai: Kokius gailestingumo darbus atlikau šią savaitę? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
