Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos! – 1 Kor. 9:16.
Turėtume būti greiti perduodant kitiems geriausias žinias, kokias turime. Rodoma simpatija ir užuojauta dūsaujančiai kūrinijai, jai patiriant įvairius gyvenimo išbandymus ir vargus, turėtų paskatinti mus apmąstyti ir skelbti Viešpaties pažadus apie artėjančią Dievo Karalystę ir palaimas, kurios tuo metu bus prieinamos visoms šeimoms ir giminėms žemėje. Tas, kuris pasitaikius bet kuriai tinkamai progai kasdien neskelbia šiuo nurodytu būdu, parodo, kad jam trūksta žinių ar tikėjimo Dievo apreiškimu, arba parodo savo savanaudiškumą, kurio Viešpats negali pagirti. Jeigu jis ir toliau pasiliks tokioje būsenoje, galiausiai praras savo dalį Karalystėje – Z’03, 174 (R 3204).
* * *
Žodį „Evangelija” suprantame kaip gerąją naujieną apie išgelbėjimą, atliekamą Jėzuje ir per Jėzų. Pati didžiausia privilegija, kurią žemiškas žmogus gali turėti, tai suteikta Evangelijos skelbimo funkcija ir pareiga. Tie, kurie pilnai pripildyti šios pareigos dvasia, pergyvena didelį liūdesį širdyje, kai negali atlikti savo misijos. Šios skelbimo funkcijos, pareigos įvykdymas ir atlikimas yra taip giliai įsišaknijęs jų charakteriuose, kad atėmimas iš jų tos suteiktos privilegijos padarytų jų širdis nelaimingomis – P’36, 64.
Paralelinės citatos: Ps. 40:9,10; Pam. 11:6; Mk. 8:38; 2 Tim. 1:8; Jer. 1:17; 20:7,9; 23:29; Am. 3:8; 7:15; Jn. 18:37; Apd. 4:20; 9:6,15; 26:16-20; 1 Kor. 1:18; 15:58; 2:4; 15:2; Kol.1:5,6; 4:17; Rom. 1:14-16; 1 Tes. 1:5; 2 Tim. 4:2; Hbr. 4:12.
Giesmės: 70, 44, 116, 210, 260, 275, 309 / 380, 275, 370.
Poems of Dawn, 138; Wiersze brzasku, 131: Pagalba reikiamu laiku.
Tower Reading: Z’16, 140; (R 5893).
Klausimai: Ar šią savaitę skelbiau Evangeliją? Kaip tai dariau? Kodėl? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 2Tai VIEŠPATS! Tedaro, kas gera Jo akyse – 1 Sam. 3:18.
Mes nežinome, kas geriau tinka mūsų aukščiausiai gerovei. Kartais tie daiktai ir dalykai, kurių prašome ir kurių trokštame, galvodami, kad jie yra geri, tikrumoje gali būti mums nenaudingi. Palaiminti, kurie tikėjimu gali prasiskverbti pro kiekvieno išbandymo tamsą, sunkumus, supratimo trūkumą ir tvirtinti, kad „
Viešpats pažįsta tuos, kurie yra Jo” ir, kad Jis pakreipia ir tvarko taip, jog visi daiktai išvien kartu veikia jų pačių gerovei. Turime kantriai laukti Viešpaties ir ištvermingai priimti kiekvieną Jo apvaizdos siųstą išbandymą, visai neabejodami išmintimi, meile ir galia To, kuriam tarnaujame – Z’01, 147, 317 (R 2806, 2887).
* * *
Visuose savo reikaluose krikščionis turi pripažinti Viešpaties apvaizdą, ar tai būtų pageidaujami ar nepageidaujami atsitikimai, apdovanojimai ar bausmės. Kiekvienu atveju nuoširdžiai turime priimti Viešpaties valią. Nors tai bus sunku, esant nepageidaujamiems išbandymams, ypač kai tai būna bausmės, tačiau tada tuo labiau reikalingas paklusnumas, kadangi paklusnumo trūkumas atveda iki visiškos savivalės, kuri nuveda mus iki visiško pralaimėjimo ir didelės nelaimės. Todėl mums yra geriau, taip kaip ir Samueliui, kuris simbolizuoja Mažąjį Būrelį, kuriam užteko vien pažvelgimo į jį, negu kaip Heliui, kuris simbolizuoja Didžiąją Minią, kuriam buvo reikalinga bausmė už didelę savivalės dalį – P’33, 162.
Paralelinės citatos: Mt. 26:39,42; Jn. 5:30; 6:38; Flp. 2:8; Apd. 21:10-14; 1 Pet. 2:23; 4:19; Ps. 31:5; 39:9; Lk. 23:46; Jobo 1:21; Iz. 39:8.
Giesmės: 67, 38, 43, 57, 228, 222, 305 / 402, 439, 374.
Poems of Dawn, 184; Wiersze brzasku, 174: Tebūnie Jo valia, ne mano. Tower Reading: Z’13, 251; (R 5296).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man padėjo juos priimti ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
