Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos! – 1 Kor. 9:16.
Turėtume būti greiti perduodant kitiems geriausias žinias, kokias turime. Rodoma simpatija ir užuojauta dūsaujančiai kūrinijai, jai patiriant įvairius gyvenimo išbandymus ir vargus, turėtų paskatinti mus apmąstyti ir skelbti Viešpaties pažadus apie artėjančią Dievo Karalystę ir palaimas, kurios tuo metu bus prieinamos visoms šeimoms ir giminėms žemėje. Tas, kuris pasitaikius bet kuriai tinkamai progai kasdien neskelbia šiuo nurodytu būdu, parodo, kad jam trūksta žinių ar tikėjimo Dievo apreiškimu, arba parodo savo savanaudiškumą, kurio Viešpats negali pagirti. Jeigu jis ir toliau pasiliks tokioje būsenoje, galiausiai praras savo dalį Karalystėje – Z’03, 174 (R 3204).
* * *
Žodį „Evangelija” suprantame kaip gerąją naujieną apie išgelbėjimą, atliekamą Jėzuje ir per Jėzų. Pati didžiausia privilegija, kurią žemiškas žmogus gali turėti, tai suteikta Evangelijos skelbimo funkcija ir pareiga. Tie, kurie pilnai pripildyti šios pareigos dvasia, pergyvena didelį liūdesį širdyje, kai negali atlikti savo misijos. Šios skelbimo funkcijos, pareigos įvykdymas ir atlikimas yra taip giliai įsišaknijęs jų charakteriuose, kad atėmimas iš jų tos suteiktos privilegijos padarytų jų širdis nelaimingomis – P’36, 64.
Paralelinės citatos: Ps. 40:9,10; Pam. 11:6; Mk. 8:38; 2 Tim. 1:8; Jer. 1:17; 20:7,9; 23:29; Am. 3:8; 7:15; Jn. 18:37; Apd. 4:20; 9:6,15; 26:16-20; 1 Kor. 1:18; 15:58; 2:4; 15:2; Kol.1:5,6; 4:17; Rom. 1:14-16; 1 Tes. 1:5; 2 Tim. 4:2; Hbr. 4:12.
Giesmės: 70, 44, 116, 210, 260, 275, 309 / 380, 275, 370.
Poems of Dawn, 138; Wiersze brzasku, 131: Pagalba reikiamu laiku.
Tower Reading: Z’16, 140; (R 5893).
Klausimai: Ar šią savaitę skelbiau Evangeliją? Kaip tai dariau? Kodėl? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
