Tuomet Viešpats paklausė jį: „Ką laikai rankoje?” – Iš. 4:2.
Jeigu kuris nors nori, kad būtų kuo naudingiau panaudotas Viešpaties Jo palaimintoje tarnyboje, tai pirmiausiai tegul stengiasi kuo geriau jai pasiruošti. Tegul seka numylėtąjį ir pagarbos vertą tarną Mozę, jo nuolankume, energijoje, nepailstančiame uolume ir pasiaukojančioje tarnyboje Viešpačiui. Išmintingas prievaizdas visada stengsis tobulinti įgimtus sugebėjimus ir nelauks stebuklo iš Viešpaties savęs tobulinimo srityje – neeikvos brangaus laiko, bandydamas ugdyti tai, ko iš prigimties neturi. Taigi, stenkimės būti nuolankūs, uolūs, pilni meilės Viešpačiui ir Jo reikalui, tikintys Jo galia ir būkime tokioje širdies ir proto būsenoje, kuri padėtų mums pasiruošti ir būti naudingais, panaudotais kiekviename Dievo tarnybos darbe, kur tik Viešpačiui patiktų mus pakviesti – Z’94, 143; 01, 348 (R 1651, 2902).
* * *
Šventojo Rašto simbolikoje ranka reiškia galią. Todėl laikymas ko nors rankoje bendrai reiškia turėjimą savo galioje dalykų, priklausančių mūsų naujai širdžiai, protui ir valiai bei mūsų žmogiškai prigimčiai. Smulkiau tai reikštų, kad turime savo galioje: žinias, malonę, charakterį, pareigas, laiką, talentus, įtaką, lėšas, draugus, gimines, pilietybę, sveikatą, gyvybę ir t. t. Viešpats trokšta, kad tarnautume atsižvelgiant į tai, kuo esame, ką turime, o ne tuo, kuo nesame ir ko neturime. Todėl, šioje citatoje, Viešpats klausdamas nori, kad mes atkreiptume dėmesį į tai, kuo esame ir ką turime. Šis klausimas užduotas ne tam, kad gauti informacijos, bet norint priversti mus galvoti ir priminti mums, kad atkreiptume dėmesį į savo prievaizdavimą, kad galėtume tinkamiau atlikti savo, kaip prievaizdo, pareigas Viešpaties garbei ir kitų bei savo charakterio naudai – P’36, 166.
Paralelinės citatos: Ps. 34:10; 68:35; 84:11; Pam. 2:26; Iz. 42:5; Dan. 2:21-23; Mt. 25:14,15; Rom. 12:6-8; 1 Kor. 1:5-7; 7:7; Ef. 4:7; 1 Tim. 6:17; Jok. 1:17; 1 Pet. 4:10; Lk. 12:47,48; 19:12,13.
Giesmės: 134, 14, 160, 8, 191, 208, 277 / 24, 370a, 475.
Poems of Dawn, 168; Wiersze brzasku, 157: Mano vienintelis talentas. Tower Reading: Z’14, 78 (R 5418).
Klausimai: Kaip šią savaitę panaudojau savo talentus ir galimybes? Kodėl? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 21Laikykite tai vien tik džiaugsmu, mano broliai, kai pakliūvate į įvairius išmėginimus – Jok. 1:2.
Be abejonės, visi dažnai norėtume, kad įvairūs išbandymai baigtųsi ir kad būtume priimti į nugalėtojų būrį, tačiau kantrybė, tikėjimas ir pasitikėjimas turi atlikti apvalymo darbą mūsų širdyse ir taip padaryti mus subrendusiais, noriais ir paklusniais Viešpačiui. Tegul šis geras darbas ir toliau vyksta mumyse. Džiaukimės, jei mūsų išbandymai atnešė mums daug naudingų ir reikalingų pamokų – sustiprino mūsų charakterį, sutvirtino mus Tiesoje ir teisingume, supažindino mus su mūsų silpnybėmis ir įspėjo mus, kad pasistengtume apsisaugoti nuo šių silpnybių. Net ir tie konfliktai, kuriuose tik dalinai nugalėjome, galėjo būti mūsų gėriui. Net ir tokiuose atsitikimuose, kur patyrėme visišką nesėkmę, rezultatas galėjo būti charakterio sustiprinimas, nutarimo, ryžto išsikristalizavimas didesniam uolumui atėjus pakartotiniam išbandymui, ir padidėjęs širdies nuolankumas parodomas Viešpačiui maldoje – Z’02, 133 (R 3000).
* * *
Čia paminėti išmėginimai, tai Krikščionio išbandymai, susiję su praradimais, nusivylimais, vėlavimais, apribojimais, atidėjimais, ydomis, trūkumais, silpnumais, klaidomis, nesėkmėmis, bausmėmis, sunkumais, poreikiais, didžiulėmis nelaimėmis, nesusipratimais, nesantaika, pasidalijimais, iškraipymais, opozicija, ligomis, skausmais, liūdesiu, pavojais ir persekiojimais. Natūrali tokių išbandymų tendencija yra mus nuliūdinti, prislėgti, tačiau turėtume jais džiaugtis kaip Dievo palankumo, malonės įrodymu ir galimybe tobulėti. Tokių išbandymų metu neįmanoma, sunku yra džiaugtis, o ypatingai jų pradžioje. Geriausiu atveju, galime pripažinti šiuos išbandymus kaip džiaugsmingus, tai reiškia, laikyti juos džiaugsmingais, nors iš tikrųjų jie nėra tokiais. Laikui bėgant, toks pripažinimas taps mūsų įpročiu, o šis įprotis palaipsniui padės mums džiaugtis ir girtis, jei ne dėl išmėginimų, tai vis dėlto jų metu. Aleliuja! – P’35, 171.
Paralelinės citatos: Iš. 34:12; Įst. 13:3; Ps. 119:165; Pat. 2:10-12; 14:27; 19:27; Iz. 33:15,16; Mt. 4:1-11; 13:22; Rom. 5:3-5; 8:35-39; 12:21; 1 Kor. 10:13,14; 2 Kor. 7:4; Ef. 6:11-17; Hbr. 2:18; 4:15.
Giesmės: 78, 56, 57, 91, 119, 137, 266 / 188a, 474, 75.
Poems of Dawn, 294; Wiersze brzasku, 287: Dvi varlės. Tower Reading: Z’14, 149; (R 5459).
Klausimai: Kokius turėjau išmėginimus šią savaitę? Kaip juos priėmiau? Kas trukdė, kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
